Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat renka ir analizuoja duomenis apie neįgaliųjų užimtumą Lietuvoje. Ši statistika yra svarbi siekiant įvertinti esamą situaciją, identifikuoti problemas ir priimti efektyvius sprendimus, skatinančius neįgaliųjų integraciją į darbo rinką.
Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius statistinius duomenis, susijusius su neįgaliųjų užimtumu, aptarsime esamas tendencijas, iššūkius ir valstybės paramos priemones, skirtas šios visuomenės grupės integracijai į darbo rinką.
Duomenų teikėjas - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvoje – vis daugiau galimybių žmonėms su negalia: vystoma išskirtinė kalbos technologija
Neįgaliųjų užimtumo statistika
Tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, patvirtina ir statistika. Absoliuti dauguma dirbančių neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje. Balandžio mėnesio duomenimis, dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų yra 42439, iš jų socialinėse įmonėse dirba 3765, t. y. 8,9 proc.
Visgi statistika rodo, kad dirba tik 3 iš 10 darbingo amžiaus žmonių su negalia (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. šalyje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirbo tik apie 30 proc.).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, kas antras darbo ieškantis žmogus su negalia yra vyresnis kaip 55 m.
Pavyzdžiui, 2023 m. duomenimis, Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų (-čių) su negalia. Daugiausiai - apie šeštadalį (17,4 proc.) - priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės.
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, moterys su negalia daugiausia ieško valytojos, pagalbinės darbininkės, budėtojos, pardavėjos, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininkės, pakuotojos ir administratorės darbo.
El.p. Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės teigimu, nuo sausio iki lapkričio atleista 29 proc. „Didžiausią atleidimų iš buvusių socialinių įmonių skaičių turėjome metų pradžioje, sausio mėnesį, tada atleista daugiau nei 150 darbuotojų ir taip pat birželį - 234, kai pasibaigė įdarbinimo subsidijuojant priemonės taikymas lengviausią negalią turintiems darbuotojus, kurių darbingumas siekia 45-55 procentus“, - Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje šią savaitę teigė V. V. Kamandulienės teigimu, lapkričio 1 dieną bedarbio statusą turėjo 11,37 tūkst. (19,3 proc.) mažiau nei prieš dvejus metus. Iš jų 2,8 tūkst., arba 24,7 proc.
D. Liugienės teigimu, po profesinės reabilitacijos, kurios metu vertinami neįgaliųjų profesiniai gebėjimai, vyksta jų mokymas, apie 80 proc. „Daugiau kaip pusę tų žmonių yra pradėję individualią veiklą, tačiau po metų jų labai ryškiai sumažėja“, - teigė D.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Neįgaliųjų nedarbo priežastys
Kaip matyti iš žmonių su negalia įdarbinimo kvotos nepasiekusių valstybinių įstaigų ir įmonių paaiškinimų, dažniausios to priežastys - laisvų vietų arba kandidatų (-čių) su negalia trūkumas.
Kita priežastis - aktyvesnis neįgaliųjų bedarbių bandymas susirasti darbą.
„Ta tendencija būtų kaip ir nelabai gera, bet jeigu žiūrėtume, kokia dalis darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba, įsidarbinimo lygis išlieka stabilus. Pernai darbą turėjo 44,5 tūkst. neįgaliųjų, arba 31,1 proc. darbingų neįgalių žmonių - 0,3 proc.
Valstybės parama neįgaliųjų užimtumui
Lietuvoje be jau aptartų žmonių su negalia įdarbinimo kvotų galioja ir kitos priemonės, skirtos asmenų su negalia teisei į užimtumą ir profesinę savirealizaciją įgyvendinti: subsidija įdarbinant darbuotojus (-as) su negalia (kai nustatytą laiką darbdaviui kompensuojama dalis darbuotojo(s) su negalia darbo užmokesčio), subsidija darbo vietos pritaikymui, subsidija darbo asistento (-ės) išlaidoms. Žmonės su negalia taip pat gali pretenduoti į paramą darbo vietos sau steigimui.
Svarbu suprasti, kad žmonių su negalia įdarbinimas yra kompleksinis klausimas, kur reikšmingas ir tinkamas darbdavių požiūris, ir potencialių darbuotojų įsitraukimas, ir valstybės pagalba. Nėra vieno visiems tinkamo varianto ir vadinamieji visiems vienodi standartai iš tiesų ne visada pajėgia atliepti individualius asmens poreikius.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Planuojama tęsti ir iki šiol taikomas priemones, t. y. paramą profesiniam mokymui, judumui, savarankiško užimtumo rėmimą žmonėms su negalia.
Seimas nustatė, kad vidutinio neįgalumo - 30-40 proc. darbingumo - žmones įdarbinusiems darbdaviams iš valstybės biudžeto 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidija mokama trejus metus. Sunkiausią negalią turintiems - iki 25 proc. darbingiems žmonėms - neterminuotai ir siekia 75 proc. algos. Šešis mėnesius subsidija skiriama lengvą negalią turintiems ir 40-55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.
Priemonės, skatinančios neįgaliųjų įdarbinimą
- ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT.
- DARBO VIETŲ STEIGIMAS IR PRITAIKYMAS. Šią priemonę siūloma taikyti bedarbių ir dirbančių įdarbinimui ar darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.
- PAGALBA ĮDARBINANT IR PRADĖJUS DIRBTI. Siūloma nauja priemonė - darbo funkcijų pritaikymas.
Diskusijose su darbdaviais, neįgaliųjų organizacijų atstovais, dirbančias neįgaliaisiais yra girdima jų nuomonė, kad žmonėms su negalia svarbiausia jaustis lygiaverčiams su kitais visuomenės nariais. „Neįgaliųjų užimtumo atviroje darbo rinkoje skatinimas padėtų išvengti išankstinio požiūrio, kad neįgalus darbuotojas dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo, ar tai darys nepakankamai greitai, jam trukdys negalia. Pasak viceministrės, svarbiausia, kad neįgaliajam būtų parinktas jo galimybes atitinkantis darbas, kad būtų maksimaliai išnaudoti jo sugebėjimai.
Kaip numato Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, valstybinės įstaigos ar įmonės, kuriose yra 25 ir daugiau darbuotojų, įpareigojamos užtikrinti, kad darbuotojai (-os) su negalia tokioje organizacijoje sudarytų bent 5 procentus. Remiantis „Sodros“ pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio pabaigoje šios kvotos nebuvo pasiekusios 45 proc. organizacijų, kurioms ši prievolė taikoma.
Rekomendacijos darbdaviams, siekiantiems įdarbinti neįgaliuosius
Todėl skelbiant naujo(s) darbuotojo(s) atranką pirmiausia svarbu įvertinti, ar pasirinktas darbuotojų paieškos būdas yra prieinamas potencialiems kandidatams (-ėms) ir ar toks darbo skelbimas juos ir jas pasieks. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kur skelbiama informacija apie darbuotojo(s) atranką, galbūt verta ja pasidalinti su žmonių su negalia bendruomenėmis ir organizacijomis.
Darbuotojo funkcijų aprašymas darbo skelbime turėtų būti aiškus ir detalus, konkrečiai nurodant, kokie lūkesčiai keliami ir kokius darbus reikės atlikti.
Turint omenyje, kad, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, 1 iš 10 registruotų bedarbių su negalia turi aukštąjį išsilavinimą, siekdamos didinti darbuotojų su negalia skaičių, bet nerandančios tinkamos kompetencijos kandidatų (-čių), organizacijos galėtų peržiūrėti laisvų pareigybių aprašymus ir funkcijas ir apsvarstyti galimybę dalį jų atskirti.
Ruošiantis darbuotojo(s) su negalia įdarbinimui svarbu pagalvoti ne tik apie atranką, bet ir apie tai, kas laukia po jos: darbuotojo(s) įvedimą, mokymąsi, mentoriaus (-ės) paskyrimą, veiklos vertinimą.
2024 gruodžio 3 d. Įstatyme numatyto reikalavimo įdarbinti bent 5 proc. darbuotojų su negalia šiemet nepasiekė per tūkstantį viešojo sektoriaus organizacijų. Dažniausios nurodomos priežastys - laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia trūkumas.
tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija #kiek