Europos Sąjungoje vykdyto tyrimo FRA (2014 m.) duomenys rodo, kad 1 iš 10 moterų nuo 15 metų patiria kokią nors seksualinio smurto formą, o 1 iš 20 - išprievartavimą. Lietuvos statistika apie seksualinį smurtą ir smurtą artimoje aplinkoje atskleidžia didelį neatitikimą tarp realybės ir oficialių duomenų, o tai reiškia, kad daug nusikaltimų lieka neidentifikuoti arba nepranešti institucijoms. Tokia situacija kartoja įprastą formų, įskaitant seksualinį smurtą tarp sutuoktinių, atpažinimo sunkumus ir kultūrinį atsakomybės perkėlimą aukoms.
Lyčių stereotipai ir jų poveikis
Lietuvoje seksualinis smurtas tarp sutuoktinių vis dar nėra atpažįstamas kaip viena iš smurto formų. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. 2021 m. atlikta lyčių stereotipų tyrimo metodika parodė, kad 20% merginų ir 39% vaikinų tiki, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ar elgesiu“. Taip pat 3% merginų ir 10% vaikinų sutinka, kad „kai mergina sako ne lytiniams santykiams, tai gali būti „galbūt“ arba „taip“. Tokie požiūriai stiprina smurto normalizavimą ir teisinės apsaugos kelia, todėl būtina struktūrinį požiūrį į švietimą ir prevenciją.
Faktai apie seksualinį smurtą (FRA, 2021 m. ir vėlesni duomenys)
FRA 2021 m. tyrimo duomenimis 33% moterų ir 19% vyrų patyrusio seksualinio smurto atvejai įvykdyti draugo ar pažįstamo, 18% moterų ir 14% vyrų - iš šeimos nario ar giminaičio. Tai reiškia, kad 51% moterų ir 33% vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažino. Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltimų artimoje aplinkoje registruoti tik 31 atvejis, nors visų nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius - 5801. Visuomenėje dominuoja žalingi nusistatymai ir mitai; 58% nukentėjusiųjų pagalbos neieškojo, o 90% gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys, tačiau realybėje didelė dalis meldžia pagalbos.
Nuo smurto artimoje aplinkoje kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras patiria smurtą; finansavimas pagalbos teikimui per pastaruosius metus išaugo, tačiau vis dar daug nukentėjusiųjų nesikreipia. 2022-2023 m. statistika rodo smurtą, kuriam didžiausią įtaką daro ekonominiai veiksniai ir socialinis pasitikėjimo lygis institucijoms trūkumas. Smurtas apima ir seksualinį elgesį, pagalbos linijų ir NISSC ( Nacionalinis informacijos centras apie seksualinį smurtą) teikiamą pagalbą.
Seksualinis smurtas Lietuvoje: realybė ir diagnozė
Nesant kokybiško ir sistemingo lytiškumo ugdymo, žmonės vis dar neatpažįsta seksualinio smurto, o prievartos kultūra dažnai palaikoma per žiniasklaidą, populiariąją kultūrą ir mitus apie aukas. Pasak socialinių tyrimų, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras; 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad 8% moterų ir 0% vyrų patyrė seksualinį smurtą, o 8% vyrų ir 4% moterų - ekonominį smurtą. Lietuvos gyventojai dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos, ir trūksta informacijos apie teisinę pagalbą, psichologinę paramą bei teisėsaugos priemones.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Profesionalų ir institucijų vaidmuo
Vilniaus universiteto M fakulteto tyrimai ir specialistų patirtis rodo, kad oficialūs duomenys apie seksualinį smurtą neatitinka realybės: tik dalis aukų kreipiasi dėl pagalbos, o daugelis smurto formų lieka neįvardytos. Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (NISSC) plėtoja švietimą ir informacijos sklaidą visuomenei, siekdama užkirsti kelią smurtui ir užtikrinti, kad nukentėję gautų pagalbą. Rengiant apskaitą ir prevencijos priemones būtina įtraukti visus segmentus, įskaitant vaikus, neįgaliuosius asmenis ir pagyvenusius žmones.
Elektroninis smurtas ir naujos formos
Seksualinis smurtas persikelia į elektroninę erdvę: sekstingas, sekimas socialiniuose tinkluose, dalijimasis intymia nuotrauka be sutarimo ir „keršto pornografija“. Virtualus išprievartavimas gali įvykti žaidimų pasaulyje, kur avataras patiria prievartavimą, sukeliant didelį stresą ir pažeminimą. Ekspertės pabrėžia, kad skaitmeninis smurtas yra realus pavojus, ir reikia ugdyti skaitmeninį raštingumą bei saugumo priemones.
NISSC pagalbos linija
NISSC telefonas teikia konfidencialią pagalbą, nukreipimą į specialistus ir informavimą apie galimas teises. Konsultantai, dirbantys su nukentėjusiais smurtu, dažnai susiduria su jautriomis situacijomis: tėvai sužino, kad jų vaikas buvo seksualiai išnaudotas, arba nukentėję bando įvertinti galimybes kreiptis į teisėsaugą. Konsultacijų tikslas - suteikti saugumo jausmą, palaikymą ir aiškias kryptis tolesniam žingsniui.
Prevencijos kryptys ir gyvenimo realybės
- Lyčių stereotipų mažinimas ir atsakomybės už smurtą perkėlimas nuo aukos - į smurtautoją.
- Švietimas nuo ankstyvosios mokyklos ir visuomenės informavimas apie teisę į saugumą ir pagarbą.
- Profesinių pagalbos linijų ir institucijų koordinavimas, siekiant užtikrinti, kad nukentėję gautų visapusišką pagalbą.
- Teisinio reguliavimo efektyvumo didinimas bei bausmių sistemos skaidrinimas.
Apžvalga Utenos apskrityje
Utenos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, seksoninis smurtas ir smurtas artimoje aplinkoje išlieka aktuali tema. Nuo smurto aukos dažnai neieško pagalbos dėl gėdos jausmo, nepasitikėjimo institucijomis ar baimės keršyti. Tradiciniai stereotipai ir stigma vis dar trukdo atpažinti smurto formą ir ieškoti pagalbos. Tačiau vietinės iniciatyvos, tokios kaip NISSC ir vietos pagalbos linijų plėtra, padeda užtikrinti, kad nukentėję galėtų gauti profesionalią pagalbą ir teisines paslaugas.
Duomenų integracija ir ateities tikslai
Siekiant geresnės smurto prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems, būtina integruoti duomenis iš įvairių šaltinių: policijos, teismų, sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių tarnybų. Padidinti viešąją reikšmę apie seksualinį smurtą, pradėti plačias kampanijas, ugdymą ir teisinę paramą. Reikšminga yra ir specializuota pagalba vaikams, neįgaliesiems, senjorams bei šeimoms, patiriančioms smurtą, kad užkirstų kelią smurtui ir skatintų kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Liūdna smurto artimoje aplinkoje statistika: tik kas aštunta moteris sulaukia pagalbos
Natūraliai tai yra tarpdisciplininis klausimas, kurį galima įveikti tik per nuoseklią prevenciją, išsilavinimą visuomenėje ir pasiekiamą profesionalią pagalbą nukentėjusiems. Lietuvos statistika rodo poreikį spartesnei reakcijai ir didesniam pasitikėjimui institucijomis, kad aukos galėtų tinkamai įvertinti savo teises ir teisines galimybes.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
tags: #smurto #apraiskos #utenos #apskrityje