Pastaruoju metu Lietuvoje žemės ūkis susiduria su dideliais iššūkiais dėl nepalankių oro sąlygų. Sausros, šalnos ir liūtys neigiamai veikia derlių ir ūkininkų pajamas. Dėl šių priežasčių, kompensacijos už gamtos stichijų padarytus nuostolius tampa itin aktualiu klausimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios paramos priemonės yra prieinamos ūkininkams, kaip veikia pasėlių draudimas ir kokia yra ūkininkų patirtis.
Ekstremali situacija ir valstybės parama
Rugpjūčio pradžioje šalies žemės ūkyje dėl sausros buvo paskelbta ekstremali situacija, sulaukusi įvairių reakcijų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pažadėjo kaimiečiams kompensuoti apie trečdalį patirtų nuostolių - 200 milijonų litų. Pagalbos ranką ištiesė ir savivaldybės, politikai, tarp jų - ir mūsų rajono. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tvirtina, kad ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu būtina skelbti todėl, kad kone tris savaites trukusios pavasario šalnos palietė beveik visą Lietuvos teritoriją. ŽŪM duomenimis, pernykštės ūkininkų netektys dėl liūčių siekė 47 mln. eurų. Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 9,12 mln. eurų paramos, tačiau ji nebus teikiama jau suskaičiuotiems nuostoliams atlyginti. Briuselis pripažino, kad neįprastai ilgai užsitęsęs liūčių laikotarpis neturi precedento, tačiau paramą paskyrė už būsimas 2018 metų netektis ir tik labiausiai nukentėusiems ūkininkams.
Paramos dalis Jauniesiems Ūkininkams: nuo birželio 2 d. dėl paramos savo ūkiams į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) kviečiami kreiptis šalies jaunieji ūkininkai. Ūkininkų nuogąstavimai ir realijos: Vis dėlto, ne visi ūkininkai patenkinti esama situacija. Pasipiktinusieji mokesčių mokėtojų pinigų dalybomis klausia: kodėl valstybė turi kompensuoti žemės ūkio verslu besiverčiančių žmonių nuostolius, ar jie, kaip kiti verslininkai, neturi draustis nuo nelaimių?
Krekenavoje ūkininkaujantys ūkininkai Darius Česevičius ir Vigandas Petrėnas dažnai fiksuoja sausros padarinius ir prognozuoja didelius nuostolius. Kvietimuose įsisąmonina, kad derliai mažėja: kviečių derlingumas perpus, rapsai dehidratuoja, pašarinių grūdų kokybė nuslenka į žemesnį klasę. LGAA vadovas pabrėžė, kad po pernykščių gamtos stichijų padarytų nuostolių iššūkių lygiai. Daug kas gali atsidurti ties išgyvenimo riba ir jiems teks spręsti: užleisti laukus ar ieškoti pagalbos. Tačiau daržovių ir bulvių augintojai tikisi, kad premjeras ištesės žodį ir skirs tiek pat lėšų tiems, kurių derlius pražuvo pernai. Pagrindinis kriterijus - kompensuojama ne mažiau kaip 30 proc. prarastų pajamų. Tačiau kaip tiksliai skaičiuojami nuostoliai, kyla diskusijų.
Pasėlių draudimas: ar tai veiksminga priemonė?
Situacija pasėlių draudimo rinkoje nepalanki nei draudėjams, nei ūkininkams. Pasėlius galima apdrausti vienintelėje kompanijoje „PZU Lietuva“. Jos duomenimis, kasmet yra draudžiama tik apie 1 proc. Ūkininkai abejoja, ar draudimo kompanijos skubėtų atlyginti gamtos padarytą žalą. Dažnai ūkininkai nėra apsidraudę, nes įmokos yra didelės ir, esant reikalui, nieko gero nemoka.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Pasėlių draudimo pagrindų supratimas: visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlius draudžia brangiai, tačiau toks požiūris klaidingas. Pasėlių apdrausti gali bet kuris ūkis: pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susidraudusieji gali susigrąžinti net iki 70 proc. Atitinkamos rizikos (iššalimas ir stichinė sausra) kompensuojamos net iki 70 proc. iš ES lėšų, kitos rizikos kompensuojamos iki 50 proc. iš valstybės biudžeto. Todėl įmokos nuo vasaros rizikų kainuoja apie 4-5 eurų už hektarą. Marijampolės savivaldybės ūkininkas Antanas Bendaravičius sako, jog draudimas leidžia valdyti rizikas. Statistika: 2019 m. derliaus metais Kėdainių rajone apdrausta 73 ūkiai, ploto suma 22 500 ha, draudimo bendrovė prisiėmė 24,9 mln. eurų atsakomybę. Šiais metais beveik 1000 ūkininkų saugo savo pasėlius nuo meteorologinių reiškinių, apdraustas plotas apie 270 tūkst. ha.
Alternatyvūs sprendimai: savitarpio pagalba ir fondai. ŽŪM žingsniuose link į priekį, tačiau dar nėra įgyvendinta idėja. Krekenavio srityje daugelis pastebi, kad savitarpio fondai gali būti naudingi, bet įgyvendinimas kabo dėl bendruomeniškumo stokos ir interesų skirtumų. Panašios diskusijos vyksta ir Kauno regione.
ES šalių patirtis ir Lietuvos įsipareigojimai
ES šalių praktika rodo, kad gali būti penki galimi pasėlių nuostolių sureguliavimo mechanizmai: nuostolius sureguliuoja privatūs draudimai; nuostoliai kompensuojami valstybės; privatūs draudimai kartu su valstybės subsidijomis įmokoms; valstybė perdraudžia (arba garantuoja) privatų draudimą; savitarpio fondai. Lietuvoje svarstoma įvairių scenarijų derinimas: nuostoliai kompensuojami per specialias lėšas arba per draudimo įmokų kompensacijas. ES reglamentai leidžia kompensuoti iki 100 proc. nuostolių dėl stichinių nelaimių ar rizikos veiksnių, kai nuostoliai viršija tam tikrą procentą (30 proc. ar 20 proc. priklausomai nuo vietovės). Dauguma šalių derina valstybės paramą su privačiu sektoriumi ir perdraudimo instrumentais.
Lietuvos situacija yra gana specifinė: valstybė negali pilnai planuoti biudžeto, ūkininkai negali savarankiškai susireguliuoti nuostolių, o draudimo įmonės negali pasiūlyti patrauklios paslaugos. Todėl būtina koreguoti mechanizmus ir ieškoti naujų ar papildomų sprendimų. ES narės dalijasi patirtimi: kai kuriose šalyse finansavimas teikiamas savarankiai (Prancūzija, Airija, Lietuva) ir tuo pačiu kompensuojama dalis draudimo įmokų; kai kuriose šalyse valstybė perdraudžia riziką arba garantuoja draudimą nuo rizikos veiksnių.
Kokie mechanizmai galėtų veikti Lietuvoje?
Pagrindiniai siūlymai: valstybė prisidėtų prie nuostolių sistemos finansavimo, bet ne didesniu įnašu nei ūkininkų įmokų dalis; įmokos būtų diferenciotos pagal rizikos tikimybę, dirvos ypatumus, regioninę specifiką; sukurti nepriklausomas nuostolių įvertinimo komisijas su ūkininkų atstovais; užtikrinti savanoriškumo ir privalomumo pusiausvyrą: ūkininkai, kurie dalyvauja, moka įmokas, o tie, kurie nėra - į paramą netenka teisės. Taip pat svarbu įtvirtinti tinkamą perdraudimo modelį, kad būtų mažiausiai administravimo kaštų ir didesnės išmokos.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Naujoji sistema galėtų apimti rizikas: krušą, audrą, liūtį, didelę drėgmę ir stichinę sausrą. Tačiau šalnos ir iššalimo padarytus nuostolius sunku įvertinti; jie galėtų būti įtraukti tik kai nukentėję pasėliai yra sodai ar daugiamečiai uogynai. Ūkininkų įmokos turėtų būti diferencijuotos pagal nuostolių tikimybę. Savanoriškumas lieka pirminis, tačiau vertinga, kad ekonominius paskatinimus suteiktų valstybė, kad ūkininkai įsigytų draudimą ir taip sumažintų riziką.“
Kiek realu Lietuvoje? Ekspertų nuomone, kol kas valstybės parama nuolatos deleguojama į skirtingas programas. Tačiau gyventojų ir ūkininkų pasitikėjimas nauja sistema augs tik per aiškius nuostolių vertinimo kriterijus, skaidrią išmokėjimo tvarką ir nuoseklų įmokų apskaičiavimą. Tam būtinos aukštos kvalifikacijos vertintojų-komisijų tinklas, kurių nariai galėtų būti ir patys ūkininkai, mokantys pagal specialią metodiką.
Ūkininkų patirtys: ką rodo šiemetė sausra?
Krekenavoje ūkininkaujantys Darius Česevičius ir Vigandas Petrėnas teigia, kad šių metų sausra išmokė nemažų nuostolių: kviečių derlius sumažėjo, rapsų aliejingumas mažėja, o grūdai prastesnės kokybės. Pasak jų, kai kurie plotai liko be apsaugos, o kompensacijų tikėtis yra sunku. Kai kurie ūkininkai teigia, kad įmokos į fondą būtų didelė našta, o nauda - mažesnė, todėl jų pasirinkimas - likti be papildomo draudimo. Kitų nuomonėse nerasite vieningos nuomonės: vieni tikisi realios paramos, kiti - labiau pasitikėti pačių formuojamais fondais ar savitarpio pagalba.
ŽŪM duomenimis, šiemet draudimo apsauga buvo suteikta beveik 1000 ūkininkų, o draustinas plotas apie 270 tūkst. hektarų. Pradėti išmokų avansai už 2019 metus planuojami liepos mėnesį. Vidutinis draudimo įmokos tarifas 2019 metais siekė apie 3,35 proc. nuo draudimo sumos. Lietuvoje planuojama, kad 2019 metų tiesioginių išmokų avansai galėtų būti iki 75 proc. (vietoje anksčiau buvusių 50 proc.) ir paramos dalis Žemės ūkio plėtros programos plotinėms priemonėms - iki 85 proc.
Praktiniai patarimai ūkininkams
- Jei apsidraudėte pasėliais, sekite draudimo įmokų svyravimus ir laikykitės sutartinių sąlygų dėl išmokų.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
- Įvertinkite galimybes steigti savitarpio pagalbos fondą, tačiau aiškiai įvertinkite bendruomenės gebėjimą įgyvendinti tokias iniciatyvas.
- Dalyvaukite politikoje ir konsultacijose dėl naujų nuostolių sureguliavimo mechanizmų formavimo, kad sistema taptų teisinga ir skaidri.
| Parama priemonė | Trumpas aprašymas | Kompensacijos dydis |
|---|---|---|
| ŽŪM kompensacijos už sausrą | Trečdalį patirtų nuostolių, apie 200 mln. litų | apie 30% prarastų pajamų |
| ES parama už būsimas netektis | 9,12 mln. eurų, paskirta už būsimas 2018 metus | priklauso nuo nelaimės tipo |
| Pasėlių draudimo įmokų kompensavimas | Pagal KPP priemonę „Rizikos valdymas“ | iki 70% iš ES lėšų (iššalimas/sausra); iki 50% iš valstybės biudžeto (kruša/liūtis/audra) |
Pagal planuojamą naująją tvarką, ūkininkai galėtų gauti nuostolių kompensacijas per specialias programas, kuriose įmokos būtų dalinamos tarp valstybės ir ūkininkų, o išmokos apimtų ne tik stichinių reiškinių nuostolius, bet ir rizikas, susijusias su įsigyta draudimo apsauga. Taip pat svarbu užtikrinti objektyvų nuostolių įvertinimą ir teisingą kompensacijų dydį, įtraukiant ūkininkų atstovus į vertinimo procesą.
tags: #kompensacijos #sausros #padarytus #nuostolius #sodams