Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubas "DRAUGYSTĖ" (įmonės kodas 191192821) yra Vilniuje veikianti viešoji asociacija, registruota 1992 metais. Organizacija veikia privačios nuosavybės pagrindu, kur didžiąją dalį įstatinio kapitalo valdo Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, o užsienio investuotojų kapitalas nedalyvauja. Pagal EVRK klasifikatorių (S.93.12.00), pagrindinė organizacijos veikla yra sporto klubų veikla. EVRK 2.1 red. Į šią klasę įeina sporto klubų, nesvarbu, ar jie skirti profesionalams, pusiau profesionalams ar mėgėjams, veikla, suteikianti galimybę klubų nariams užsiimti sportine veikla. Sporto klubai paprastai yra pelno nesiekiantys subjektai, tačiau jų įtraukimą į sporto sektorių įteisina vyraujantis vykdomos veiklos tikslas (sporto praktikos skatinimas). Švietimo, mokymo, reklamos ploto pardavimo, klubo paslaugų teikimo veikla šiuo atveju yra pagalbinė veikla, kuri gali turėti vyraujančią reikšmę ekonominiu atžvilgiu, tačiau ji padeda pasiekti pagrindinį vykdomos veiklos tikslą ir užtikrinti jos tęstinumą.
Krepšinis vežimėliuose - viena iš sporto šakų, kuria užsiima klubo nariai.
Klubo įkūrimas ir veikla
Respublikos invalidų sporto klubas „Draugystė“ buvo įkurtas 1985 m. gruodžio 26 dieną. Tai tęstinė klubo veikla. 2015 metų gruodžio 26 dieną Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubui „DRAUGYSTĖ“ sukako 30 metų, kai klubas tęsia nuo 1985 metų pradėtą veiklą, pasiūlant vis daugiau paslaugų, pritaikytų prie šiuolaikinio gyvenimo pokyčių. 1992 metais, įkūrus Lietuvos invalidų sporto federaciją, klubas tapo Vilniaus miesto klubu. Jis vienija miesto gyventojus, turinčius įvairią fizinę negalią: žmones, judančius invalido vežimėliais, amputantus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, ir kitus neįgaliuosius, kurie negali savarankiškai judėti, dirbti fizinį ar intelektualinį darbą. Visus juos jungia noras būti kartu ir maksimaliai integruotis į sveikųjų žmonių visuomenę.
Šiuo metu klube yra 144 nariai. Narystė klube sustabdoma trims metams iš eilės nesumokėjus nario mokesčio. Klubo nariai užsiiminėja įvairiomis sporto šakomis, įskaitant krepšinį (invalido vežimėliuose), stalo tenisą, orientavimosi sportą, šaškėmis, šachmatais, lengvąją atletiką, biliardą, boccia, peilio sportiniu svaidymu ir šaudymu iš lanko. Klube veikia viešasis interneto centras - aljansas „Langas į ateitį“.
Sportinė veikla
Neįgaliųjų sportinę veiklą galima suskirstyti į siekiančius aukštų rezultatų ir užsiiminėjančius savo sveikatos palaikymui. Klubas organizuoja krepšinio vežimėliuose, biliardo, lengvosios atletikos, stalo teniso, orientavimosi sporto, šachmatų, šaškių, bočios, smiginio, peilio sportinio svaidymo, šaudymo, treniruoklių sporto užsiėmimus ir treniruotes. Klubo nariai, dalyvaudami miesto, respublikos, tarptautiniuose ir pasaulio čempionatuose, turnyruose ir varžybose, yra pasiekę aukštų rezultatų. Krepšinio (vežimėliuose) komanda yra vienintelė tokia Vilniuje. 2017 metų vasario 8 dieną Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ krepšinio vežimėliuose komanda pirmą kartą per visą Lietuvos neįgaliųjų krepšinio vežimėliuose istoriją pasirodė „Siemens“ arenoje, tokiai didelei žiūrovų auditorijai. Šiame mače nebuvo dėjimų į krepšį, nebuvo ir atkaklios kovos, nes galutinis rezultatas - 99:11.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Bočia - dar viena populiari sporto šaka klube.
Iššūkiai ir sunkumai
Dauguma neįgaliųjų po patirtų traumų nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos reikalavimų, įsitvirtinti darbo rinkoje. Dėl negalios sąlygoto riboto savarankiškumo sudėtinga patiems spręsti įvairius buitinius, sveikatos, ugdymosi, užimtumo klausimus, susiduriama su potrauminėmis psichologinėmis problemomis, vengiama dalyvauti visuomenės gyvenime. Aštri neįgaliųjų mobilumo problema, nes dauguma klubo narių juda neįgaliojo vežimėliu. Klubas suteikia transportą vykstant į organizuojamus renginius, užimtumą klube, varžybas, čempionatus, kompensuoja transporto išlaidas vykstant į treniruotes. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija beveik visus respublikinius čempionatus organizuoja kituose miestuose (Šiauliai, Kaunas, Šalčininkai, Daugai, Ukmergė), tik šaškių ir šachmatų čempionatai vykdomi Vilniuje. Klubo patalpose suteikiama galimybė užsiiminėti Pal. J.Matulaičio socialinio centro lankytojams, Justiniškių bendruomenės nariams ir visiems kam priimtina klubo veikla. Ypatingai sunku vienišiems senoliams.
Finansiniai sunkumai ir teisminiai ginčai
Trisdešimtmetį minėjęs sostinės neįgaliųjų klubas „Draugystė“ susidūrė su sunkumais, tapęs jo vadovės Janinos Povilaitytės ir Neįgaliųjų departamento teisminių ginčų įkaitu. Prieš dvejus metus klubas gavo finansavimą savo veiklai, tačiau per metus jame apsilankė mažiau žmonių, nei buvo tikėtasi. Iš klubo vadovės buvo paprašyta grąžinti didelę dalį pinigų. J. Povilaitytė tikina neturinti galimybės mokėti, nes iš klubo narių per metus surenkami vos keli tūkstančiai litų, kurių nepakanka net komunalinėms išlaidoms sumokėti. Kilus ginčui, kurį šiuo metu aiškinasi teismas, klubas negali pretenduoti į valstybės paramą. Per dvejus metus „Draugystė“ atsidūrė ties žlugimo riba. Dėl neįgaliesiems padėti turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sostinėje gali nelikti vieno iš keturių šiuo metu Vilniuje veikiančių neįgaliųjų sporto klubų.
Vadovės pozicija ir problemos
J. Povilaitytė teigia, kad neįgalieji gyvena labai sunkiai, yra orūs ir net nedejuoja dėl savo problemų, nes nemato išeities ir bijo apie tai kalbėti. Pasak jos, Lietuvoje neįgaliųjų sportas seniai yra sužlugdytas, nors neįgaliems žmonėms treniruotės privalomos sveikatai palaikyti. Klubo vadovė skundžiasi, kad šiuo metu „Draugystės“ finansinė situacija apgailėtina, ji yra vienintelė darbuotoja, jokių etatų nėra, kaip ir jokio pastovaus finansavimo. Yra programinis finansavimas, kurį arba gauna, arba ne. Jeigu jį ir gaudavo ankstesniais metais, tai patalpų išlaikymui, klubo veiklai ir kitoms išlaidoms buvo skiriama 50 tūkst. litų per metus.
Pašnekovė pasakojo, kad dvejus metus iš eilės klubas negauna normalaus finansavimo, o jei projektai atmetami, net nežino, kodėl taip vyksta. Paraiškoje paramai gauti klubo vadovė turėjo nurodyti, kiek žmonių pasinaudos „Draugystės“ paslaugomis. 2012 m. Neįgaliųjų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad tikslaus žmonių skaičiaus prognozuoti neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Iš klubo reikalaujama grąžinti 30 tūkst. litų, kurie jau panaudoti klubo išlaikymui, transportui, inventoriaus įsigijimui, atlyginimams ir kitoms reikmėms. Departamentas nenustatė, kad lėšos būtų išleistos ne pagal paskirtį - tiesiog nepasiektas paslaugų gavėjų skaičius. J. Povilaitytės skaičiavimu, klubui metams iš valstybės reiktų apie 70 tūkst. litų. Dalį pinigų būtų galima gauti iš rėmėjų, tačiau tai nėra paprasta.
J. Povilaitytė teigė neturinti pinigų advokatui, tuo metu Neįgaliųjų departamentas turi lėšų pirkti teisines paslaugas iš privačių įmonių.
Neįgaliųjų departamento pozicija
Neįgaliųjų departamento atstovai patikslino, kad Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų lėšos skiriamos ne organizacijų veiklai, o konkrečioms paslaugoms, kurios numatytos projekto įgyvendinimo plane, teikti ir skirtos projekte numatytam rezultatui pasiekti. Skiriant finansavimą buvo numatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės finansuotame projekte paslaugas gaus 243 asmenys, o Vilniaus rajono savivaldybės finansuotame projekte - 26 asmenys. Vėliau klubas patikslino, kad paslaugas turėjo gauti ir gavo 195 neįgalieji.
Patikrinus paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės finansuotame projekte pasiekta ir pagrįsta tinkamais dokumentais tik 64 proc. planuoto skaičiaus, o Vilniaus rajono savivaldybės finansuotame projekte pasiekta ir dokumentais pagrįsta tik 37 proc. Departamentas gali pareikalauti grąžinti sumokėtas netinkamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas arba jų dalį, jeigu projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų arba jų pašalinti neįmanoma.
Atsakymuose nurodyta, kad nustačius pažeidimą iš klubo atimama galimybė gauti projektinį finansavimą. Departamentas planuoja ir skiria lėšas savivaldybėms, kurios skelbia projektų atrankos konkursus, organizuoja projektų vertinimą ir atranką, finansuoja atrinktus projektus ir kontroliuoja projektų įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Finansinė informacija
2024 finansiniais metais klubas deklaravo 17,3 tūkst. EUR pajamų, kas sudaro 26,6 % augimą lyginant su praėjusiais metais ir 28,2 % dviejų metų laikotarpiu. Nuosavas kapitalas siekė 4,2 tūkst. EUR, įsipareigojimai - 10,8 tūkst. EUR; nuosavybės rodiklis sudarė 28,2 %, o įsiskolinimo ir nuosavybės santykis - 2,55. Bendras turtas buvo 15,0 tūkst. EUR, turto apyvartumas - 1,15 karto, pajamos vienam darbuotojui - 17,3 tūkst. EUR. 2025 m. vidutiniškai dirbo 1 darbuotojas.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Pajamos (2024 m.) | 17,3 tūkst. EUR |
| Pajamų augimas (2023-2024 m.) | 26,6 % |
| Nuosavas kapitalas | 4,2 tūkst. EUR |
| Įsipareigojimai | 10,8 tūkst. EUR |
| Nuosavybės rodiklis | 28,2 % |
| Darbuotojų skaičius (2025 m.) | 1 |
Veiklos adresas - Justiniškių g. Vilnius, Justiniškių g.
Kitos veiklos
Eilę metų klubas buvo pagrindinis „Olimpinės dienos“ renginių organizatorius, kuris rūpinosi visų dalyvių vaišėmis, apdovanojimais. Dabar pagrindinis Olimpinės dienos renginių organizatorius yra Lietuvos Parolimpinis komitetas, klubas praveda peilio sportinio svaidymo turnyrą.
Be „Draugystės“, Lietuvoje veikia ir kitų sporto klubų. Pavyzdžiui, Elektrėnų sveikatingumo ir sporto klubas, įsteigtas 1996 m., propaguoja sveiką gyvenseną, organizuoja turiningą poilsį ir populiarinti dziudo sportą.