Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant ją sužaloti ar sužaloti, padaryti negaliu ar numušdyti.
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Ekonominį smurtą Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti - tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai.
Smurto formos ir jų ypatybės
Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įtvirtina teisinį pagrindą šiai problemai reguliuoti.
Smurtas pagal PSO kontekstą
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusiojo aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytinė orientacija ar tradicijomis. Ši forma dažnai yra sunkiai atpažįstama, kadangi ji nepalieka fiziškai matomų žaizdų. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad neoliberalizmas prisideda prie skurdo feminizacijos, todėl moterys tampa labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas apima nuosavybės užgrobimą, uždarbio kontrolę, draudimą dirbti ir pan. Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų, kai institucijos gali būti „artima aplinka“ asmeniui su negalia, įskaitant institucinį smurtą.
Smurto ciklas ir „galios bei kontrolės ratas“
Dažniausiai smurtas šeimoje pasikartoja. Smurto ratas susideda iš trijų etapų: įtampos augimas, smurto proveržis ir medaus mėnuo (atsisakymas). Įtampos augimas dažnai prasideda nuo kontrolės, įžeidimų ar nuolatinės stebėsenos, kai moteris stengiasi išvengti konfliktų. Smurtinio įvykio proveržis gali būti smūgiai, grasinimai ar seksualinė prievarta. Po proveržio smurtautojas gali išpirkti kaltę dovanojais ir pažadais, tačiau auganti įtampa vėl sukelia naują proveržį. Galios ir kontrolės ratas iliustruoja sisteminį smurto pobūdį: naudojamos taktikos įbauginti ir valdyti auką, o kai ji siekia pasipriešinti, kartais pasireiškia fizinė ar seksualinė prievarta.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Komis gali įvertinti riziką ir kur kreiptis?
Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112. Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtą iš jūsų gyvenamosios aplinkos. Specializuotą kompleksinę pagalbą teiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Jei kyla klausimų dėl asmens saugumo ar būtinybės, atsakyti gali SKPC (Specializuotos kompleksinės pagalbos centras). Taip pat svarbu įvertinti vaikų saugumą: Tarnyba gali nedelsiant reaguoti į pranešimus apie smurtą prieš vaiką ir įvertinti situaciją per nustatytus laikotarpius.
Psichologinio smurto gydymas ir pagalba
Psichologinis smurtas yra subtilus ir gali sukelti ilgalaikius psichosomatinės sveikatos sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo bei kvėpavimo takų sutrikimai. Tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą, turi didesnį riziką patirti depresiją, nerimą ir baimės sutrikimus. Lietuvoje yra nemažai pagalbos resursų - nuo savipagalbos skaitinių iki psichologų konsultacijų. Ieškokite pagalbos ir nepamirškite, kad teikiama pagalba gali būti nemokama per specializuotus centrus. Taip pat galite dalyvauti pagalbos grupėse, kurios gali suteikti paramą ir pasitikėjimą.
Teisiniai aspektai ir pagalba nukentėjusiems
Lietuvoje įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato policijos, socialinių tarnybų ir teisinės pagalbos teikimą. Svarbios teisės: teisė reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikelti iš būsto; teisė gauti nemokamą pagalbą SKPC; teisė pateikti įrodymus (garso/vaizdo įrašai, nuotraukos) ir būti atstovaujamam advokato. Taip pat kalbama apie laikinasias apsaugos priemones, kurios gali būti taikomos nedelsiant, kai yra akivaizdi grėsmė. Kai vaikai yra paveikti smurto atvejų aplinkoje, vaiko teisių apsaugos skyrius imasi veiksmų per trumpiausią laiką.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
tags: #smurto #apibrezimas #pagal #pso