Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Dažniausiai patiriamas smurtas kyla iš vyriškos galios ir kontrolės dinamikos, tačiau jo formos gali būti įvairios: fizinė, psichologinė-emocinė, ekonominė ir seksualinė, taip pat nepriežiūra. Šio straipsnio pagrindą sudaro 2017 metų RAIT reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ir kiti šaltiniai, kurie iliustruoja, kokios smurto rūšys ir nuomonės vyrauja Lietuvos visuomenėje, su kokiais iššūkiais susiduriama siekiant apsaugoti nukentėjusiąją.
Smurto samprata ir jo formas
Smurtas - tai veiksmai ar neveikimas, daromi tyčia ir dėl jų asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Pagrindinė smurto funkcija - įbauginti ir priversti paklusti. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės nėra visada akivaizdžiai pastebimos.
Fizinio smurto samprata yra lengviausiai atpažįstama: tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, siekiant jį sužaloti ar palikti neišgaliusį. Dažnai paliekamos žymės - mėlynės, sumušimai, nubrozdinimai, o vaikams kartais pasireiškia ausies įplėšimas ar galvos traumos. Tačiau fizinis smurtas nėra vienintelė forma - ką tiksliai įvardinti, dažnai sunku, ypač jeigu smurtas reiškiasi verbaliai ar psichiškai.
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti paklusti reikalavimams. Dažnai pasireiškia grasinimais žodžiais, imitavimu ar demonstravimu, ginklais, sekimu ar kitais veiksmais, kurie sukuria dausbuvės smurtinį įspūdį. Psichologinis smurtas gali išplėsti į izoliaciją, manipuliavimą, nuolatines kritiką ir žeminimą.
Ekonominis smurtas Lietuvoje vis dar laikomas specifiška smurto forma: tai finansinė priklausomybė, baudžiamoji ar valstybės suvaržyta teisė būti savarankiškiems. Dažniausios ekonominio smurto formos - draudimas dirbti, pinigų atėmimas, ribojimai dėl pragyvenimo šaltinių, atsakomybės už šeimos biudžetų sprendimų centralizavimas.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Seksualinis smurtas apima bet kokius seksualinio pobūdžio veiksmus be asmens informuoto sutikimo. Tai gali būti išžaginimas, seksualinė prievarta, priekabiavimas ar erotinis išnaudojimas, kuris gali vykti tiek intymiuose santykiuose, tiek tarp pažįstamų ar nepažįstamų asmenų. Po seksualinio smurto dažnai slypi ir fiziniai bei psichologiniai smurto aspektai.
Nepriežiūra - pasyvi smurto forma: nuolatinis būtinosi fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai netenkinimas, kas gali pakenkti vaikams, seneliams ar žmonėms su negalia. Nepriežiūra gali pasireikšti kaip fizinės, medicininės, pedagoginės ar socialinės paslaugų trūkumai, taip pat psichologinis abejingumas.
Smurtas šeimoje: formos, ratų modeliai ir rizikos veiksniai
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai grindžiamas „galios ir kontrolės ratu“ - aštuoniomis sisteminio smurto taktikomis, kuriomis smurtauja prieš partnerę siekiant įbauginti ir valdyti jos elgesį. Šie mechanizmai gali būti taikomi vienu ar keliu formos, o kai aukai atsisako paklusti, smurtas gali pasikartoti.
Dažnai smurtas yra laikomas „normos“ dalimi, o žala ir pagalbos poreikis visuomenėje nėra pripažinti iki galo. Tyrimai rodo, kad vyrai dažnai vengia išvardinti fizinį, psichologinį, seksualinį bei ekonominį smurtą kaip prievartos formas, o moterys dažnai įvardija fizinį smurtą kaip labiausiai atpažįstamą. Tačiau psichologinis ir ekonominis smurtas dažnai lieka nepastebėti ar nepakankamai įvardyti.
Tarp visuomenės nuostatų iškyla subjektyvios paaiškinimo paieškos dėl smurto priežasčių: daugelis tiki, kad nukentėjusiosios pačios „žinojo”, į kokius santykius įsivelia, arba „sutirštino spalvas”. Tokios nuomonės, ypač įsitikinimai apie aukos kaltę, dažnai išryškėja tarp vyrų respondentų. Taip pat pastebima nuostata, kad moteris galima nutraukti santykius ar pasitraukti nuo smurtautojo, jei tik to norėtųsi, tačiau realybėje kartais trūksta ekonominių ar socialinių resursų šiam žingsniui žengti.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Statistika ir visuomenės nuostatos
2015 m. Lietuvoje pradėta daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Tačiau įtariamų smurtautojų atžvilgiu skirtumas yra didelis: tais pačiais metais moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2016 m. Eurobarometro apklausa atskleidė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje: 35 proc. respondentų pateisino ekonominį smurtą - dvigubai daugiau nei ES vidurkis. 2017 m. vasarą RAIT tyrimas parodė, kad draudimas moteriai dirbti laikomas vis dar pateisinamu požiūriu - 41 proc. gyventojų.
Didžioji dalis gyventojų sutinka, kad vyro smūgis į veidą yra smurtas artimoje aplinkoje, tačiau tik apie pusė mano, jog reikalinga moterų teisė į darbą gali būti neginčijamai užtikrinta jo smurtu. Asociuojant smurto priežastis su moterimis, 51-53 proc. respondentų sutinka su formuluotėmis, kad aukos „žinojo, į ką įsivelia“ arba „pačios provokuoja pykčius“. Tokios nuomonės dažniau pasitaiko vyresnės kartos ar žemesnes pajamas gaunančių respondentų tarpe.
Kur kreiptis pagalbos ir teisės pagrindai
Jei patiriate ar manote, kad patiriate smurtą artimoje aplinkoje, būtina kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o pagalbos kanalai įtraukti į viešąją informaciją:
- Skambinkite 112 - policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamosios vietos.
- Suteikiame nemokamą pagalbą Specializuoto centro telefonais: +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 (Darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.).
- Turite teisę į teisinę ir psichologinę pagalbą, lydi Jus asmuo, kuriuo pasitikite, ir galite turėti atstovą teisme ar teisinio proceso metu.
Aukoms taip pat svarbu žinoti jų teises ikiteisminio tyrimo metu: teisė prašyti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto, nebendrauti su nukentėjusiuoju, turėti nemokamą pagalbą, teikti įrodymus ir pan.
Smurto ratas ir žymės
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai kartojasi - smurtautojas naudoja įžangos, bandos, poelgių bandymo „grąžinti“ auką į kontrolę ir nuolatos kuria naujas įtampas. Vaizduojant šį procesą, galima įsivaizduoti tris etapus: įtampos augimą, smurto proveržį ir „mėnulio mėnesio“ fazę - atsiprašymą bei kuriamą pažadą, kad smurtas daugiau nepasikartos. Tačiau laikui bėgant šie etapai kartojasi, o smurtas tampa nuolatinis ir įtampa didėja.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Kur kreiptis esant rizikai ar smurtui?
- Skambinkite 112 esant fizinei grėsmei ar smurtui - policija atvyksta nedelsiant.
- Kreipkitės į Specializuotą pagalbą ar krizių centrus - teikiama pagalba, patarimai, teisinė pagalba.
- Naudokitės anoniminėmis linijomis ir konsultacijomis - plačiai prieinama informacija apie teises ir pagalbą.
Apibendrinimas: nuomonės, realybė ir ateities užduotys
Nors visuomenė dažnai linkusi pateisinti tam tikras smurto formas ar ginčyti jų sunkumą, dauguma gyventojų sutinka, kad nukentėjusiai moteriai pagalbą reikia suteikti. Vis dėlto ekonominė priklausomybė išlieka didžiausia pateisinama smurto forma. Smurto formos - fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis - turi būti pripažintos ir aktyviai įveikiamos per paslaugų tinklą, teisines priemones ir visuomenės švietimą. Tik tokiu būdu galima mažinti smurtą artimoje aplinkoje ir didinti moterų bei vaikų saugumą Lietuvoje.
"Ekspertai pataria": ką daryti, jei susiduriame su smurtu artimoje aplinkoje?
Duomenų ir sąvokų santrauka
| Smurto rūšis | Trumpas apibrėžimas | Dažnis/aižūs požymiai |
|---|---|---|
| Fizinė | Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas | Žymės kūne, traumos |
| Psichologinė | Sąmoningas poveikis psichikai, bauginimas | Lūžio savivertėje, izoliacija |
| Ekonominė | Kontroliuoja pajamas, išlaikymą; finansinė priklausomybė | Negalima dirbti, ribojimai finansuose |
| Seksualinė | Prievarta ar prievartinis elgesys seksualinėje srityje | Veiksmai prieš asmens valią |
| Nepriežiūra | Pasyvus neaprūpinimas būtinais poreikiais | Vaikai, seneliai, neįgalūs |