Socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nuo šiol nebebus stabdomas. Naujovė aktuali tik socialinio draudimo pensijų gavėjams, pavyzdžiui, senatvės pensijos, negalios pensijos, našlių ir našlaičių pensijos gavėjams.
Pensijų mokėjimo tvarkos pakeitimai išvykstantiems į užsienį
Iki šiol, kai žmogus deklaruodavo išvykimą iš Lietuvos į Europos valstybę, arba buvo gaunama informacija, kad žmogus faktiškai gyvena užsienyje, pensijos mokėjimas būdavo stabdomas nuo kito mėnesio po išvykimo. Kad mokėjimas būtų tęsiamas, reikėdavo papildomai pateikti prašymą dėl socialinio draudimo pensijos mokėjimo atnaujinimo gyvenantiems užsienyje. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą.
„Sodra“, pervesdama pensiją užsienyje gyvenančiam žmogui, turi įsitikinti, kad žmogus yra gyvas, o taip pat žinoti tikslią jo buvimo vietą. Pažymą, įrodančią, kad žmogus gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, galima atsiųsti „Sodrai“ ir paštu. Jei žmogus išvyksta gyventi į užsienį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., reikės pateikti gyvybės sertifikatą iki tų pačių metų gruodžio 31 d. Svarbu prisiminti, kad metų pabaigoje pateiktas gyvybės sertifikatas užtikrina pensijos mokėjimą iki kitų metų pabaigos.
Tapatybės patvirtinimas ir dokumentai gyvenantiems užsienyje
Tapatybės patvirtinimo procedūra gyvenantiems užsienyje yra paprasta. Registracijos metu reikia patvirtinti savo tapatybę. Taip pat reikalingas galiojantis el. Pokalbio metu žmogus prisijungia per atsiųstą nuorodą ir „Sodros“ specialistui parodo reikiamus dokumentus - jų tikslus sąrašas pateikiamas iš anksto. Pažymą, įrodančią, kad žmogus gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, galima atsiųsti „Sodrai“ ir paštu.
Pensijos skyrimo ir mokėjimo uždelstų prašymų pakeitimai
Ketvirtadienį Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais išsprendė praktikoje pasitaikančią situaciją, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, būtų laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Tokiais atvejais jam išmokama pensija didėtų 8 procentais už kiekvienus pilnus metus, kai pensija priklausė, tačiau nebuvo mokama. „Įstatyme numatyta, kad šia tvarka galėtų naudotis bent minimalų stažą Lietuvoje ar Europos Sąjungos (ES) valstybėse, kuriose taikomi bendri reglamentai įgiję senjorai. Nuostata negaliotų tais atvejais, kai pensijos atidėjimo metu žmogus gavo kokią nors kitą valstybės mokamą socialinio draudimo pensiją ar šalpos išmoką”, - Eltai sakė įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, nesvarbu kuriam laikui praėjus asmuo kreipiasi, pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių. „Jeigu žmogus pats užpildo prašymą atidėti pensijos mokėjimą, tuomet senatvės pensija didinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Tačiau jeigu žmogus tiesiog pamiršta kreiptis dėl pensijos - ji ne tik nedidėja, bet dar prarandama, nes parašius prašymą ją gauti po, tarkim, 18 mėnesių, bus sumokama tik 12 mėnesių dydžio pensijos suma“, - sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis.
Jo pastebėjimais, į tokias situacijas dažniau patenka užsienyje gyvenantys senjorai, kurie yra įgiję teisę į senatvės pensiją Lietuvoje, tačiau dėl jos nesikreipia. Nauja tvarka, jo nuomone, būtų labiau socialiai teisinga. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms vieningai pritarė 86 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Naujas reguliavimas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 d.
Pensijų dydžiai, struktūra ir indeksavimas
„Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Vis dėlto daugiau kaip 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą kuris šiemet yra 33 metai.
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.
Taip pat skaitykite: Kodėl galėjote negauti pašalpos?
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Didžiausios pensijos ir atidėjimo nauda
Kaip komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus. „Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršijo 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič. Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Privataus pensijų kaupimo sistema ir anuitetai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad detalaus išmokų gavėjo paveikslo pensijų fondai nemato ir valdo tik ribotus duomenis apie kaupiančiuosius, tačiau tiki, kad nauda dalyviams auga. „Nors disponuojame ribotais, tik atliekamai funkcijai būtinais duomenimis apie kaupiančiuosius, statistiniai rodikliai rodo, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga“, - „Delfi“ komentavo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga gerovės valstybėje: analizė
Anot jo, tai lemia daug veiksnių: ilgėjantis kaupimo laikotarpis, o kartu su juo - sukaupta lėšų suma, sudėtinių palūkanų efektas, taikomas gyvenimo ciklo fondų formatas. „Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, galime žvilgtelėti į „Sodros“ pateikiamus apibendrintus standartinio pensijų anuiteto gavėjo duomenis. Šiemet rugsėjį jo vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro“, - sako T. Gudaitis.
Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 metų pradėjusia veikti privataus pensijų kaupimo sistema visą savo profesinį gyvenimą dar negalėjo pasinaudoti nė vienas šalies dirbantysis, jos rezultatus asociacija vertina pozityviai. LIPFA vadovas T. Gudaitis, kalbėdamas apie pensijų kaupimo rezultatą, teigia, kad jį reikšmingai nulemia ir kaupimo sparta, priklausanti nuo įmokų dydžio bei reguliarumo. Esą gerai, jeigu prie to prisideda ir darbdaviai, tačiau jų įsitraukimas vis dar yra minimalus ir čia daugiausiai naudojamasi ne II, o III pakopa.
Tarptautiniai aspektai: teisė į pensiją gyvenant kitose valstybėse
Kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos skirtingos, tačiau Europos Sąjungos teritorijoje yra taikomi ES reglamentai, kuriais siekiama sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad neliktų kliūčių asmenų laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta migruojančių asmenų socialinė apsauga. Ši sistema galioja ne tik Europos Sąjungos valstybėse narėse, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
„Pavyzdžiui, žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje ir 20 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje, t. y. bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Tuomet užsienio šalies įstaiga per elektroninę socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą išsiųs „Sodrai“ atitinkamus struktūrizuotus elektroninius dokumentus. Pensiją apskaičiuoja šalies, kurioje yra įgyta teisė į pensiją, kompetentingos įstaigos pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus.
Paklausta, kokius kriterijus turi atitikti žmogus, siekiantis gauti pensiją, M. Kozič teigė, jog teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą. Skirtingose valstybėse gali skirtis tiek reikalaujamas stažas, tiek pensinis amžius. Lietuvoje minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų. JK minimalus stažas yra mažesnis - kad žmogus gautų bet kokią valstybinę pensiją ten, reikia turėti bent 10 metų stažą, o tiksliau, bent dešimt metų mokėti socialinio draudimo įmokas.
Praktinis pavyzdys: grįžimas iš Jungtinės Karalystės
Skaitytoja Inga, ilgai gyvenusi Jungtinėje Karalystėje, planuoja visam laikui sugrįžti į Lietuvą. Į LRT.lt redakciją ji kreipėsi su klausimu - ar suėjus pensiniam amžiui, ji, gyvendama Lietuvoje, galės gauti JK pensiją? LRT.lt redakcijai klausimą uždavusi Inga JK dirbo 17 metų, tad, jei užpildys prašymą bei pateiks reikalingus dokumentus, sulaukusi JK reikalaujamo pensinio amžiaus, ji pensiją galės gauti ir gyvendama Lietuvoje.
Praktiniai patarimai pensijų gavėjams
- Jei planuojate išvykti gyventi į Europą, informacija apie galimybes gauti pensiją toliau net esant užsienyje - svarbi ir palengvina finansinį planavimą.
- Gyvybės sertifikatą pateikite laiku: jei išvykstate tarp sausio 1 d. ir rugsėjo 30 d., sertifikatą reikia pateikti iki gruodžio 31 d., o tai užtikrina pensijos mokėjimą iki kitų metų pabaigos.
- Naudokitės nuotoline tapatybės patvirtinimo procedūra - dalis procedūrų gali būti atlikta el., per vaizdo pokalbį su „Sodros“ specialistu.
- Apsvarstykite pensijos atidėjimo galimybę - už kiekvienus atidėjimo metus pensija didėja 8 procentais.
Kaip NRI pensininkai gali pateikti metinį gyvenimo pažymėjimą iš užsienio?
Trumpa statistika (santrauka)
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 538 EUR |
| Senatvės pensiją gaunančių asmenų skaičius | 616 tūkst. |
| Asmenys su būtinuoju stažu (šiemet) | 87% |
| Minimalus stažas Lietuvoje | 15 metų |
| Taško vertė (2023) | 5,70 EUR |
Jei turite klausimų apie planuojamą grįžimą į Lietuvą ar pensijų gavimą iš kitos šalies, kreipkitės į kompetentingas institucijas arba „Sodrą“ - ES ir kitos tarptautinės taisyklės numato mechanizmus suderinti stažus ir užtikrinti išmokų gavimą.