Šiandieninės visuomenės pokyčiai iš bibliotekų reikalauja skirtingoms visuomenės grupėms priklausančių asmenų, tarp jų ir neįgaliųjų, poreikių tenkinimo bei atsakomybės už indėlį į visuomenės gerovę. Bibliotekų veiklos kontekste valstybės politika, JT, ES ir Lietuvos teisinių ir strateginių dokumentų nuostatos, besikeičiantys visuomenės poreikiai, bibliotekų vaidmenų, vidinės kultūros bei socialinių dalininkų poreikių kaita turi įtakos pokyčiams pačiose bibliotekose ir lemia įvairovę joms keliamų tikslų, kurie įpareigoja bibliotekas prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo.
Teisinis ir strateginis kontekstas: tarptautinės ir nacionalinės nuostatos
Neįgaliųjų teisės turėti prieigą prie informacijos šaltinių, patekti į viešąsias institucijas, dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime reglamentuojamos JT (JT neįgaliųjų teisių konvencija, 2006; JT darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų, 2015), ES (Marakešo sutartis, 2013; Liono deklaracija, 2014; ET Strategija dėl negalios, 2016) ir Lietuvos strateginiuose bei teisiniuose dokumentuose, LR Vyriausybės programoje, Kultūros ministerijos bei savivaldybių strateginiuose planuose.
Vienas pagrindinių neįgaliųjų teises reglamentuojančių dokumentų - Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006), mūsų šalyje ratifikuota 2010 metais. Konvencijoje apibrėžiama paslaugų neįgaliesiems prieinamumo būtinybė, lygių teisių neįgaliesiems užtikrinimas įtraukiant juos į bendruomenes ir galimybės suteikimas prieinamomis formomis pasinaudoti kultūrine medžiaga, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar gauti kultūros paslaugas, pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo.
Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios (2016) nurodytos prioritetinės sritys: lygybė ir nediskriminavimas; visuomenės švietimas; prieinamumas; lygybė prieš įstatymą; laisvė nebūti išnaudojamam, nepatirti smurto ir prievartos. Galima teigti, jog prieinamumas yra išankstinė sąlyga, kad neįgalieji galėtų aktyviai naudotis žmogaus teisėmis, visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti visuomenėje ir įnešti savo indėlį, gyventi savarankiškai ir rinktis visais savo gyvenimo klausimais.
Prieinamumo apibrėžtis ir jos pratęsimas už urbanistinės aplinkos ribų
Svarbu pažymėti, kad prieinamumas dažnai vertinamas tik kaip urbanistinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, tačiau tai yra kur kas platesnė sąvoka, kuri apima ir produktų bei paslaugų prieinamumą, įskaitant būdus, kuriais teikiamos paslaugos. Šioje srityje svarbu paminėti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 (2015), kurioje vienas svarbiausių numatytų tikslų - skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Bibliotekos kaip prieinamų kultūrinių paslaugų teikėjos
Bibliotekų galimybės šioje misijoje plačiausios, nes jos turi išplėtotą ir net mažiausiuose miesteliuose veikiantį įstaigų tinklą, siūlo įvairias paslaugas (informacines, kultūrines, edukacines) bei telkia skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus (vaikus, suaugusiuosius, negalią turinčius asmenis, senjorus ir kt.). Išplėtotas bibliotekų tinklas leidžia joms tapti bendruomenės centrais - vietomis, kur žmonės renkasi praleisti laisvalaikio, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, edukacinėse veiklose.
Neįgaliuosius socialiai įtraukiančia biblioteka suprantama kaip atvira biblioteka, kuri yra visiems prieinama ir rūpinasi visų be išimties visuomenės narių gerove, o ypač tų, kurie patiria socialinę atskirtį. Neįgaliuosius socialiai įtraukiančią biblioteką apibrėžiama kaip biblioteka, kurios paslaugos yra prieinamos visų skirtingų visuomenės socialinių grupių, tarp jų ir neįgaliųjų, atstovams, kuri rūpinasi savo darbuotojų gerove, kompetencijų tobulinimu, vartotojų poreikių tenkinimu, telkia bendruomenę, į savo veiklas įtraukdama skirtingus žmones.
Praktinės problemos ir barjerai prieinamumo užtikrinime
Tačiau, nepaisant per pastarąjį dešimtmetį įvykusių teigiamų pokyčių bibliotekų infrastruktūroje bei paslaugų neįgaliesiems srityje, asmenys, turintys negalią, norėdami lankytis bibliotekose, dalyvauti bibliotekų siūlomose veiklose, dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, fiziniais barjerais, nepritaikyta infrastruktūra, specialios įrangos ir paslaugų trūkumu. Ši problema ypač ryški mažesniuose miestuose ir regionuose, kurių bibliotekos dažnai nepritaikytos neįgaliesiems aptarnauti, o turimų paslaugų įvairovė neatitinka neįgaliųjų poreikių.
Asmenys, turintys negalią, kultūros renginiuose dažnai susiduria su aplinkos nepritaikymu, pavyzdžiui, siaurais praėjimais ar laiptais be pandusų. Problema išlieka informacijos prieinamumas, nes ne visada pateikiami subtitrai, garsiniai aprašymai ar lietuvių gestų kalbos vertimas. „Dažnai trūksta aiškios ir išsamios informacijos apie paties renginio prieinamumą,“ - atkreipia dėmesį prieinamumo specialistė.
Socialiniai veiksniai, tokie kaip visuomenės požiūris ar darbuotojų empatijos stoka, gali sukelti papildomą diskomfortą. Be to, didelę reikšmę turi pritaikyti tualetai, patogios poilsio zonos ir lengvai pasiekiamos viešos erdvės, tokios kaip parkai ar renginių vietos. Informacija turėtų būti pateikiama įvairiais formatais: paprasta kalba, su subtitrais, garsiniu aprašymu, lietuvių gestų kalba. Taip pat svarbus personalo pasirengimas padėti ir suprasti skirtingus žmonių poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Statistinė situacija ir neįgaliųjų įtraukimas į bibliotekų veiklas
Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais statistiniais duomenimis apie negalios rūšis bei neįgaliųjų skaičių, galima teigti, jog 2017 metais iš viso Lietuvoje buvo 241 861 negalią turintis asmuo. Didžiausią neįgaliųjų grupę (55 proc.) sudaro asmenys, sergantys įvairiomis vidaus ligomis, 27 proc. turi judėjimo negalią, 9 proc. neįgaliųjų serga psichikos ligomis, o po 3 proc. sudaro neįgalieji, turintys intelekto sutrikimų, regėjimo ir klausos negalias.
Vidutiniškai Šiaulių ir Telšių apskrityse 2015-2017 metais gyveno apie 39 000 neįgalių asmenų, o tai sudaro apie 10 proc. viso šių apskričių gyventojų skaičiaus. 2014-2017 m. Šiaulių regione neįgaliųjų įtraukimas į bibliotekų veiklas vidutiniškai siekė apie 7 proc., o negalios neturinčių asmenų įtraukimas - apie 23 proc. Daugiau nei tris kartus mažesnis žmonių, turinčių negalią, naudojimasis bibliotekų paslaugomis rodo, jog Šiaulių regione neįgalieji per mažai įtraukiami į bibliotekų veiklas.
Pokyčių valdymas ir įtraukių bibliotekų kūrimo elementai
Socialinės įtraukties didinimo procesas yra pokytis bibliotekų veikloje, siejamas su inovacijų diegimu, reikalaujantis atitinkamo valdymo, o įgyvendinami pokyčiai turi apimti veiklas, atitinkančias esminius neįgaliuosius įtraukiančios bibliotekos elementus - organizacinį valdymą, aplinkos bei paslaugų pritaikymą neįgaliesiems, darbuotojų kompetencijų tobulinimą, bendradarbiavimą su neįgaliųjų organizacijomis bei paslaugų viešinimą.
Gyventojų įtraukties didinimas nėra paprastas organizacinis pokytis viešajame sektoriuje, jis sietinas su naujų veiklos praktikų diegimu, todėl pokyčių valdymas siekiant sukurti įtraukią organizaciją įgyja papildomo kompleksiškumo ir reikalauja išsamios mokslinės prieigos. Pokyčių valdymą viešosiose organizacijose tyrė užsienio ir mūsų šalies autoriai. Jie nurodė svarbiausius pokyčių valdymo viešosiose organizacijose etapus, kryptis, nagrinėjo pokyčių valdymą lemiančius veiksnius bei pokyčių įgyvendinimą padedančius užtikrinti veiksnius.
Esminiai pokyčių valdymo aspektai bibliotekose
- išoriniai - politiniai ir teisinių dokumentų reikalavimai bei papildomų išteklių (finansinių, intelektinių, technologinių) poreikis;
- vidiniai - organizacijos apsisprendimas, vadyba, strategijų integracija ir darbuotojų kompetencijų stiprinimas;
- veiklos praktikos - fizinio prieinamumo užtikrinimas (pandusai, liftai, keltuvai), informacinės aplinkos pritaikymas (subtitrai, garsiniai aprašymai, Brailio ženklinimas, lengvai suprantama kalba), paslaugų formatų įvairovė (skaitmeninimas, interneto transliacijos);
- bendradarbiavimas su NVO ir neįgaliųjų atstovais - NVO gali būti informacijos apie negalią turinčių asmenų poreikius šaltinis ir informacijos sklaidos partneris;
- viešinimas ir komunikacija - aiški informacija apie paslaugų prieinamumą įvairiais formatais.
Praktiniai sprendimai prieinamumo gerinimui
Ypatingą dėmesį būtina skirti saugumo sistemų, judėjimo infrastruktūros ir sanitarinių mazgų pritaikymui, taip pat užtikrinti horizontalaus ir vertikalaus judėjimo galimybes visose kultūros įstaigose, įrengiant tinkamus pandusus, liftus ir keltuvus. Ne mažiau svarbus ir automobilių stovėjimo vietų, takų, šaligatvių bei informacinės aplinkos prieinamumas.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Informacija neretai pateikiama sudėtinga kalba, nepritaikyta žmonėms su intelekto negalia ar skaitymo sunkumais. Lengvai suprantama kalba (angl. Easy to read) - tai alternatyvusis turinio pritaikymo formatas, būtinas žmonėms su intelekto negalia ar sergantiesiems neurodegeneracinėmis ligomis. Tačiau lengvai suprantama kalba kol kas nestandartizuotas ir netaikomas informacijos pritaikymo metodas.
Neregiams svarbi informacija turėtų būti pateikiama Brailio raštu viešose erdvėse, pvz., ant turėklų, liftuose, kultūros įstaigose - greta eksponatų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai Brailio raštu pateikta informacija nėra aktuali neregiui. Dauguma renginių nėra transliuojami internetu, leidinių fondai, muziejų eksponatai skaitmenizuojami tik nedidele apimtimi, komunikaciniai pranešimai nėra pateikiami prieinamu formatu.
Bendradarbiavimo ir finansavimo iniciatyvos
Socialiai įtrauktos organizacijos kūrimas pirmiausia reikalauja pokyčių valstybiniu lygmeniu, t. y. kad tokia organizacijų veiklos kryptis būtų reglamentuota arba nors numatoma plėtoti suteikiant papildomų išteklių (finansinių, intelektinių, technologinių) strateginiuose bei teisiniuose dokumentuose, o vėliau šios nuostatos institucionalizuojamos organizacijos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir įgyvendinamos vykdant organizacijos veiklas, tobulinant darbuotojų kompetencijas ir kt.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyvos - pavyzdys, kaip savivaldybės gali remti NVO teikiančias pavėžėjimo paslaugas bei suteikti pritaikytą transportą - iliustruoja praktinį bendradarbiavimo ir materialinės paramos modelį. Taip pat „Kurk Lietuvai“ projektas ir kitų lygmenų iniciatyvos siekia atlikti erdvinę kultūros paslaugų analizę ir nustatyti, kuriose Lietuvos vietovėse kultūros prieinamumas problematiškiausias.
NVO rolė ir pilietinės iniciatyvos
Lietuvoje veikia nemažai nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios teikia paslaugas ir organizuoja kultūros renginius neįgaliesiems. Šios organizacijos siekia užtikrinti socialinę integraciją, mažinti atskirtį ir gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę. NVO taip pat bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir kitomis organizacijomis, siekdamos užtikrinti, kad neįgalieji gautų reikiamą paramą ir galimybes.
NVO gali būti informacijos apie negalią turinčių asmenų poreikius šaltinis ir kultūros įstaigų informacijos sklaidos šaltinis negalią turinčių asmenų auditorijai. Deja, Lietuvoje dar nėra gilių tokio bendradarbiavimo tradicijų, ir nors NVO rūpinasi negalią turinčių asmenų interesais, jų aktyvumas savivaldybių viešojo administravimo procese yra mažas.
Veiklos dokumentų analizės svarba ir bibliotekų pasirengimo vertinimas
Taip pat aktualu tirti, kaip bibliotekos savo pagrindiniuose veiklos dokumentuose (metiniuose veiklos planuose ir ataskaitose) atliepia valstybės politiką socialinės atskirties mažinimo srityje ir kaip įgyvendina su tuo susijusius pokyčius, siekiant išsiaiškinti, ar bibliotekos, kaip viešąsias paslaugas teikiančios organizacijos, yra pasirengusios plėtoti jau turimas ir kurti naujas paslaugas, ar jos yra kompetentingos priimti laikmečio iššūkius ir tapti socialiai įtraukiomis institucijomis.
Tyrimai, remiantys 2014-2019 m. Šiaulių regiono viešųjų bibliotekų metinių planų ir ataskaitų analizę, leidžia įvertinti bibliotekų pasirengimą ir galimybes tapti socialiai neįgaliuosius įtraukiančiomis organizacijomis. Pokyčių valdymo elementų integravimas į bibliotekų strategijas, personalo mokymai, infrastruktūros pritaikymas ir aktyvus bendradarbiavimas su NVO yra kertiniai veiksniai, užtikrinantys šį perėjimą.
Rekomendacijos gerinti prieinamumą kultūrinėse paslaugose
- Integruoti prieinamumo reikalavimus į bibliotekų strateginius dokumentus ir metinius veiklos planus;
- Skatinti darbuotojų kompetencijų tobulinimą: komunikacija su neįgaliais lankytojais, prieinamo turinio kūrimas (subtitrai, garsiniai aprašymai, lengvai suprantama kalba, Brailis);
- Užtikrinti fizinę prieigą: pandusai, liftai, keltuvai, pritaikyti tualetai, tinkamai pažymėti maršrutai ir stovėjimo vietos;
- Plėtoti skaitmeninį turinį ir transliacijas, kad renginiai pasiektų platesnę auditoriją;
- Stiprinti bendradarbiavimą su NVO ir neįgaliųjų atstovais: planuoti paslaugas kartu su tikslinėmis grupėmis;
- Viešinti paslaugų prieinamumą įvairiais formatais ir kanalais, pateikiant aiškią informaciją apie renginio ar paslaugos pritaikymą neįgaliesiems;
- Pritraukti papildomų išteklių per valstybinę paramą ir savivaldybių iniciatyvas, įskaitant transporto sprendimus (pavėžėjimas, pritaikyti automobiliai).
Trumpas veiksmų planas bibliotekoms
- Atlikti prieinamumo auditą ir sudaryti prioriteto darbų sąrašą;
- Integruoti neįgaliųjų poreikius į metinius veiklos planus;
- Vykdyti reguliarius darbuotojų mokymus;
- Skaitmeninti fondus ir transliuoti renginius internetu;
- Užmegzti bendradarbiavimą su vietos NVO ir savivaldybe;
- Komunikuoti apie paslaugas įvairiais formatais ir prieinamais kanalais.
| Veiklos sritis | Konkreti priemonė | Tikslas |
|---|---|---|
| Infrastruktūra | Pandusai, liftai, pritaikyti tualetai | Užtikrinti fizinę prieigą |
| Informacija | Subtitrai, garsiniai aprašymai, Brailis, lengvai suprantama kalba | Padaryti turinį prieinamą skirtingoms auditorijoms |
| Personalas | Mokymai, empatijos ir komunikacijos įgūdžiai | Pagerinti aptarnavimą ir bendravimą |
| Bendradarbiavimas | NVO partnerystės, savivaldybės iniciatyvos | Gerinti paslaugų atitiktį tikslinėms grupėms |
| Skaitmeninimas | Renginių transliacijos, elektroninės knygos | Pasiekti auditorijas vietoje ir nuotoliniu būdu |
Šiame kontekste biblioteka gali tapti ne tik informacijos, bet ir kultūros prieinamumo centru, prisidedančiu prie neįgaliųjų socialinės įtraukties ir gyvenimo kokybės gerinimo. Kuriant socialiai įtraukią biblioteką, būtina suderinti išorinius teisės aktų reikalavimus ir vidinį organizacijos apsisprendimą, užtikrinti nuolatinį pokyčių valdymą ir aktyvų bendradarbiavimą su neįgaliųjų atstovais.
tags: #neigaliuju #kulturines #paslaugos