Diskusijose meno projektų kūrėjai ir kuratoriai gilinosi į menininkų santykio su bendruomene atsiradimo sąlygas ir prasmes. Šie pokyčiai kultūros lauke skatino permąstyti šiuolaikinių meno projektų tikslus, o kartu ir kurti naujus meno ir visuomenės bendradarbiavimo modelius.
Menininko vaidmuo visuomenėje
Nuo hipių laikų gyvas įsitikinimas, kad rašytojas privalo atspindėti ir aplinką, ir moralinę būseną, ir laiko dvasią. Tačiau mene, kažkur teko skaityti, esti du žalingi dalykai - moralizavimas ir iliustracija. Aš tam visiškai pritariu.
D.Citvarienė išskyrė du lygmenis, paskatinusius pokyčius kultūroje. Pirmasis - politinis. Ši, pirmiausia socialinė, politika buvo perkelta į kultūros politiką, į kultūros ir meno sritis, kada palaipsniui iš muziejų, bibliotekų, kitų kultūros įstaigų, taip pat ir menininkų, imta tikėtis, kad jie padės spręsti bendruomenės iššūkius.
Antras lygmuo yra susijęs su kultūros demokratėjimo procesais. "Nuo 1948-ųjų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime ir tai yra pamatinis suvokimas. Taigi menininkai ir kultūros įstaigos taip pat lygiagrečiai labai sąmoningai ėmė suvokti savo atsakingą vaidmenį visuomenėje", - sakė D.Citvarienė.
Tokiu būdu meno ir kultūros įstaigų veikla imta vertinti, pirmiausia, dėl jų reikšmės ir naudos, kurią jie teikia visuomenei.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Menininko atsakomybė ir moralė
Vis dėlto manau, kad moralė yra publicistikos, eseistikos baras. - Todėl ir klausiu - ar rašytojas yra atsakingas ne vien savo literatūriniu darbu? - Manau, kad rašytoją nuo ne rašytojo skiria tik įgimtas talentas. Bet rašytojas atsako kaip bet kuris žmogus Dievo akivaizdoje.
Literatūra dažnai buvo tiek ideologijos įrankis, tiek ideologijos duobkasys. - Mielu noru prisiimu bet kokią atsakomybę, žinoma. Man labai nepatinka, kai viešai pasirodo įtakingi rašytojai ir aiškina, kad jie nedalyvavo valstybės apvogime.
Aš vis dėlto manau, kad ir tie pasaulinio garso rašytojai, kurie pasirašo įvairiausius laiškus, yra atsakingi kaip bet kuris žmogus. Noriu priminti nepagrįstus priekaištus dėl atseit latvių viensėdiškumo. Tai juk žmogaus šimtmečiais puoselėta individuali saviugda ir jo asmeninė atsakomybė.
Rašyki ką nori, tai tavo atsakomybė.
Valstybės parama menui
Pastaruoju metu net paviršutiniškai pažvelgus į susiklosčiusį santykio „menininkas - valstybė“ viešąjį diskursą, matomas jo konfliktiškumas, nesusikalbėjimo ir pretenzijų gausa. Čia susikerta daugybė prieštaringų ideologijų, mitologijų, stereotipų, psichologinių nuostatų, būdingų abiejų šio santykio pusių pasaulėžiūrai.
Taip pat skaitykite: Kodėl galėjote negauti pašalpos?
Tuo tarpu psichologijoje vargu ar rastume vieningą sutarimą kūrybos sąvokos aiškinime. Anksčiau vyravo teorijos kūrybiškumą siejančios su idividu, tuo tarpu dabar vyrauja teorijos kūrybiškumą siejančios su procesais.
Tačiau tarp išsilasivinimo nuo struktūrų ir išsilaisvinimo nuo valstybės paramos yra labai plona riba. Taip menininkai buvo pradėti skatinti nebebūti priklausomiems nuo valstybės finansavimo, o gauti jį patys, eidami į laisvą rinką.
Siekiant mažinti menininkų priklausomybę nuo institucijų, neseniai Seimas leido 2 proc. pajamų mokestį skirti meno kūrėjo statusą turintiems asmenims. Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2017-ųjų.
Buvo įvairių nuogąstavimų, bet vienas svarbiausių, kad iškils energingesni žmonės, kurie moka įkalbinėti, reikalauti. Taip pat nuogąstaujama ir dėl to, kad valstybė taip gali nebenorėti finansuoti savo menininkų, taip tik dar labiau sustiprėtų menininkų skatinimas finansavimą susirinkti patiems ir sumažėtų valstybės teikiamų garantijų.
Oficialios deklaracijos buvo labai stipriai susijusios su kūrybiškumo ir verslumo skatinimu. Buvo daug kalbama apie tai, kad reikėtų skatinti piliečių kūrybiškumą, verslumą, kas atėjo per kūrybinių industrijų skatinimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga gerovės valstybėje: analizė
Mano kartos menininkai iš valstybinių institucijų itin daug nesitiki. Čia kaip ir su tais lūkesčiais dėl meno, tikintis, kad jis išspręs kažkokias problemas. Labiau liūdina, kai kartais išgirsti pačius menininkus, siūlančius valstybinėms institucijoms atrinkti meną, kažkaip jį surūšiuoti į tinkamą vartoti ir blogąjį, darantį žalą visuomenei.
Jaunojo menininko kelias
Jaunajam (iki 30 ar 35 metų) menininkui reikia būti aktyviam ir pačiam stengtis rodyti savo kūrybą. Daugelis kalbintų informantų teigia, kad jaunus talentingus menininkus atranda per peržiūras, dar jiems studijuojant aukštojoje mokykloje.
Jaunuoliams yra svarbu dalyvauti jaunųjų menininkų konkursuose (pavyzdžiui, „Jaunojo tapytojo prizas“), kur jie gali būti pastebėti meno žinovų. Be to, galerijos yra atviros jauniesiems menininkams, kai kurios iš jų tiesiogiai orientuojasi į darbą su jaunimu.
Apibendrinus ekspertų požiūrį, aukštasis meninis išsilavinimas yra svarbus, nes suteikia profesionalius įgūdžius, diplomą, atveriantį kelią karjerai institucijose, aukštojoje meno mokykloje įsiliejama į meno bendruomenę, kurioje mezgasi pažintys, vyksta idėjų apykaita, kuriami bendri projektai ir pan.
Anot kalbintų ekspertų, reikšmingiausi agentai menininko karjeroje yra simbolinį kapitalą sukaupę kuratoriai (minima, kad paskutinieji du dešimtmečiai vadinami „kuratorine era“) ir meno galerijos. Atsirinkdami menininkus ir kryptingai su jais dirbdami, kuratoriai kuria menininko vardą.
Toliau seka dailės kritikai, kurių įtaka menininkui vertinama nevienareikšmiškai: nors kritikas yra menininko kūrybos vertę legitimuojantis asmuo, tačiau jo, kaip simbolinį kapitalą menininkui suteikiančio dominuojančio dailės lauko agento, pozicijai įtakos turi tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, užsakomųjų straipsnių rašymas, kuomet kritika nebūtinai yra objektyvi.
Kolekcionieriai yra reikšmingi menininkui, tačiau jie neturi gilesnių veiklos tradicijų Lietuvoje. Kalbant apie reikšmingus meno agentus nepaminėjai meno vadybininkų. Todėl, kad meno vadyba nėra įsitvirtinusi Lietuvoje.
Menininko ir bendruomenės santykis
Jeigu kalbėtume apie bendruomeninį meną, jo ištakos Vakaruose, pirmiausia Didžiojoje Britanijoje, JAV, kai kuriose kitose šalyse, kuriose bendruomeniniai menai įvairiausiomis formomis gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Lietuvoje panašios praktikos įvairiomis formomis pradėtos tik XXI a.
Kaip puikų menininko ir bendruomenės draugystės pavyzdį D.Citvarienė minėjo garsiosios Kauno "Kiemo galerijos" istoriją. Iš pradžių senajame daugiabutyje E.Ožeškienės gatvėje nebuvo nei bendruomenės, nei pats kiemas kuo nors išsiskyrė iš kitų. Galiausiai pasikeitė gyventojų santykis ir su vieta, o ji tapo turistų traukos objektu. "Šis santykis tampa ne toks vartotojiškas, tu imi vertinti vietą, kurioje gyveni.
Kauno "Kiemo galerija"
D.Citvarienės teigimu, svarbu suprasti ir susitaikyti su tuo, kad kūrybiniai procesai ne visada gali būti panacėja. Kartais lūkesčiai būna didesni nei realybė, bendruomenei gali būti sudėtinga įsitraukti į bendrą projektą.
Vis dėlto, remdamasi savo patirtimi, ji drąsina: "Net jei ir jautiesi nelaukiamas, turėtum būti atviras viskam. Net jeigu atvažiuoji žinodamas, ką darysi, tu vis tiek turi išklausyti kitų žmonių, net ir tuo atveju, jei jie turi tau patarimų ne tik kaip kurti, bet ir kaip gyventi. Juk visi nori būti išklausyti."
Meno kūrinio vertė
Kalbant apie šiuolaikinį meno kūrinį, svarbus konceptualumo ir vizualumo derinys. Kitas aspektas, kalbinti ekspertai teigia, kad meno profesionalų nuomonės vertinant meną dažnai nesutampa.
Egzistuoja įtampa tarp meno kūrimo ir jo pavertimo preke. Pats terminas „komercinis menas“ įgyja neigiamą atspalvį, kuomet juo apibūdinama kūryba, orientuota į masinį vartotoją, pataikaujant pastarojo skoniui.
Informantų teigimu, kūrinio meninė ir rinkos vertė yra susijusios, tačiau ryšys nėra tiesioginis. Kūrinio kaina gali būti ir mažesnė už rinkos vertę, ir dirbtinai išpūsta.
Žymus ir turtingas menininkas nebūtinai yra geras menininkas, o geras menininkas nebūtinai yra žymus ir turtingas. Žiūrint, ko siekia menininkas.
Jei jam svarbiausia tapti tiesiog žymiu ir turtingu, reikalingos naudingos pažintys, viešųjų ryšių akcijos kaip vienas iš būdų atkreipti, pavyzdžiui, turtingų verslininkų dėmesį į savo kūrybą. Toks menininkas galimai sulauktų visuomenės dėmesio, tačiau nebūtinai meno profesionalų pripažinimo.
Simbolinis kapitalas dailės lauke kaupiamas bendradarbiaujant su įtakingais kuratoriais, eksponuojant meno kūrinius parodose prestižinėse galerijose, muziejuose, dalyvaujant tarptautiniuose meno renginiuose ir pan.
Menininko įvaizdis
Menininko kaip kultūros herojaus ir kankinio romantinės kilmės mitas stipriai veikė sovietiniais laikais, nes moderniojoje epochoje, sekuliarizuotoje visuomenėje menas buvo religijos substitutas, o menininkas atliko dvasinio visuomenės lyderio vaidmenį.
Šalia tokio menininko - kartu su tauta ir paprastu žmogumi kenčiančio herojaus - egzistavo ir oficioziniai menininkai, vienaip ar kitaip sutapdavę su jėgos struktūromis.
Permainų metu išryškėjo rėksmingas menininkas: šauklys, reformatorius, novatorius, revoliucionierius ir keršytojas. Jis kvietė kovai, dvasinėms permainoms, kurios iš esmės reiškė kūno instinktų išlaisvinimą.
Šiandien menininkas yra kaip niekada pritilęs, lyg netekęs reikšmės, jis saugosi ir vengia išsišokti. Tai nuvainikuotas kultūros herojus.
Šiandien kūrėjas jokiu būdu nenori būti panašus į Don Kichotą. Geriau jau storapilvis kvailys Sanča Pansa nei tas amžinasis idealistas.
Menininko, genijaus ideologema ar vaizdinys daugeliui rašančiųjų yra ir padėjęs, nors kartais ir pagadinęs gyvenimą. Prisiimtas vaizdinys tapdavo tam tikru gyvenimo būdu, kurį vienaip ar kitaip reikėdavo pateisinti, patvirtinti savimi.
Avangardistas ir komunistas vienu metu - nelabai vykęs, neįtikimas derinys. Keistas ir pačiam menininkui, ir visuomenei.
Kultūrinis kūrėjo, taip pat jo kupino kančių gyvenimo būdo vaizdinys susiklostė krikščioniškos kultūros aplinkoje. Kentėjimas paliudija kūrybos bei ištaros tikrumą, kūrinio sąsają su aukštesne tiesa.
O modernistinės ir avangardinės tradicijos kūrė, palaikė ir naudojo kenčiančio ir su visuomene bei valdžia konfliktuojančio menininko vaizdinį.
Menininko ir valstybės santykio modeliai
Tokia situacija iškelia būtinybę aptarti santykio „menas - menininkas - valstybė“ modelius, teoriškai įvertinti valstybės poveikio menui ribas bei analizuoti viešajame diskurse atspindėtų nuomonių įvairovę.
Socialiniai psichologiniai, kultūriniai veiksniai lemia menininko žmogiškąjį ir profesinį likimą. Tyrimo objektas - minėti socialiniai psichologiniai veiksniai, kurie atspindi daugelį menininko gyvenimišką pasirinkimą lemiančių aspektų: talento įkūnijimą ar materialinę gerovę; elitiškumą ar masinę kultūrą; neformalaus, oficialių institucijų ir plačiosios visuomenės pripažinimo prioritetus; orientavimąsi į lokalius, vietinius ar tarptautinius bei pasaulinius laimėjimus ir pan.
Šiame projekte yra nagrinėjama pasaulio be geografinių ribų ir sienų tema, gilinamasi į vienos bendros kalbos egzistavimo galimybę, realybę nagrinėjant per mitinę ir istorinę prizmę", - aiškina galerija.
Galerija pažymi, kad autoriaus darbai išsiskiria konceptualumu bei neįprastų medžiagų naudojimu kuriant objektus, instaliacijas ar performansus. Menininko naudojamos priemonės objektams kurti ne pašiepia šiuolaikinę santvarką, tačiau parodo ją iš tikrosios pusės, nebijo šokiruoti visuomenės.
Sąmonė ‒ kaip baltas popieriaus lapas, kuriame atsispaudžia pozityvūs ir negatyvūs gyvenimo įvykiai, įvairios patirtys. Sąmonė ‒ atvira įvairiausiems manipuliavimams, nuolatos besikeičiančios plūstančios informacijos srautams, nesuteikiantiems tikro žinojimo, tik skatinantiems įvairiausias fantazijas. Fantazijos ir vaizduotė nėra patikimi bendrakeleiviai ir juos geriau priimti kaip žaidimą, nes tikrovė yra už viso to.
Žmogus-kūrėjas gali ne tik suprasti save sujungdamas du priešingus polius.
Lietuvos menininkai statistikos veidrodyje
Pateikiame statistinius duomenis apie menininkus Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Menininkų skaičius | [Įterpti duomenis] |
| Vidutinės menininkų pajamos | [Įterpti duomenis] |
| Valstybės parama menui (metinis biudžetas) | [Įterpti duomenis] |
„Global Journalist“: naujoji meno cenzūra
tags: #menininkas #ir #valstybe #socialinis #psichologinis #aspektas