Minkštųjų audinių sarkoma yra navikas, kuris gali vystytis įvairiose kūno vietose - kojose, rankose, pilve, krūtinės ląstoje, taip pat galvos ir kaklo srityse. Yra žinoma apie 50 skirtingų minkštųjų audinių sarkomų rūšių. Jos skirstomos pagal audinius, iš kurių išsivysto navikai.
- Liposarkoma: Piktybinis riebalinio audinio navikas, galintis išsivystyti bet kur, bet dažniausiai aptinkamas užpakalinėje šlaunies ir pilvo srityse.
- Raumenų audiniai skirstomi į lygiuosius ir skersaruožius.
- Neurofibromos: Būdingi žmonėms, sergantiems neurofibromatoze.
- Gastrointestinalinių stromos navikų (GIST) formavimasis pasitaiko virškinamajame trakte, dažniausiai skrandyje ir žarnyne.
- Angiosarkoma: Piktybinis navikas, išsivystantis iš kraujagyslių.
Šie navikai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje - liemens, galvos, kaklo, vidaus organuose ir dažniausiai pasitaiko rankose ir kojose. Minkštųjų audinių sarkomos yra piktybiniai navikai, kurie vystosi iš minkštųjų audinių, tokių kaip riebalinis, raumeninis, nervinis, jungiamasis audinys, kraujagyslės ar giliųjų odos sluoksnių audiniai.
Simptomai
Sarkomos simptomai priklauso nuo naviko vietos ir dydžio, o kartais - ligos stadijos. Nepaisant to, kad kai kurie simptomai gali būti nežymūs, minkštųjų audinių sarkoma dažnai tampa pastebima tik pažengusiose stadijose.
Daugiau nei pusė minkštųjų audinių sarkomų aptinkama galūnių srityse - rankų ar kojų minkštuosiuose audiniuose. Tokiu atveju, žmogus gali pastebėti neįprastą gumbelį ar guzą, kuris gali būti jaučiamas rankomis. Dažnai šie navikai neskausmingi, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti diskomfortą ar skausmą.
Kai sarkoma auga pilvo ertmėje (vadinama užpilvio sarkoma), jos simptomai dažnai gali priminti kitas pilvo ligas. Tokiu atveju pacientas gali jausti pilvo skausmus, kurie ilgainiui stiprėja. Taip pat gali atsirasti žarnyno nepraeinamumo simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, pykinimas ar vėmimas. Kai kurie pacientai pastebi kraują išmatose ar išmatas, kurios tampa tamsios, deguto spalvos - tai gali būti virškinimo trakto kraujavimo požymis.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio vėžio priežiūra: svarbūs aspektai
Minkštųjų audinių sarkomos rečiau pasitaiko krūtinės ląstos, galvos ar kaklo minkštuosiuose audiniuose, tačiau pasireiškus neįprastam guziukui ar patinimui šiose srityse, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
Minkštųjų audinių sarkomos diagnostikos procesas apima kelis svarbius žingsnius, padedančius įvertinti ligos išplitimo laipsnį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo planą. Minkštųjų audinių sarkomos diagnozė pradedama nuo gydytojo apžiūros ir paciento anamnezės. Gydytojas išklauso paciento nusiskundimų, aptaria galimus rizikos veiksnius bei įvertina naviko vietą ir pobūdį.
Šio tipo naviko diagnostika pirmiausia pradedama nuo sarkomos biopsijos - tai procedūra, kai imamas nedidelis naviko mėginys laboratoriniam tyrimui. Šį mėginį tyrinėja patologas, kuris mikroskopu analizuoja ląstelių struktūrą ir jų dalijimosi spartą.
Biopsija yra vienas pagrindinių metodų nustatant, ar navikas yra sarkoma:
Taip pat skaitykite: Išmokos sergant skrandžio vėžiu
- Aspiracinė biopsija plona adata: Plona adata ir švirkštu iš naviko ištraukiama nedidelė medžiagos dalis, kuri siunčiama į laboratoriją tyrimui.
- Aspiracinė biopsija stora adata: Naudojama storesnė adata, kuri leidžia gauti daugiau medžiagos.
- Ekscizinė ir incizinė biopsija: Jei navikas yra paviršutiniškas, gali būti pašalinamas visas arba dalis naviko chirurginiu būdu. Ši procedūra atliekama esant vietiniam ar bendram nuskausminimui, priklausomai nuo naviko vietos.
Tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos stadiją, atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), o kartais ir pozitronų emisijos tomografija (PET).
Taip pat atliekami:
- Diferenciacijos laipsnio nustatymas (G): Vertinamas ląstelių pakitimo lygis, palyginus su sveikomis ląstelėmis.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Pozitronų emisijos tomografija (PET).
Ligos stadija nustatoma pagal TNM klasifikaciją:
- T (angl. Tumor) - naviko dydis ir išplitimas.
- N (angl. Nodes) - naviko išplitimas į limfmazgius.
- M (angl. Metastasis) - tolimųjų metastazių buvimas.
Pavyzdžiui, reikšmė T1 reiškia, kad navikas yra iki 5 cm skersmens, o T2 nurodo, kad navikas viršija 5 cm.
Taip pat skaitykite: Priežiūros aspektai sergant tulžies latakų vėžiu
Urologo paaiškinta prostatos biopsijos procedūra
Gydymas
Minkštųjų audinių sarkomos gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio, vietos ir stadijos. Pagrindiniai šios srities gydymo būdai yra chirurginis gydymas, radioterapija ir chemoterapija.
Chirurginis gydymas yra pirmasis pasirinkimas daugeliu atvejų, siekiant visiškai pašalinti naviką kartu su 1-2 cm sveikų audinių aplink jį. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad nebeliktų piktybinių ląstelių, kurios galėtų sukelti ligos recidyvą. Po operacijos atliekamas pašalintų audinių tyrimas, siekiant patikrinti, ar nėra sarkomos ląstelių. Kai audinių „kraštai švarūs“, gydymas paprastai nereikalauja papildomų procedūrų. Sudėtingesnės situacijos pasitaiko, kai sarkoma auga pilvo srityje arba prie gyvybiškai svarbių kraujagyslių. Tokiais atvejais radikali operacija yra sunkiai įmanoma.
Radioterapija yra plačiai naudojama sarkomos gydymui. Tai gydymo metodas, kai navikinės ląstelės naikinamos jonizuojančia spinduliuote. Dažniausiai ši terapija taikoma po operacijos (adjuvantinė terapija), siekiant sunaikinti likusias sarkomos ląsteles, arba prieš operaciją (neoadjuvantinė terapija) - tam, kad navikas sumažėtų ir būtų lengviau jį pašalinti. Radioterapija gali būti išorinė ir vidinė (brachiterapija). Išorinė radioterapija dažniausiai atliekama naudojant linijinius greitintuvus. Procedūros atliekamos kasdien, penkias dienas per savaitę.
Chemoterapija naudoja vaistus, kurie naikina vėžines ląsteles organizme. Vaistai gali būti vartojami tabletėmis arba per veną. Chemoterapija gali būti naudojama tiek prieš, tiek po operacijos, priklausomai nuo sarkomos tipo ir jos agresyvumo laipsnio. Chemoterapija gali sukelti įvairius šalutinius poveikius, priklausomai nuo naudojamų vaistų ir gydymo trukmės. Dažniausi simptomai yra pykinimas, nuovargis, kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, plaukų slinkimas, taip pat silpnumas ar mėlynės dėl trombocitų kiekio sumažėjimo.
Šie naujesni metodai yra naudojami siekiant užtikrinti vaistų veiksmingumą konkrečioje kūno dalyje. Pavyzdžiui, galūnių perfuzijos metu pažeista galūnė atjungiama nuo kūno kraujotakos, o į vietinę kraujotaką patenka vaistai.
Gydymo strategijos pagal stadiją:
- I stadija: Mažesniems nei 5 cm navikams gali pakakti tik chirurginio gydymo.
- IV stadija: Ši stadija reiškia, kad navikas yra išplitęs į kitus organus.
Stebėsena po gydymo
Po minkštųjų audinių sarkomos gydymo itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją stebėsenai. Šios kontrolinės apžiūros ir tyrimai padeda užtikrinti, kad, jei liga atsinaujintų, ji būtų pastebėta kuo anksčiau. Be to, įvairūs gydymo metodai gali turėti skirtingą šalutinį poveikį, kuris taip pat stebimas ir valdomas apsilankymų metu.
Pirmieji keli metai po gydymo laikomi kritiniu periodu, nes būtent tuomet liga dažniausiai linkusi atsinaujinti. Pirmuosius dvejus metus rekomenduojama pas gydytoją lankytis kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais - kas 6 mėnesius, o nuo penktųjų metų ir toliau - bent kartą per metus.
Kiekvieno vizito metu gydytojas atliks būtinus tyrimus, kurie gali apimti bendrą fizinę apžiūrą ir specifinius tyrimus, tokius kaip plaučių rentgenas ar krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT) kartą per metus. Taip pat gali būti paskirtas operuotos srities ir limfmazgių ultragarsinis tyrimas arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), jei įtariamas naviko atsinaujinimas.
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta sarkomų (kaulų, minkštųjų audinių ir visceralinių sarkomų) ir virškinamojo trakto stromos navikų (GIST) gydymui (2021 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis.