Nedarbingumas sergant skrandžio vėžiu: socialinė parama ir išmokos

Skrandžio vėžys - tai liga, kuri ne tik paveikia žmogaus sveikatą, bet ir gali sukelti finansinių sunkumų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia socialinė ir finansinė parama priklauso asmenims, sergantiems skrandžio vėžiu Lietuvoje.

Skrandžio vėžio ląstelės

Skrandžio vėžys: apžvalga

Pagrindinė skrandžio funkcija yra maisto virškinimas. Kai maistas patenka į skrandį iš stemplės, skrandžio sienos pradeda susitraukinėti, kad sumaišytų maistą su virškinamaisiais fermentais ir rūgštimis. Skrandžio sienos yra padengtos specialiu sluoksniu, kuris apsaugo jas nuo rūgščių ir virškinimo fermentų poveikio. Skrandyje išsivystęs vėžys vadinamas skrandžio vėžiu.

Rizikos veiksniai ir simptomai

  • Rizika susirgti skrandžio vėžiu didėja, kai mes senėjame. Daugiau nei pusė žmonių, kurie serga juo, yra 75 ar vyresni.
  • Vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau nei moterys.
  • Ankstyvųjų skrandžio vėžio simptomų nėra. Simptomai dažniausiai pajuntami vėžiui jau išplitus skrandyje ar už jo ribų.
  • Šiuos simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Skrandžio vėžio diagnostika

Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paskirs kraujo tyrimą, kuris padės nustatyti, ar nėra mažakraujystės (ji gali išsivystyti, jei navikas kraujuoja). Taip pat bus ištiriamos išmatos, siekiant nustatyti, ar jose nėra kraujo.

Jei po apžiūros ir gautų tyrimų rezultatų jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su skrandžiu, jis paskirs skrandžio tyrimus.

Pagrindiniai skrandžio tyrimai:

  1. Skrandžio endoskopija: Jo metu skrandis apžiūrimas iš vidaus, jei reikia, galima atlikti biopsiją (išpjauti nedidelį pakitusios gleivinės ar naviko audinių gabaliuką ir ištirti mikroskopu) ir nustatyti ligos diagnozę. Endoskopija atliekama panaudojant specialų prietaisą - gastrofibroendoskopą.
  2. Rentgeninis tyrimas panaudojant barį: Rentgeninis skrandžio tyrimas, atliekamas panaudojant specialią kontrastinę medžiagą - bario miltelių košelę, kurią reikia nuryti gulint.
  3. Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekama norint nustatyti ligos išplitimą, kai pirminis naviko skrandyje židinys jau nustatytas.
  4. Tyrimas ultragarsu (echoskopija): Atliekamas ligos išplitimui nustatyti.
Skrandžio vėžio diagnostika

Skrandžio vėžio tipai

  • Adenokarcinoma - dažniausia (95%) skrandžio vėžio forma.
  • Minkštųjų audinių sarkomos - šie navikai atsiranda iš organizmo minkštųjų audinių - raumeninio, riebalinio, kraujagyslių, taip pat gali būti ir atskirų organų minkštųjų audinių sarkomų, taip pat ir skrandžio. Iš skrandžio sienelės raumeninio sluoksnio ląstelių išsivysčiusios sarkomos vadinamos leiomyosarkomomis.
  • MALT limfoma - lėtai auganti ne Hodžkino limfoma.
  • Skrandžio karcinoidai - pradeda vystytis neuroendokrininėse skrandžio gleivinės ląstelėse, gaminančiose hormonus ir fermentus.

Skrandžio vėžio gydymas

Chirurginė operacija - dažniausiai taikomas skrandžio vėžio gydymo metodas.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

  • Jei nustatytas vėžys yra ankstyvos stadijos, atliekama dalinė gastrektomija - dalies skrandžio pašalinimo operacija.
  • Jei vėžys išplitęs, atliekama totali gastrektomija - pašalinamas visas skrandis.

Atlikus dalies ar viso skrandžio pašalinimo operaciją, atkuriamas virškinimo sistemos vientisumas, kad maistas galėtų pasiekti žarnas - priklausomai nuo atliktos operacijos, likusi skrandžio dalis arba stemplės apatinis galas sujungiamas su plonąja žarna. Operacijos metu taip pat pašalinami ir skrandžio limfmazgiai, atlikus jų mikroskopinį tyrimą nustatoma, ar limfmazgiai pažeisti vėžio.

Jei skrandžio navikas blokuoja maisto patekimą į skrandį, į skrandį gali būti įstatomas specialus vamzdelis (stentas), kuris padeda išlaikyti skrandžio praeinamumą.

Kiti gydymo metodai:

  • Chemoterapija - vėžio gydymas vaistais, skirtais naikinti vėžines ląsteles, sutrikdyti jų augimą ir dalijimąsi.
  • Spindulinė terapija - navikinės ligos gydymas, kai taikant jonizuojančią spinduliuotę, tam tikroje kūno vietoje naikinamos vėžio ląstelės ir kuo silpniau veikiamos sveikosios.
  • Taikinių terapija - tai toks gydymo būdas, kurio metu naudojami vaistai ar kitos medžiagos, kurios veikdamos tam tikras vėžinių ląstelių molekules stabdo vėžinių ląstelių augimą.
Skrandžio vėžio gydymas

Skrandžio vėžys – viena pirmaujančių onkologinių ligų ir kaip su juo kovoja Judita!!!

Socialinė ir finansinė parama sergant skrandžio vėžiu

Sergant onkologine liga, pacientas gali gauti specialią išmoką. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją.

Senatvės pensija asmeniui su negalia

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo.

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra 2024 m. nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių.

Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

  1. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.
  2. Ar reikia leisti savivaldybės darbuotojams tikrinti namus ir gyvenimo sąlygas, kai kreipiamasi dėl pašalpos? Taip, reikia.

Socialinė nedarbo išmoka

Bedarbio statusą gali įgyti asmuo, kuris yra darbingo amžiaus, t. y. nuo 16 m.

Pažymėtina, kad socialinei nedarbo išmokai gauti reikia turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

UŽT gavusi užpildytą prašymą socialinei nedarbo išmokai suteikti persiunčia jį SODRA, kuri per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką ir jos dydžiui nustatyti, gavimo dienos priima sprendimą dėl išmokos skyrimo.

Finansinė parama studentams su negalia

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba.

  1. jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
  2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų:
  3. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;
  4. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
  5. pagal profesinių studijų programą;
  6. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;

Papildomos lengvatos turint negalią

  • Mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis (1005 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
  • Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (935 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų atsiėmimas dėl ligos

Nuo 2026 metų įsigalioja antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis.

Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.

Galimybę pasitraukti per 2026-2027 m. langą turi visi ikipensijinio amžiaus asmenys. Dalis asmenų, t.y. tie, kuriems taikomos lengvatinės pasitraukimo dėl sudėtingos sveikatos būklės sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, tokią galimybę turės visada.

Pasitraukiant dėl sveikatos būklės suteikta teisė atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų. Taip pat šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų.

Pašymą dėl pasitraukimo pensijų kaupimo bendrovei galima pateikti internetu (per banką ar bendrovės savitarną) arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.

Turintiems diagnozę C00-C96 (Piktybiniai navikai), kuriems 12 mėn. laikotarpiu taikytas sisteminis gydymas: tai yra buvo suteikta bent viena tikslinė onkologo chemoterapeuto arba onkologo radioterapeuto KONSULTACIJA (paslauga) arba atlikta bent viena tikslinė onkologinė INTERVENCIJA.

Prašymus dėl pasitraukimo iš antros pakopos galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pensijų kaupimo bendrovė prašymus nagrinėja PAGAL KETVIRČIUS. Sprendimas priimamas per 90 dienų nuo prašymo gavimo.

Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė

Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t.y. 331,50 eur.

Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus.

Vienam asmeniui ketvirčio suma yra 25 eurai.

Socialinė parama

Neįgalumo statusas sergant vėžiu

Sergant vėžiu, tam tikrais atvejais gali būti suteikiamas neįgalumo (invalidumo) statusas, tačiau tai priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės, gydymo poveikio ir darbingumo lygio. Neįgalumo lygio ir socialinių išmokų suteikimą reglamentuoja medicininės ir socialinės institucijos pagal nustatytus kriterijus.

Kada gali būti suteikiamas neįgalumo statusas?

Neįgalumo statusas dažniausiai suteikiamas, jei vėžys arba jo gydymas stipriai paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą ir darbingumą. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie gali lemti neįgalumo suteikimą:

  • Ligos stadija ir išplitimas: Dažniau neįgalumo statusas suteikiamas sergant vėžio pažengusiomis stadijomis, kai navikas išplinta į kitus organus arba kai atsiranda metastazių.
  • Fizinės galimybės ir darbingumo lygis: Jei dėl ligos ar gydymo pacientas negali atlikti savo kasdienių veiklų, praranda darbingumą ar tampa visiškai nejudrus, tai gali būti pagrindas suteikti neįgalumo statusą.
  • Gydymo poveikis: Chemoterapija, radioterapija ar kiti intensyvūs gydymo metodai gali sukelti šalutinius poveikius (pvz., nuolatinį nuovargį, skausmą, mobilumo praradimą), kurie mažina paciento gyvenimo kokybę ir gali lemti neįgalumo suteikimą.

Neįgalumo lygio nustatymas

Lietuvoje neįgalumo lygis nustatomas pagal asmens sveikatos būklę ir darbingumo lygį. Tam atliekamas sveikatos vertinimas medicinos ekspertų komisijoje, kuri įvertina ligos sunkumą, gydymo poveikį ir paciento darbingumą.

Darbingumo lygio procentai: Asmeniui gali būti nustatytas tam tikras darbingumo lygis procentais (pvz., 30%, 45%), pagal kurį priklauso socialinės išmokos ir parama. Esant žemam darbingumo lygiui, žmogus gali gauti paramą ir kitokias lengvatas.

Kokios lengvatos ir parama priklauso?

Priklausomai nuo nustatyto neįgalumo lygio, asmuo gali gauti:

  • Socialines išmokas: Neįgalumo pensija arba socialinės pašalpos, kurios priklauso nuo darbingumo lygio.
  • Medicinos paslaugų kompensacijas: Kompensacijos už vaistus, medicinines priemones, reabilitacijos paslaugas.
  • Darbo sąlygų pritaikymą ar atleidimą nuo darbo: Darbdaviai gali būti įpareigoti pritaikyti darbo sąlygas arba asmeniui gali būti suteikiama teisė į lengvesnes darbo sąlygas ar netgi atleidimą nuo darbo.

Kaip gauti neįgalumo statusą?

Norint gauti neįgalumo statusą sergant vėžiu, reikia kreiptis į savo gydytoją, kuris išduos siuntimą į medicininę ekspertizę. Po to medicinos ekspertų komisija atliks vertinimą ir nustatys, ar priklauso neįgalumo lygis.

Nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis)

Kai susirgęs asmuo turi tam tikrą laiką gydytis ir negali eiti į darbą, jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Jei pacientas nedarbingas ilgiau, negu galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą vadovaujantis įstatymais, tuomet Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nustato paciento darbingumo lygį (tai atitiktų anksčiau nustatomas invalidumo grupes).

Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.

Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).

Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?

Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.

Maksimalūs laikino nedarbingumo suteikimo terminai slaugai

Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.

Išmokos už laikinai netektą darbingumą

Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.

Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.

Netekto dalyvumo lygis procentais Daugiklis
45 0,550
50 0,625
55 0,756
60 0,875
65 1
70 1,071
75 1,143
80 1,214
85 1,286
90 1,357
95 1,429
100 1,5

Kur kreiptis dėl pagalbos?

Jei turite klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Telefonu +370 606 07257 arba parašius el. paštu.

tags: #nedarbingumas #4 #stadijos #skrandzio #vezys