Ariogalos senelių namai - vieta, kur garbaus amžiaus žmonės atranda ramybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime įstaigos istoriją, rekonstrukciją, teikiamas paslaugas bei gyventojų atsiliepimus.
Ariogalos Pirminės Sveikatos Priežiūros Centras (PSPC)
Įstaiga įregistruota VĮ Registrų centre 1997 m. gruodžio 11 d., kodas 172415419. Viešoji įstaiga Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centras, registruota Vytauto g. 96, Ariogalos m., Raseinių r. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1999-04-08 išduota licencija Nr. 333, atnaujinta 2021-03-31, verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas, adresu: Vytauto g. 96, Ariogalos m., Raseinių r.
Pagrindinis tikslas - teikti pacientams prieinamą, savalaikę, lygiateisišką, pilnavertę, efektyvią, patikimą ir saugią, sveikatos priežiūrą ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo, slaugos ir reabilitacijos srityje.
Gyventojų Atsiliepimai ir Istorijos
Netekus darbo, Danutė Zenė sugrįžo gyventi į tėviškę Dubysos upės slėnyje įsikūrusiame Ariogalos miestelyje. Būdama 59-erių, ne savo noru turėjo išeiti „į pensiją“: Kretingoje uždarė fabriką, kuriame dirbo, neliko darbo. Tuo pačiu metu subyrėjo jos santuoka, todėl nusprendė grįžti į tėviškę. Čia dar gyveno jos mama - norėjo būti arčiau jos.
Tačiau be darbo ji ilgai neužsibuvo - įsidarbino netoliese esančiame fabrike, kur dirbo dar 8-erius metus. "Kai ir antrą kartą išėjau į pensiją, pajutau tuštumą. Tas jausmas man nepatiko. Pradėjau ieškoti veiklų - taip atsiradau Trečiojo amžiaus universitete Raseiniuose. Labai norėjau pasimokyti šokti linijinius šokius - ir juos radau. Pačioje Ariogaloje tuo metu nelabai buvo ką veikti. Aišku, turiu daržą - va ir dabar nerimauju, kad per daug lyja," - kalbėjo aktyvi senjorė.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Taip beieškant veiklų jos akis užkliuvo už Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamo projekto „Raseinių rajono gyventojų sveikatos stiprinimas, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“. Tai buvo 2018-ieji. Į pirmąsias funkcines treniruotes bei jogos užsiėmimus Danutė Zenė iš Ariogalos į Raseinius ir atgal važiuodavo autobusu.
Danutė Zenė Žilienė (Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.)
„Pati nevairuoju, o Ariogaloje daugiau norinčių važinėti į treniruotes neatsirado. Bet nusprendžiau, kad nieko tokio - tiks ir autobusas. Labai norėjau“, - juokiasi prisiminusi. Po kurio laiko užsiėmimais susidomėjo ir daugiau ariogališkių - kartu su jais automobiliu į treniruotes ir iš jų keliaudavo ir Danutė Zenė. „Visi jie buvo jaunesni 10-13 metų nei aš. Bet sportuodavome kartu“, - pažymėjo pašnekovė. Tuo metu, kai pradėjo sportuoti Raseiniuose, jai buvo 73-eji.
Per ketverius užsiėmimų metus Danutė Zenė sako praleidusi vos vieną kitą treniruotę. Anot senjorės, svarbiausia priežastis - energija, kurią jaučia po fizinio aktyvumo veiklos. "Jaučiuosi gyva, energinga. Turbūt tai ir yra svarbiausia," - tikino ji. Prasidėjus pandemijai gyvi užsiėmimai buvo nutraukti - sportuoti visi norintys galėjo nuotoliniu būdu.
„Bet per zoom’ą visiškai ne toks jausmas. Nors, atrodo, visus pratimus mokame, galime daryti. Bet nėra gyvo kontakto - tai dar vienas dalykas, dėl kurio man patinka treniruotės. Pasimatai su žmonėmis, pasikalbi. Bendravimas man taip pat labai svarbus“, - atviravo senjorė. Anot jos, artimų draugysčių treniruotėse ji neieškojo. Vis dėlto šilti santykiai su kai kuriais dalyviais užsimezgė.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Pasak vienos iš jo rengėjų Rasos Simonavičienės, iš viso skirtingose veiklose sudalyvavo per 1800 žmonių. Anot jos, didžiausio atgarsio susilaukė būtent fizinio aktyvumo skatinimui skirti renginiai - tokie kaip senjorės Danutės Zenės pamėgtos treniruotės. „Danutė mūsų įstaigoje visuomet buvo žinoma ir minima kaip senjorų ambasadorė. Ji - puikus pavyzdys, kad amžius - ne riba ir kliūtis džiaugtis gyvenimu“, - pažymėjo pašnekovė.
Seredžiaus Senelių Globos Namų Rekonstrukcija
Po ilgiau nei ketverius metus trukusių rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų, duris atvėrė naujai įrengtos patalpos. Seredžiaus senelių globos namų rekonstrukcija pradėta dar 2010 metų gegužės 18 dieną, kai buvo pateiktas globos įstaigos infrastruktūros modernizavimo projekto idėjos aprašymas.
2013 metų spalio 31 d. UAB „Dangesta“ ir Seredžiaus senelių globos namai pasirašė rangos darbų sutartį. Joje buvo numatyta pastatyti naują vieno aukšto priestatą ir rekonstruoti esamas patalpas, įsigyti naujus baldus bei įvairią įrangą. „Dėl prasidėjusios infliacijos 2014 metais vasario 23 d. atsirado lėšų trūkumas ir mūsų rangovą ištiko bankrotas. Tada dar kartą teko kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir iš naujo ieškoti rangovo. Čia mums padėjo UAB „Amodus“, kuri tapo naujuoju projekto rangovu“, - sako Seredžiaus senelių globos namų direktorius Zigmas Zakaras.
Seredžiaus senelių globos namų direktorius Zigmas Zakaras džiaugėsi šia didžia diena, birželio 17-ąja, kai po ilgų metų bandymų įrengti pagyvenusių žmonių poreikiams visiškai pritaikytą gyvenamąją vietą tai pagaliau pasisekė. Projekto sąmatinė vertė - 3 mln. 255 tūkst. litų arba 943 tūkst. eurų. „Nuo šiol čia galėsime apgyvendinti visus norinčiuosius patogesniuose ir moderniuose kambariuose. Seredžiaus senelių globos namuose daug naujovių.
Viena pirmųjų gyventojų, atvykusi iš Raudonės, darbuotojų meiliai vadinama Stasele (Stasė Andriukaitienė), įkurtuvių dieną kalbėjo visų gyventojų vardu. „Mes, Seredžiaus senelių globos namų senjoros ir senjorai, nuoširdžiai dėkojame už šią šventę, kurios seniai labai labai laukėme. Vieni neturime nieko savų, kiti savus palaidojome, treti tapom niekam nereikalingi. Dėkojame Dievui, kad yra tokių nuoširdžių, pasiaukojusių žmonių, kurie imasi šio sunkaus, nedėkingo darbo - rūpintis mumis, seneliais. Direktorius - tai žmogus iš didžiosios raidės. Jis mūsų užtarėjas, mūsų rėmėjas ir guodėjas“, - šnekėjo moteris.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Dvasinis Palydėjimas
Egzistenciniai klausimai žmonėms iškyla įvairiais gyvenimo etapais. Tačiau susidūrus su sunkiomis ligomis - jie tampa ypač aktualūs. Mūsų slauga į žmogų žvelgia holistiškai - mato jo kūną, psichologinius ir dvasinius poreikius. Ligoninėje dirba dvasiniai palydėtojai, padedantys žmonėms, kurie nori spręsti egzistencinius ar dvasinius klausimus. Dvasinio palydėjimo paslaugos yra nemokamos. Jas teikia sertifikuoti dvasiniai palydėtojai, turintys kanoninį vyskupo siuntimą.
Nors dvasinis palydėjimas dažnai siejamas su religija, o atsakymus į kylančius klausimus daugelis randa remdamiesi tikėjimu, šios paslaugos teikiamos ir tiems, kurie neišpažįsta jokios religijos.
Kultūrinis Gyvenimas
Šią rugpjūčio 7-ąją, kaip ir kasmet, į sąskrydį, pasidabinusios istoriniais tautiniais rūbais, važiavo dvi šaunios jaunosios Lietuvos patriotės Kamilė Jonaitytė ir Otilija Bučiūnaitė. Otilijos Bučiūnaitės istorija unikali tuo, jog mergina gyvena Švedijoje, o vasaroja Kuršėnuose, kur jos tėvų gimtinė ir senelių namai.
Važiuojant ankstų rytą iš Kuršėnų į Ariogalą, daug kalbėta apie praeitį ir ateitį, apie tai, kad tremties brolių ir sesių kasmet vis mažiau besusirenka į sąskrydį Dubysos slėnyje, nes tremtinių amžiaus vidurkis - apie 80 metų. Dainos, gera nuotaika, nuoširdus bendravimas - visų Kuršėnų filialo žmonių sueigų bruožas.
Kaip ir kasmet - gražiausia ir iškilmingiausia šventės dalis - eisena. Didžiulę 3 000 žmonių koloną nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios per miestelį į nuostabųjį Dubysos slėnį vedė Lietuvos kariai, Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras. Kolonoje žvilgsnį traukė ir būrys žmonių, apsirengusių Lietuvos partizanų, pasipriešinimo kovų laikus primenančiomis uniformomis, nešėsi šautuvus.
LPKTS Kuršėnų filialo narė, partizano Juozo Daknavičiaus-Kovo dukra Aldona Mockevičienė, gyvenanti Ventos miestelyje, visų iškilmių metu akimis po Dubysos slėnį ieškojo Lietuvos partizanų palapinės. Aldonai kiekviena žinia apie partizanus yra tarsi susitikimas su tėvu, kurio net kapo neturi.
A. Mockevičienė iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1999 metais yra gavusi dokumentą - pažymą apie kario savanorio Juozapo Daknavičiaus žūtį. Žūties datos ir vietos grafoje yra įrašyta „1954 06 02, Akmenės r.
Ariogalos sąskrydyje įrengtoje partizanų būstinėje Aldona papuola į iškilmes - partizanų būrio vadas kalba apie tai, koks svarbus partizanams buvo tikėjimas, ryšys su Dievu ir malda - ji palaikė, guodė, teikė tikėjimo nepriklausoma Lietuva, pergale. Baigus šią ceremoniją, vadas, sužinojęs, kad Aldona yra partizano dukra, atidavė pagarbą ir įteikė jai paskutinę turėtą „Partizano maldaknygę“ bei drauge su visu būriu nusifotografavo su partizano dukra A. „Štai ir įvyko susitikimas su tėvu per šiuos partizanus. Tikiu, kad ir Tėvas danguje matė šią ceremoniją“, - neslėpdama ašarų, kalbėjo partizano dukra Aldona.
Šv. apaštalo evenagelisto Mato bažnyčia
Šv. apaštalo evenagelisto Mato bažnyčia
Šv. apaštalo evenagelisto Mato bažnyčia yra Krakėse, Kėdainių r. Plytų mūro, pastatyta 1907 m. Istoristinė, turi neogotikos ir neobaroko bruožų. Pirmąją bažnyčią Krakėse 1478 m. pastatė klebonas Jurgis Talaitis. Dabartinė mūrinė bažnyčia parapijiečių lėšomis pastatyta 1897-1907 m. (pagal inžinieriaus A. Tiškevičaus projektą).
tags: #seneliu #namai #ariogaloje