Sociologija - tai mokslas apie visuomenę, jos grupes ir visuomenės elgesį. Tai viena iš žmonių visuomenės mokslo šakų. Visuomenė - tai didžiulis žmonių santykių kompleksas, tarpusavio sąveikų visuma.
Sociologijos objektas - tai žmonių socialinė sąveika, kuri atspindi visuomenės specifiką, akcentuodama socialinio ryšio metu žmonių elgesį.
Sociologijos funkcijos:
- Pažintinė - užtikrina naujų žinių apie skirtingas socialinio gyvenimo sferas gausinimą, atskleidžia socialinius dėsningumus.
- Ideologinė - atliekama vertinant socialinius reiškinius.
- Taikomoji - susijusi su praktiniu problemų sprendimu.
Sociologijos mokslai - tai pavienių asmenų ir visuomenės elgesį analizuojantis, platus mokslas. Jame svarbu apibrėžti socialinės aplinkos veiksnius, jos kūrimą, įtaką žmonėms.
Sociologijos studijos ugdo analitinį suvokimą, kaip veikia šiuolaikinė visuomenė ir kaip tai lemia mūsų kasdienį gyvenimą, daromus sprendimus ir ateities galimybes. Sociologų analitiniai įgūdžiai, gebėjimas organizuoti socialinius tyrimus ir dirbti su įvairiais duomenimis yra labai paklausūs šiuolaikinėje skaitmeninėje visuomenėje, ypač sprendimus priimančiose institucijose ir versle.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie sociologiją ir socialinę kultūrą
Sociologas, tai asmuo, kuris domisi įvairiomis sritimis, jo darbas skatina domėtis žmonių kasdieniniais gyvenimo įpročiais, socialiniu statusu, sveikata, taip pat analizuojama žiniasklaidos įtaka žmonių požiūriui, domimasi grupuotėmis ir pan. Tai itin plati disciplina, kuri vis daugiau sulaukia studentų ir kitų asmenų dėmesio, nes visuomenei itin reikalingi sociologai, tačiau studijuoti šiuos mokslus nėra lengva.
Anot sociologų, žinios apie visuomenę, jos raidą, socialinius ir kultūrinius veiksnius, turinčius įtakos žmonių elgesiui, taikomos labai plačiai: jos yra būtinos valstybės valdyme, pavyzdžiui, formuojant šeimos, valstybės ir religinių organizacijų santykių politiką ar kuriant nusikaltimų prevencijos, nedarbo, įvairių socialinių problemų sprendimo programas; jos yra taikomos ekonomikoje, pavyzdžiui, atliekant rinkotyros tyrimus, kuriant reklamos ar viešųjų ryšių strategijas; jos taip pat taikomos, tiriant politiką, pavyzdžiui, aiškinant rinkėjų elgesį ir politinių partijų veiklą.
Sociologai turi padėti suprasti žmonių elgesį ir visuomenių raidą. Sociologas yra amžinas kritikas. Jo tikslas yra pažvelgti, kas slypi giliau už, atrodytų, savaime suprantamų ir pakankamai kasdienių dalykų. Sociologo tikslas - atsiriboti nuo „sveiko proto“ ir į visuomenėje vykstančius reiškinius pažvelgti iš kritinės sociologinės perspektyvos.
Socialinių klasių tyrimas Didžiojoje Britanijoje
Tęsiant gyvų sociologinių tyrimų pavyzdžius, siūloma susipažinti su Didžiosios Britanijos socialinių klasių tyrimu „BBC’s 2011 Great British Class Survey“. Pastarasis įdomus tuo, kad, viena vertus, pasiūlė visiškai naują, 7 klases apimantį socialinės stratifikacijos modelį, antra vertus, rėmėsi sociologo P. Bourdieu 1984 m. teorija.
2011 metais tarptautinė mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su BBC Lab UK, atliko virš 161000 respondentų įtraukusią internetinę apklausą. Pasak tyrėjų, tradicinis socialinių klasių skirstymas, besiremiantis žmogaus profesija, užsiėmimu ir turtu, šiandieninėmis sąlygomis yra per paprastas modelis, tad siūlo šią sampratą praplėsti atsižvelgiant į tris klasines dimensijas - ekonominę, socialinę ir kultūrinę. Šių dimensijų atskleidimui ir matavimui mokslininkai pasitelkė P. Bourdieu 1984 m. teoriją.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Aptariamo tyrimo metu ekonominis kapitalas buvo matuojamas atsižvelgiant į pajamas, santaupas, nekilnojamo turto vertę, socialinis kapitalas - per skaičių ir statusą žmonių, kuriuos pažįsta individas.
Pagal tyrimo rezultatus, XXI a. Didžiojoje Britanijoje išskiriamos šios socialinės klasės:
- Elitas („Elite“, apie 6% populiacijos) - labiausiai privilegijuota Didžiosios Britanijos grupė, savo rankose turinti didžiausią visų trijų kapitalų koncentraciją. Nuo kitų klasių skiriasi ekonominiu kapitalu, būdingas parodomasis aukštosios kultūros vartojimas.
- Naujai praturtėjusieji („New affluent workers“, apie 15% populiacijos) - išskirtinai jaunų žmonių grupė, turinti vidutinį ekonominį kapitalą ir pasižyminti socialiniu ir kultūriniu aktyvumu.
- Techninė vidurinioji klasė („Technical middle class“, apie 6% populiacijos) - maža, pasiturinti, tačiau žemą socialinio ir kultūrino kapitalo lygį valdanti grupė.
- Paslaugų sektoriaus darbuotojai („Emergent service workers“, apie 19% populiacijos) - nauja jaunų miesto gyventojų grupė, kuri yra palyginti neturtinga, bet turi aukštą socialinį ir kultūrinį kapitalą. Paprastai nuomojasi butą Londone ar gyvena universitetiniuose miesteliuose, studijuoja menus/humanitarinius mokslus.
- Tradicinė darbininkija („Traditional working class“, apie 14% populiacijos) - žemu visų trijų kapitalų lygiu disponuojanti klasė, tačiau dar negyvenanti skurde. Minėtos klasės atstovai turi nekilnojamojo turto (dažniausiai būstą, kuriame gyvena) ir yra seniausia amžiumi klasė (amžiaus vidurkis - 66 m.).
- Prekarijatas („Precariat/precarious proletariat“, apie 15% populiacijos) - vargingiausia, dažniausiai skurstanti Jungtinės Karalystės klasė, disponuojanti mažiausiu socialiniu, kultūriniu bei ekonominiu kapitalu.
Smalsumo dėlei, galite patys pabandyti užpildyti originalų 25 min. trunkantį klausimyną, arba sutrumpintą jo variantą, ir sužinoti, kuriai klasei priklausytumėt.
Iškart prisiminiau neseniai skaitytą mintį apie didelių duomenų masyvų analizėje kylančias grėsmes, kuomet egzistuojančios socialinės nelygybės dar labiau įtvirtinamos niveliuojant įvairių mažumų balsą. Kitaip sakant, didelių apimčių kiekybiniai tyrimai dažnai nekelia sau klausimo, kurios visuomenės dalies balsas galėjo likti neįtrauktas, kas liko šešėlyje?
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kultūros sociologija
Kultūros sociologija - sociologijos šaka, nagrinėjanti analitiškai atskirtų visuomenės ir kultūros tarpusavio ryšį, vertybių kūrimą, plitimą ir panaudojimą. Sociologijos teorijų požiūriu, kultūros sociologija nagrinėja kultūros atsiradimą, jos veikimą visuomenėje, funkcionavimo dėsningumus, kultūros ir socialinio elgesio struktūrinius ryšius, kultūrines (interpretacines) bendruomenes, sąjūdžius ir kita.
Klasikiniais kultūros sociologijos veikalais laikomi M. Weberio "Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia" ir É. Durkheimo "Elementariosios religinio gyvenimo formos". Kaip atskira mokslo šaka kultūros sociologija susiformavo ir ėmė sparčiai plėtotis 20 amžiaus paskutinį ketvirtį, ypač paveikus poststruktūralistinėms (M. Foucault) ir postmodernistinėms (J. Baudrillard’o, P. Bourdieu) teorijoms.
Kultūros sociologija pradėta plėtoti kritikuojant vienpusiškas objektyvistines veiksmo, socialinės tvarkos koncepcijas ir siekiant atskleisti socialinio subjekto reikšmingos veiklos tvarką, apibūdinamą kultūros sąvoka.
Teorinė kultūros sociologija perspektyvų įvairovė skirstoma į 2 grupes pagal tai, kas laikoma lemiančiu visuomenės ir kultūros sąveikos veiksniu - visuomenė ar kultūra.
Pirmuoju atveju kultūra aiškinama kaip visuomenės grupių, jų interesų, santykių ir veiklos išraiška (pavyzdžiui, visos visuomenės, socialinių sluoksnių, grupių ir kita kultūra). Kultūra atsiranda ir funkcionuoja atspindėdama visuomenės struktūros ypatumus, pavyzdžiui, marksistinė kultūros sociologija kultūros aiškinimą sieja su klasine visuomenės struktūra, T. Adorno kritinė teorija nagrinėja vyraujančios klasės kultūrą, É. Durkheimo šalininkai (tarp jų M. Douglasas, Jungtinės Amerikos Valstijos) kultūrą aiškina socialinės sutelkties kaita, funkcionalizmas tiria vertybių (kultūros) ir socialinės sistemos santykį, jų poveikį socialinam veiksmui ir kita.
Antruoju atveju tiriama, kaip kultūra dalyvauja visuomenės veikloje, socialinių grupių sąveikoje, socialinėje raidoje. Kultūra apibrėžiama kaip simbolinės klasifikacijos, kategorijų schemos, reikšmių rinkiniai, kurie egzistuoja intersubjektyviai ir gali būti perduodami kitiems. Intersubjektyvumas turi savo konfigūraciją, kurią galima aiškinti ir kaip veiksmo priežastį, ir kaip apibendrintą daugelio individualių interpretacijų sąveikos padarinį.
Kultūra, arba reikšmių visuma, suprantama kaip tam tikra tvarka, daranti poveikį socialiniam veiksmui, pavyzdžiui, M. Weberio religijos tyrinėjimai atskleidė idėjų svarbą socialinei raidai. M. Weberio sekėjas M. Walzeris aiškino, kaip idėjos gali padėti susiformuoti bendruomenėms, Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas, politologas ir politikas S. J. Heginbothamas analizavo, kaip kultūros suformuoja biurokratines sistemas.
Lietuvoje žymiausias kultūros sociologijos tyrėjas yra V. Kavolis. Kultūros sociologijos tyrimus atlieka Lietuvos kultūros tyrimų institutas (2002-2010 Kultūros, filosofijos ir meno institutas), jo mokslininkai atlieka 20 amžiaus pabaigoje-21 amžiaus pradžioje Lietuvos gyventojų vertybių kaitos lyginamąją analizę.