Dramos terapija socialiniame darbe: apibrėžimas ir taikymas

Dramos terapija - viena iš meno terapijos sričių. Ji apima veiksmo metodų visumą, kurie taikomi grupėje. Dirbant grupėje įgyjama įvairių patirčių, kurios padeda žvelgti naujai.

Dramos terapijos sesija

Dramos terapijos priemonėmis, remiantis kliento bei lektorės lėlėmis, kuriame prasmingą edukacinį vaikų ir suaugusiųjų bendravimo lauką, mokantis ne tik fantazuoti, žaisti, bet ir siekti tikslo. Į biblioterapiją žvelgiame per pasaką ir lėlę. Ji pati tampa pasaka, kai bandome atrakinti tai, kas mums svarbu, bet primiršta.

Išsilaisvinti padės veiksmo metodais atveriamas dalyvių kūrybiškumas, randant būdų pažvelgti į kasdienos įvykius neįprastai ir kitu kampu. Kartais užstringame savo galvojime.

Socialinio darbo ir dramos terapijos sąsajos

Socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir pritapti visuomenėje. Socialinio darbo profesija dar yra palyginti jauna, todėl savo veikloje vadovaujasi kitų profesijų (sociologijos, psichologijos, medicinos ir pedagogikos) žiniomis. Socialinis darbuotojas privalo turėti įvairių sričių žinių bei gebėjimų jas pritaikyti praktikoje.

Be teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, socialinis darbuotojas turi turėti ir tam tikrų asmeninių savybių, tokių kaip sugebėjimas lengvai bendrauti, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa, supratimas. Kūrybingumas yra viena svarbiausių socialinio darbuotojo savybių, be kurios būtų sunku įgyvendinti profesinės veiklos užduotis, kadangi socialinis darbuotojas dirba labai plačiame veiklos lauke ir su labai įvairiomis, įvairių problemų turinčiomis socialinėmis žmonių grupėmis.

Taip pat skaitykite: Socialinės dramos seminarai

Kūrybiškais socialiniais darbuotojais yra laikomi tie specialistai, kurie nebijo ieškoti nestandartinių darbo įrankių bei naujų veiklos schemų, nebijo rizikuoti ir mokytis iš klaidų. Pasitelkdami į pagalbą kūrybinę/meninę veiklą, socialiniai darbuotojai gali palengvinti savo darbą ir gerokai padidinti savo darbo efektyvumą.

Kūryba yra neatsiejama nuo socialinio darbo. Viena vertus, socialinis darbuotojas turi būti kūrybiškas ir gebėti pasirinkti tinkamus darbo metodus, kita vertus, kūrybinė veikla gali būti taikoma kaip vienas iš socialinio darbo veiklos metodų. Meninės veiklos taikymas socialiniame darbe nėra susijęs nei su tikslu gydyti, nei su tikslu išmokyti piešti ar kurti meną. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį.

Socialinis darbuotojas, taikydamas meninę veiklą, siekia išugdyti neįgaliųjų valią, kruopštumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi. Socialiniai darbuotojai, pasitelkdami meno terapiją nesiekia įveikti vidinių, emocinių kliento prieštaravimų. Jų tikslas yra padėti klientui įgyti naujų įgūdžių, keisti elgesį, kad neįgalus žmogus sugebėtų gyventi su savo negalia, o bendruomenė - su neįgaliu asmeniu. Tokiu būdu meninės veiklos metodo taikymas padeda neįgaliesiems įsilieti į visuomenę.

Meninės veiklos įtraukimas į socialinio darbo praktiką padeda nustatyti kliento problemas ir atrasti jų sprendimo būdus tais atvejais, kai kliento gebėjimai apibūdinti ir įvertinti savo problemą yra riboti. Taigi meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių.

Daugelis žmonių galvoja, jaučia ir prisimena dažniausiai ne žodžiais, o vaizdais. Šie vaizdai tampa žodine kalba, kai bandome perteikti kitiems tai, kas vyksta mūsų galvoje. Meno terapijos papildo tradicines pokalbių terapijas.

Taip pat skaitykite: Judesio terapija Parkinsono simptomams

Meninė veikla taip pat padeda užmegzti santykius. Dirbdami kartu prie meninio projekto - nesvarbu, ar tai būtų dramos žaidimas, freska, daina ar grupinis eilėraštis - sukuriami ryšiai, leidžiantys klientams atsiskleisti. Viena iš socialinio darbo funkcijų yra socialinių ryšių atstatymas bei palaikymas.

Kiekvienam žmogui svarbu priklausyti kokiai nors grupei ar bendruomenei, ne išimtis ir neįgalieji. Priklausymas bendruomenei leidžia neįgaliam žmogui suvokti asmeninę savo svarbą ir reikalingumą, turi įtakos ugdymui, socializacijai ir įgalinimui. Todėl neįgaliesiems ne tik svarbu dalyvauti bendruomenės gyvenime, bet ir svarbu būti priimtam tos bendruomenės narių.

Būtent meninė veikla socialinio darbo praktikoje leidžia socialinės globos institucijoje sukurti nedidelę bendruomenę, kurios narius sieja kūrybinė veikla. Taikydamas meninės raiškos priemones, socialinis darbuotojas keičia nusistovėjusį negatyvų požiūrį į neįgalų asmenį, padeda jam įsitraukti į visuomenę.

Globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims paprastai yra taikomos šios meninio užimtumo veiklos: dailė, muzikos užsiėmimai, šokio (judesio) užsiėmimai, teatro/dramos užsiėmimai, rankdarbiai. Būtent meninė veikla ir palengvina neįgaliųjų socializacijos procesus.

Meninė raiška padeda neįgaliesiems ugdyti gebėjimą gyventi su savo negalia, lavinti socialinius įgūdžius, normalizuoti arba gerinti negalios priėmimo ir tarpusavio supratimo kokybę. Dailė sukuria fiziologinį atsipalaidavimo pojūtį, vidinę ramybę, keičia nuotaiką, sukelia įgalinimo jausmą, stimuliuoja pažintinius įgūdžius, kurie aktyvina psichikos ir smegenų veiklą. Muzika suartina, sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Šokio/judesio veikla spartina kognityvinius procesus, didina disciplinuotiškumą.

Taip pat skaitykite: Principai ir nauda: kognityvinė terapija

Meninė veikla skatina neįgaliųjų dalyvavimą, todėl sudaromos galimybės palaikyti socialinius ryšius, tiek su kitais neįgaliaisiais, tiek su negalios neturinčiais asmenimis. Aktyvus dalyvavimas bendrose veiklose didina neįgaliųjų įgalinimą ir skatina aktyvesnį socialinį įsitraukimą.

Meno terapijos specialistų komanda

Visi ART FOR HEALTH specialistai yra įgiję menų terapijos magistro laipsnį, bei kitų jų profesinę patirtį tiesiogiai praturtinančių aukštųjų mokslų:

  • Lina Jankauskaitė - Skaitmeninio meno terapeutė
  • Justė Kuliešaitė - Dailės terapeutė
  • Roberta Linkutė - Blaževičienė - Dramos terapeutė
  • Indrė Budreckytė -Budnikienė - Dailės terapeutė
  • Ieva Vaitkevičiūtė - Dramos terapeutė
  • Indrė Jaraitė - Gražienė - Dramos terapeutė
  • Remigija Gilė - Dailės terapeutė
  • Laura Budreckytė - Muzikos terapeutė
  • Kirilas Glušajevas - Dramos terapeutas
  • Aistė Kriukelytė - Šokio-judesio terapeutė

tags: #dramos #terapija #socialiniame #darbe