Smurtas prieš vaikus yra opi problema, kuri paliečia daugelį visuomenių. Nors dauguma vaikų auga darniose šeimose, dalis jų patiria smurtą iš artimiausių žmonių - šeimos narių. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl smurtas prieš vaikus yra nepriimtinas, kokios jo pasekmės ir kokios yra alternatyvos.
Smurto formos ir jų pasekmės
Smurtas prieš vaikus gali būti įvairių formų:
- Fizinis smurtas: mušimas, spardymas, purtymas ir kitoks fizinis žalojimas.
- Psichologinis smurtas: nuolatinė kritika, žeminimas, grasinimai, ignoravimas.
- Seksualinis smurtas: bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai su vaiku.
- Ekonominis smurtas: vaiko išnaudojimas darbui, atsisakymas pasirūpinti vaiko poreikiais.
- Nepriežiūra: vaiko nepriežiūra, nesirūpinimas jo sveikata, saugumu ir gerove.
Smurtas, kad ir kokią formą įgautų, daro didelę įtaką vaiko vystymuisi. Jis sutrikdo vaiko fizinę sveikatą, intelektinę brandą, psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Be to, daliai fiziškai skriaudžiamų vaikų susiformuoja savęs nuvertinimo kompleksas arba padidėjusi agresija.
Kodėl smurtas yra blogai?
Smurtas prieš vaikus yra blogai dėl daugelio priežasčių:
- Žmogaus teisių pažeidimas: kiekvienas vaikas turi teisę į saugumą ir apsaugą nuo smurto.
- Psichologinės traumos: smurtas sukelia gilias psichologines traumas, kurios gali lydėti žmogų visą gyvenimą.
- Socialinės problemos: smurtą patyrę vaikai dažniau turi problemų su mokymusi, bendravimu ir įsiliejimu į visuomenę.
- Smurto ciklas: smurtas dažnai gimdo smurtą - vaikai, kurie patyrė smurtą, gali patys tapti smurtautojais.
Alternatyvos smurtui
Yra daug veiksmingų auklėjimo metodų, kurie nenaudoja smurto. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
- Pozityvus auklėjimas: pagirti už gerą elgesį, ignoruoti blogą elgesį (jei tai nėra pavojinga).
- Ribų nustatymas: aiškiai apibrėžti taisykles ir reikalavimus, paaiškinti jų priežastis.
- Dialogas: kalbėtis su vaiku, išklausyti jo nuomonę, kartu ieškoti sprendimų.
- Pavyzdys: rodyti vaikui gerą pavyzdį savo elgesiu, būti pagarbiu ir rūpestingu.
Vaikui ribos yra būtinos, o štai nuolat kartojamas „negalima“ (tik todėl, kad mums taip patogiau, nes nuolat esame pavargę, susierzinę ar užimti) - ne. Juk būtent tokie draudimai galiausiai tampa kompleksų, baimių, kaltės jausmo ir kitų problemų, kurios lydės vaiką visą gyvenimą, priežastimi. Draudimai turi būti teisingi!
Jei svarstote, bausti savo vaiką ar ne, pamėginkite atsakyti į klausimą, ką darote, kai sugenda kompiuteris, televizorius ar mašina. Juos baudžiate? Matyt, ne, bandote pataisyti patys arba kviečiatės meistrą. Vaiką bausti už tai, kad jis pasielgė blogai, taip pat nelogiška, kaip trankyti kompiuterį, kad jis „pakibo”. Keista, kad su daiktais įprasta elgtis humaniškiau nei su vaikais.
Nenorintys vaiko bausti tėvai neturi slėpti neigiamų emocijų - jas rodyti normalu ir net pageidautina. Tad jei likimas jums davė laimę būti tėvais, iš pradžių pradėkite auklėti save. Pažvelkite į veidrodį tuo momentu, kai rėkiate ant vaiko. Dažniau prisiminkite, kokie patys buvote maži. Pamėginkite suvokti, ką jaučia vaikas - jo pasaulis dar mažas, į jus jis turi žvelgti užvertęs galvą.
Savo vaiką jūs pažįstate geriau nei bet kas kitas. Mokykitės atskirti „meninius pramanus“ (fantazijas) nuo akivaizdaus ir tikslingo melo. Pramanai - tai žaidimas ir asmeninė vaiko visata.
Neatimkite iš atžalos galimybės jums padėti - taip ji jaučiasi suaugusi ir reikalinga. Nieko baisaus, jeigu po vaiko „pagalbos“ teks ilgiau plauti virtuvę - tai greitai praeis, ir namuose turėsite nepakeičiamą pagalbininką. Aprūpinkite atžalą priemonėmis ir leiskite augti, tobulėti. Vaikas nori jums padėti nešti rankinę? Duokite maišelį su bandelėmis. Atžala pirmą kartą plauna indus? Duokite tokius, kurie nedūžta arba kuriuos sudaužyti negaila.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Saviraiškos galimybė yra labai svarbi. Piešimas dažais lavina smulkiąją motoriką, fantaziją, mažina stresą, ramina nervų sistemą, padeda pajusti savo vertę ir turi daugybę kitų privalumų. Nupirkite vaikui netoksiškų dažų, apvilkite senus marškinėlius, kuriuos nebūtų gaila sutepti, arba paieškokite prijuostės, patieskite ant stalo (ar grindų) klijuotę ir leiskite mažyliui pasireikšti.
Mažyliams būdinga nusitraukti nuo savęs nereikalingus drabužius, bėgioti basomis ar net išsirengus nuogai. Toks noras yra visiškai natūralus. Neskubėkite pykti ir versti apsirengti (žinoma, jeigu basomis bėgiojama ne pliku betonu). Kitaip tariant - šokinėti ir bėgioti, šūkauti, linksmintis ir pan. - tiesiog būti vaiku. Suprantama, kad poliklinikoje ar svečiuose reikia laikytis taisyklių ir toks elgesys jau nebus priimtinas, tačiau namuose vaikas tegul bus savimi.
Nereikia traukti vaiko už rankos ir šaukti: „Nelipk, pavojinga!“, tempti atžalos į smėlio dėžę. Taip, tai gali būti pavojinga - tačiau tam ir reikalingi tėvai, kad paaiškintų saugumo taisykles, parodytų, kaip užlipti ar nulipti, pasaugotų iš apačios, kad mažylis nenukristų ir nesusižeistų.
Suprantama, kad mažylis greičiausiai žais potvynį ir sušlaps nuo galvos iki kojų. Bet kiek džiaugsmo bus jo akyse! Kiek pozityvių emocijų jis patirs! Balos visiems be išimties vaikams - džiaugsmo šaltinis. Ir netgi kai kuriems suaugusiesiems! Nupirkite atžalai ryškius guminius batus ir leiskite bėgioti per balas.
Kiekvienam mažyliui būdingas smalsumas. Jiems būtina viską pačiupinėti, apžiūrėti, paragauti. Neskubėkite atiminėti lentynoje dulkančios statulėlės ar puodelio. Paaiškinkite, kad daiktas jums labai brangus ir žaidimams netinka, o štai palaikyti ir jį apžiūrėti - galima. Jeigu gi daiktas vis dėlto sudužo - nešaukite ir negąsdinkite vaiko.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Mama, žinoma, geriau žino, kokie marškinėliai geriau derės prie šortukų, arba kaip turi stovėti žaisliukai, kokia tvarka valgyti patiekalus ir dar daugelį kitų dalykų. Tačiau jūsų atžala jau visavertė asmenybė - ji turi savo troškimų, savo nuomonę. Atsižvelkite į tai. Vaikui „Todėl, kad aš taip pasakiau“ - ne argumentas.
Viską, kas pavojinga ir brangu, slėpkite kur nors toliau, o plastikiniai indai, šaukštai, mentelės ir puodai tikrai nenukentės. Tegul vaikas žaidžia!
Mažyliai, ypač 3-4 metų amžiaus, bijo miegoti tamsoje. Tai normalu - psichologinį „atitrūkimą“ nuo mamos dažnai lydi naktiniai košmarai. Neperlenkite lazdos, pratindami vaiką miegoti atskirai ir tamsoje.
Nereikia versti vaiko suvalgyti visą košę arba sriubą, jeigu jis to nenori. Pietūs turi būti ne kankyne, o malonumu.
Statistika
Savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2004 m. 2359 vaikai patyrė smurtą, 2005 metais smurtinių atvejų užfiksuota 2311. Berniukai patiria smurtą dažniau - užfiksuota 1562 atvejai, mergaitės - 797 atvejais. Daugiau vaikų smurtą patiria mieste (1556 atvejai) nei kaime (803 atvejai). Daugiausiai fiksuojami fizinio smurto atvejai: 2232 atvejais vaikai patyrė fizinį smurtą.
| Smurto rūšis | Nuo svetimų | Nuo artimųjų |
|---|---|---|
| Fizinis | 1573 | 659 |
| Seksualinis | 111 | 97 |
| Psichologinis | 278 | 509 |
Atsižvelgiant į 2005 m. statistinius duomenis, daugiausia naudojamas fizinis smurtas.