Darbo teisė Lietuvoje numato tam tikras garantijas darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus likę nedaug metų. Šios garantijos apima tiek įspėjimo apie atleidimą terminus, tiek pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kai darbo funkcija tampa perteklinė. Aptarkime, kokios sąlygos taikomos atleidžiant iš darbo darbuotojus, artėjančius prie pensijos, ir kokios išmokos jiems priklauso.
Garantijos priešpensinio amžiaus darbuotojams
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus likę vos keleri metai.
Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau. Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai. Taigi, vietoje įprastų mėnesio arba dviejų savaičių (kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus) terminų, šie darbuotojai turi būti įspėjami apie sutarties nutraukimą anksčiau ir jiems turi būti užtikrinta galimybė pasiruošti pasikeitimams.
Be to, tais atvejais, kai darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė ir dėl to atleidžiama dalis darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai, patenka tarp darbuotojų grupių, kuriems užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.
Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo amžiaus
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
Taip pat skaitykite: Dirbančio pensininko teisės
Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. neturi darbdaviui teikti prašymo dėl tolesnio jo darbo ar pan. Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai.
Pavyzdžiui:
- Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų.
- Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali. Paprastai darbuotojo, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, darbo sutartis nėra keičiama, ji nenutrūksta ir nauja sutartis nėra sudaroma (išskyrus anksčiau minėtas įstatymų išimtis).
Sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva: ko tikėtis
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y. taikomas trumpesnis įspėjimo terminas (kitais atvejais jis būtų 20 kalendorinių dienų).
Pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį ir dėl šios priežasties nutraukiančiam darbo sutartį, išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Taip pat skaitykite: Gidas apie atsargos karininko pensiją
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė pažymi, kad trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas:
- Senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį. Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ši garantija netaikoma.
- Darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių. Jeigu darbuotojas išeina į „išankstinę pensiją“, ši garantija netaikoma.
- Darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį. Jeigu darbuotojas pas tą darbdavį įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, minėta garantija netaikoma.
Patarimas darbuotojui
Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y. DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą).
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas: viskas, ką reikia žinoti“ | Teisės aktų nustatyta tvarka
DK 56 straipsnis ir darbuotojo teisės
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas. Darbo kodekso 56 straipsnis leidžia darbuotojui nutraukti darbo sutartį be įspėjimo (jei darbdavys pažeidžia darbo sąlygas, nevykdo įsipareigojimų ar nesilaiko teisės aktų).
Pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma:
- Esminis darbo sąlygų pažeidimas - darbdavys iš esmės pakeitė darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.
- Darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
- Darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas.
Tačiau, ne visais atvejais darbuotojas gali pasinaudoti šiuo straipsniu. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu - darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Taip pat skaitykite: Pusės etato pensininko pajamos
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
- darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Jei norite nutraukti darbo sutartį remdamiesi DK 56 straipsniu - rekomenduojama surinkti įrodymus, kurie pagrįstų darbdavio pažeidimus. Tai gali būti nesumokėto atlyginimo išklotinės, vidiniai dokumentai, el. laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai.
Nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį - tai nelaikoma darbuotojo kaltės pagrindu, todėl pašalpa gali būti skiriama įprasta tvarka.
Išeitinė išmoka: kada ji priklauso?
Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites. Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką.
Kokios yra tos svarbios priežastys?
Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu. Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso.
Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite. Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
tags: #dirbancio #pensininko #atleidimas #is #darbo