Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo arba buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.
Smurto rūšys, kurios gali būti nukreiptos prieš vyrus
Prieš vyrus taip pat naudojamos žinomos smurto rūšys: fizinis smurtas, seksualinis smurtas, psichologinis/emocinis smurtas, ekonominis smurtas. Tačiau dažniausiai moterys prieš vyrus naudoja verbalinį smurtą - tyčiojasi, kaltina ir reikalauja. Moterys naudojasi tokiomis smurto formomis, nes jos siejasi su mažesne atbulinės reakcijos rizika.
- Fizinis smurtas: tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“
- Psichologinis/emocinis smurtas: sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti.
- Verbalinis smurtas: tyčiojimasis, kaltinimai, reikalavimai. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti, tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu.
- Ekonominis smurtas: nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
- Seksualinis smurtas: kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę ar sveikatą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą; apima prievartavimą, prievartinį žiūrėjimą ar vertimą atkartoti pornografinius veiksmus.
- Nepriežiūra (pasyvus smurtas): nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas arba aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
- Viešas apjuodinimas: ypatinga smurto forma, kur auką žeminama viešai, daroma tai, kas mažina jos reputaciją ir galimybes gauti pagalbą.
Kaip atpažinti smurtą prieš vyrus
Be apčiuopiamų žalos įrodymų, labai svarbu atpažinti asmens elgesio pokyčius. Aukos gali patirti pastebimų pasikeitimų, pavyzdžiui, užsisklęsti savyje, jausti padidėjusį nerimą ar depresiją. Vyrai daug labiau nei moterys linkę problemas laikyti savyje, o atidėliojamos problemos tik gilėja.
- Matomi fiziniai sužalojimai: mėlynės, žaizdos ar kitos traumos.
- Elgesio pokyčiai: užsidarymas, miego, dėmesio sutrikimai, padidėjęs nerimas.
- Izoliacija: draugų ir šeimos ryšių nutraukimas, ribojamas bendravimas su vaikais ar artimaisiais.
- Finansinė kontrolė: prieigos prie pinigų atėmimas, draudimas dirbti arba naudotis sąskaitomis.
- Skambinimo ar elektroninių žinučių grasinimai, melagingi pranešimai policijai, manipuliacijos.
Priežastys ir kontekstai: kodėl smurtaujama
Smurto motyvacija ir kontekstas gali būti įvairūs. Tyrimai rodo, kad moterų ir vyrų smurto motyvacija gali skirtis: moterys dažnai teigia, kad smurtą naudojo, kai jautė grėsmę savo asmeninei laisvei arba nejautė pagarbos, o vyrai - kai nejausdavo valdžios arba jautėsi provokuojami psichologiniu smurtu.
Smurtas šeimoje, kaip ir smurtas apskritai, turi būti svarstomas kaip žmonių problema. Jis neturi būti nagrinėjamas kaip giminės problema. Klasifikuoti sutuoktinio ar partnerio smurtą kaip smurtą prieš moterį yra klaidinga: abi lytys naudoja agresiją, o moteriškas smurtas gali būti labiau susietas su asmeninės laisvės apribojimais negu valdžios siekimu.
Taip pat skaitykite: Pagalba vyrams, patyrusiems seksualinį smurtą
Šeimos modelių ir ankstyvos patirties įtaka
Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų. Jeigu šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba gyvens su smurtaujančiu partneriu. Neįsisąmoninus to, šie dalykai gali tapti šeimos konfliktų priežastimi, ir smurtas gali tęstis iš kartos į kartą.
Pasekmės vyrams, patyrusiems smurtą
Vyrų patirtų psichologinių traumų pasekmės daro prielaidą negalėjimui užmegzti darnius santykius su kitais žmonėmis ir sumažina gebėjimus patenkinti savo ir kitų poreikius. Tiek žmonos, patyrusios vyro smurtą, tiek vyrai, kurie patyrė viešą, ypatingo mąsto psichologinį ir emocinį smurtą, jaus pasekmes: padidėjusį nerimą, pažeidžiamumo jausmą, dėmesio ir miego sutrikimus, turės problemiškus santykius, išgyvens depresiją, panikos atakas.
Fizinis ir psichologinis smurtas šeimose yra rimta problema, kuri dažnai lemia vyrų pralaimėjimą dėl trumpesnės gyvenimo trukmės, padidėjusio alkoholizmo ir savižudybių rizikos. Visa tai smarkiai paveiks sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Statistika ir visuomenės požiūris
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, o 9 iš 10 visų smurtavusių asmenų sudarė vyrai. Vyrai taip pat sudaro apie 30 proc. smurto aukų. Per 2017 metus Lietuvoje yra gauta apie 48 tūkst. pranešimų ir užregistruota apie 11 tūkst. nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Nukentėję nuo smurto (2019 m.) | 8 iš 10 moterys, 2 iš 10 vyrai |
| Smurtavę asmenys (2019 m.) | 9 iš 10 vyrai, 1 iš 10 moterys |
| Pranešimai apie smurtą (2017 m.) | Apie 48 tūkst. |
| Užregistruoti nusikaltimai dėl smurto (2017 m.) | Apie 11 tūkst. |
Viešosios nuomonės 2019 metų tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė. Iš jų - 80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. Visuomenės nuostatos vyrą vis dar dažniau stato į smurtautojo portretą. Vyrai vis dar įvardijami kaip stiprioji lytis, sukuriama stigma, neleidžianti kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbu kalbėti apie vyrų patiriamą smurtą šeimoje
Kodėl vyrai nesikreipia pagalbos?
Smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vyrai pagalbos dažniausia nesikreipia dėl visuomenėje priimtų nuostatų: vyras turi būti stiprus, nerodyti pažeidžiamumo, pats spręsti problemas. Daugelis vyrų net nepripažįsta, kad tam tikras elgesys gali būti smurtas (pvz.: „Žmona daužė mane rankšluosčiu? Koks tai smurtas?“). Vyrai bijo apsijuokti, gėdos jausmas ir baimė dėl stereotipų juos sulaiko nuo kreipimosi į pagalbą.
Pagalbos galimybės vyrams
Krizinėse situacijose atsidūrę ir smurtą patiriantys asmenys gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus. Kalbant apie pagalbą vyrams, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama smurtinio elgesio keitimo programoms.
- Psichologinė pagalba: skatinti vyrus kreiptis pagalbos į psichologus ar terapeutus; psichologinė terapija gali padėti suprasti ir valdyti emocijas, spręsti konfliktus ir gerinti bendrą psichologinę būklę.
- Palaikymo grupės: dalyvavimas palaikymo grupėse gali suteikti vyrams galimybę pasidalyti savo patirtimi su kitais, kurie susiduria su panašiomis problemomis.
- Švietimas ir sąmoningumo didinimas: pokalbiai, diskusijos ir užsiėmimai su mokiniais apie smurtą ir lytiškumą, Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) mokyklose.
- Sveikas gyvenimo būdas ir partnerių parama.
- Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC): informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo, asmens palydėjimo, specializuotos psichologo ir teisininko pagalbos teikimas.
Praktiniai pagalbos ir prevencijos žingsniai
- Skatinti organizacijų bendradarbiavimą: vyrų ir moterų pagalbos organizacijos turėtų labiau bendradarbiauti, kad nekurtų naujų stigmų.
- Plėsti krizių centrų tinklą ir finansavimą: net padėti norintiems vyrų krizių centrams nepakanka lėšų ir tai yra pagrindinė veiklą ribojanti problema.
- Užtikrinti greitą pirminę pagalbą: psichologų ir teisininkų konsultacijos turi būti prieinamos laiku, o esant pavojui - suteikti laikinę nakvynę.
- Šviesti visuomenę: aiškinti, kad joks smurtas nėra pateisinamas nepriklausomai nuo to, kas jį naudoja; mažinti stereotipus apie vyriškumą.
- Taikyti intervencines programas smurtautojams: elgesio keitimo programos (pvz., Duluto modelis ir jo adaptacijos) padeda skatinti asmeninę atsakomybę už prievartinį elgesį.
- Integruoti prevencines programas mokyklose: diskutavimas apie lyčių vaidmenų apkeitimą, Galios ir kontrolės rato analizė, seksualinio priekabiavimo atpažinimas ir prevencija.
Pagalbos pasiekiamumas Lietuvoje: esama situacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą, kurios rezultatai parodė, kad krizių bei specializuoti pagalbos centrai dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus krizių centrus. Tokių šalyje yra vos keli ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dalis įstaigų mažesniuose miestuose į smurtą prieš vyrus žiūri skeptiškai.
Minėtos programos veikia vos tam tikrą valandų skaičių per mėnesį, todėl patyrusiems smurtą vyrams vietos dažnai nelieka. Ribotas biudžetas įstumia centrus į besisukantį ratą - vengiama reklamuoti centrus, viešai nekalbama apie tai, kad vyrams atsidurti aukos pozicijoje nėra gėdinga.
Ką daryti, jei vyriškis patiria smurtą?
- Susikurkite saugumo planą: identifikuokite saugų būdą susisiekti su artimaisiais ir specialistais.
- Skambinkite pagalbos numeriu 112, jei susiduriate su grėsminga situacija arba reikia skubios pagalbos.
- Kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC) ar vyrų krizių centrus savo rajone.
- Ieškokite psichologinės pagalbos ir palaikymo grupių - dalijimasis patirtimi sumažina atskirtį ir kaltės jausmą.
- Žinokite savo teises: specializuoti centrai teikia teisininko konsultacijas ir gali padėti gauti apsaugos priemones.
Prevencija: ką galime daryti visuomenės lygiu
- Šviesti jaunimą apie sveikus santykius ir smurto neatleistinumą nuo ankstyvo amžiaus.
- Vykdyti mokyklose Gyvenimo įgūdžių programas ir diskusijas apie lyčių vaidmenis, galios pusiausvyrą ir pagarbią komunikaciją.
- Finansuoti projektus, skirtus emocinės paramos ir kompleksinių konsultacijų teikimui vyrams visoje šalyje.
- Skatinti institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų prieinama ir laiku.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai smurtinis elgesys bet kokiuose santykiuose, kuriuo vienas iš partnerių siekia įgyti ar išlaikyti galią ir kontrolę kito intymaus partnerio atžvilgiu. Šio smurto auka gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar klasės. Smurtas šeimoje kenkia ne tik aukoms, bet ir jų šeimoms, draugams, bendradarbiams, liudytojams ir visai bendruomenei.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas