Pastaraisiais metais, kai informacija ir žinios tampa svarbiausiu visuomenės resursu, akivaizdu, kad didžiausių pokyčių galima laukti srityje, tiesiogiai susijusioje su informacijos turinio gamyba, platinimu ir vartojimu, taigi žiniasklaidoje. Dėl to svarbu ir aktualu tyrinėti alternatyvias žiniasklaidos formas, t.y. socialinę žiniasklaidą.
Socialinės žiniasklaidos kilmė ir kontekstas
Apžvelgus mokslinę literatūrą, matoma, kad alternatyvių žiniasklaidos kanalų - socialinės žiniasklaidos - atsiradimą labiausiai skatino šie veiksniai: sparti interneto sklaida, tinklaveikos visuomenės stiprėjimas, J. Habermas aprašytas viešosios erdvės kokybiškumo nykimas ir tradicinės žiniasklaidos komercialėjimas. Atsiradus internetui, atsirado bendravimas internetu - taip virtuali erdvė persikėlė ir socialiniai ryšiai. Naujos kartos Web 2.0 internetas supaprastino procesus iki minimumo; Web 2.0 galimybės paskatino įvairias informacijos rinkimo, pateikimo ir sklaidos formas ir pakeitė klasikinį linijinį komunikacijos modelį.
Socialinė žiniasklaida kaip nauja žiniasklaidos rūšis
Socialinę žiniasklaidą galima vadinti nauja žiniasklaidos rūšimi, daugiausiai dėl naujų technologijų, kurios keičia skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Socialinė žiniasklaida apima ne tik profesinę žurnalistų veiklą - informaciją rengti ir skleisti gali bet kas, to norintis. Ekspertai socialinę žiniasklaidą traktuoja kaip priemonę, kuri leidžia interneto vartotojams viešai išsakyti savo nuomones ir faktus, tuo tarpu praktikai ją vertina kaip socialinę interneto terpę, kurioje vyksta informacijos rengimo ir platinimo procesai.
Privalumai: demokratizacija, bendruomeniškumas ir kūrybiškumas
- Žiniasklaidos demokratizacija: žiniasklaidos priemonės prarado monopolį - informaciją rengti ir skleisti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto.
- Bendruomeniškumas: tinklaveikos visuomenės nariai skatina kokybiškesnį darbą, nes pateikta informacija gali būti patikrinta, papildyta, sukritikuota ar paneigta.
- Kūrybiškumas ir susimaišiusios kultūros: socialiniai tinklai skatina naujas turinio formas - vaizdo įrašus, GIF’us, infografikus, lokalizuotą turinį.
- Augantis piliečių įsitraukimas: žmonės gali tiesiogiai susisiekti su informacijos šaltiniais, viešinti informaciją ir tapti žiniasklaidos dalimi.
Trūkumai: nepatikimumas, dezinformacija ir priklausomybė
Socialinės žiniasklaidos ryškiausias trūkumas - jos nepatikimumas. Nepatikimumą respondentai akcentuoja dviem aspektais: turinio ir formos nepatikimumu. Kitas svarbus iššūkis yra dezinformacijos plitimas: socialiniai tinklai leidžia greitai ir plačiai skleisti informaciją, tačiau tai taip pat reiškia, kad klaidinga ar iškraipyta informacija gali plisti itin greitai. Netikros naujienos ir propaganda dažnai susipina - pasitelkus netikras naujienas, galima sugadinti žmonių ar įmonių įvaizdį.
Be to, priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta ir turi rimtų padarinių psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Daugelis jaunų suaugusiųjų patiria didesnį depresijos, nerimo ir perdegimo lygį; FOMO reiškinys (baimė praleisti ką nors svarbaus) ir per didelis lyginimasis su idealizuotais kitų vaizdais kenkia savivertei.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kaip keičiasi žurnalisto statusas ir tradicinė žiniasklaida?
Iš respondentų atsakymų nustatyta, kad vertindami žurnalisto statusą socialinėje žiniasklaidoje tiek ekspertai, tiek praktikai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinė žiniasklaida prarado informacijos sklaidos monopolį. Tačiau žurnalisto statusas socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje nėra suvienodintas: pastarojoje jį lemia reglamentas, tuo tarpu socialinėje - jis nereglamentuotas. Ryškiausiai žurnalisto statusą abi žiniasklaidos formos apibrėžia asmens profesionalumas ir kompetencija.
Diskusijose apie įtaką žiniasklaidos atstovai pripažįsta, kad turinys, kuris randa rezonansą visuomenėje, paliečia jautrias vietas ar atskleidžia silpnybes bei nedorybes, turi poveikį. Žurnalistas Edmundas Jakilaitis pateikė iniciatyvos „Skaidrinam“ pavyzdį ir tvirtino, kad vienas žurnalistikos siekių ir yra daryti įtaką: tam ir keliami dalykai, kad visuomenė sužinotų, tam ir užduodami kritiški klausimai.
Socialiniai tinklai kaip konkurentas tradicinei žiniasklaidai
Tyrimo duomenimis, 58 proc. Lietuvos gyventojų nurodo, kad jų pirminis kanalas naujienoms sužinoti yra žiniasklaida, o 35 proc. - socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai naujienoms sužinoti populiariausi tarp 18-35 metų gyventojų bei regionuose. Nors socialiniai tinklai stipriai konkuruoja dėl auditorijos dėmesio, profesionali žiniasklaida Lietuvoje išlieka svarbiausiu informacijos šaltiniu - tai ypač reikšminga, kai kalbame apie dezinformaciją ir melagienas.
Socialiniai tinklai leidžia greitai plisti naujienoms - informacija gali tapti virusine per kelias minutes, kai ją dalijasi tūkstančiai vartotojų. Tai skatina žiniasklaidą reaguoti greičiau ir prisitaikyti prie besikeičiančių naujienų ciklų. Technologiniai pokyčiai, tokie kaip duomenų analizė, dirbtinis intelektas ir automatinis turinio generavimas, keičia žurnalistikos praktiką ir reikalauja žiniasklaidos institucijų lankstumo bei inovatyvumo.
Etika, teisės ir atskaitomybė
„Youtube“ kanalo kūrėjas Skirmantas Malinauskas sakė savęs žurnalistu nevadinantis - anot jo, žurnalistas turi ne tik pareigas ar etikos kodeksą, bet ir teises, pavyzdžiui, pasinaudoti Registrų centro duomenimis ar gauti akreditaciją. Diskutuojama, kas turi daugiau galios - žurnalistai ar influenceriai - bet daugiausiai galios turi istorija: kai žmonės pamato jiems aktualų turinį, jie jį atsidaro ir pradeda žiūrėti ne į kanalus, o į veidus.
Taip pat skaitykite: Teisė į kompensaciją
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė diskusijos metu svarstė, kad žiniasklaida praranda ketvirtosios valdžios statusą ir taip pat išskyrė visuomenės susiskaldymo problemą, kalbant apie turinio persikėlimą į socialinius tinklus ar kitas platformas. Žurnalistų etikos inspektorė akcentavo netikrų naujienų keliamus pavojus ir pažymėjo, kad kovoti su šia problema sudėtinga - institucijos nedidelės, o socialiniai tinklai yra užsienio verslas.
Empiriniai duomenys ir viešoji nuomonė Lietuvoje
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2026 metų balandį atliko „Spinter tyrimai“; apklaustas 1021 gyventojas. Apklausa parodė, kad socialinėje erdvėje labiausiai sekami žurnalistai yra Andrius Tapinas (17 proc.), Edmundas Jakilaitis (6 proc.), Rita Miliūtė (5 proc.). Prie žurnalistų luomo žmonės linkę priskirti ir turinio kūrėją Skirmantą Malinauską (16 proc.). Vis dėlto net 51 proc. apklaustųjų teigė socialiniuose tinkluose nesekantys nė vieno žurnalisto.
| Šaltinis / rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Pirmosios naujienų gavimo kanalas (žiniasklaida) | 58 % respondentų |
| Pirmosios naujienų gavimo kanalas (socialiniai tinklai) | 35 % respondentų |
| Apklaustųjų, nesekančių žurnalistų socialiniuose tinkluose | 51 % |
| Populiariausi socialinėje erdvėje sekami žurnalistai | Tapinas 17 %, Jakilaitis 6 %, Miliūtė 5 % |
Ar socialinė žiniasklaida pakeis tradicinę?
Įvertinus privalumus ir trūkumus, kyla klausimas: ar gali socialinė žiniasklaida pakeisti tradicinę? Socialinė žiniasklaida, daugiausiai dėl naujų technologijų, keičia ne tik skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Tačiau žiniasklaidos, dar kitaip vadinamos „visuomenės informavimo priemone“, funkcijos nepakito - informacijos rinkimo, tikrinimo ir pateikimo reikšmė išlieka esminė. Tradicinė žiniasklaida adaptuojasi: ji integruoja socialinės žiniasklaidos formas ir perima jos bruožus, tačiau kartu išlaiko ir patikimumo bei redakcinės atsakomybės standartus.
Rekomendacijos praktikai ir visuomenei
- Ugdyti kritinį mąstymą ir informacinį raštingumą, ypač jaunimo tarpe.
- Žurnalistams ir redakcijoms aktyviai dirbti socialinėje erdvėje, laikantis etikos ir skaidrumo principų.
- Institucijoms stiprinti kovą su dezinformacija bendradarbiaujant tarptautiniu mastu su platformų savininkais.
- Vartotojams riboti laiką socialiniuose tinkluose, skatinti sveikus įpročius ir atkreipti dėmesį į psichinę sveikatą.
- Žiniasklaidos organizacijoms ieškoti naujų finansavimo modelių ir technologinių sprendimų, kurie užtikrintų kokybę ir nepriklausomybę.
Socialiniai tinklai tapo reikšmingu veiksniu, pakeitusiu informacijos sklaidą ir vartojimą Lietuvoje. Jie suteikia galimybę kiekvienam vartotojui tapti informacijos kūrėju, tačiau kartu kelia iššūkius dėl patikimumo, dezinformacijos ir psichinės sveikatos problemų. Tradicinė žiniasklaida išlieka svarbi - ypač patikimumo ir faktų tikrinimo srityse - tačiau jos santykis su auditorija ir samprata keičiasi kartu su technologijomis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai socialinėje žiniasklaidoje
tags: #ziniasklaida #ir #socialines #medijos