Seksualinis smurtas - didelė ir latentinė, paslėpta problema. Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Tačiau su šia problema dirbantys specialistų pateikiami duomenys bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo - oficialų kreipimųsi skaičių galima drąsiai dauginti iš penkių.
Seksualinio smurto statistika Lietuvoje: oficialūs ir realūs duomenys
Teisėsaugos duomenys rodo, kad per 2023 metus užregistruota 396 nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Į šį teisinį apibrėžimą patenka išžaginimai, prievartavimai, privertimas lytiškai santykiauti, priekabiavimas, tvirkinimas, seksualiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje, šeimoje ir kiti.
Tačiau tyrimai rodo, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios seksualinio smurto situacijos Lietuvoje. Su smurtu dirbantys specialistai vienbalsiai sako - išprievartavimai ir seksualinis priekabiavimas Lietuvoje labai paplitęs, o smurto labai dažnai neatpažįstame arba laikome normaliu elgesiu.
| Duomenų šaltinis | Rodiklis | Procentas / reikšmė |
|---|---|---|
| Teisėsaugos duomenys (2023 m.) | Užregistruoti nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui | 396 atvejai |
| VU Medicinos fakulteto tyrimas | Apklaustų gyventojų, sakančių patyrę išžaginimą | 14,4 % |
| VU Medicinos fakulteto tyrimas | Apklaustų gyventojų, sakančių patyrę seksualinę prievartą be išžaginimo | 48,2 % |
| Statistika (apklausos / specialistų duomenys) | Nukentėjusiųjų, kurie nesikreipia pagalbos | 80 % |
| Statistika (apklausos / specialistų duomenys) | Nukentėjusiųjų, kurie niekam nepasako apie patirtą smurtą | 40 % |
Kaip paaiškinti neatitikimą tarp oficialių duomenų ir realios situacijos?
Statistika rodo, kad 4 iš 5 nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto (t.y., 80 procentų) nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. 40 procentų apie patirtą seksualinį smurtą nepapasakoja niekam - net draugams ar šeimos nariams. Nors seksualinio smurto mastas Lietuvoje - didžiulis, tačiau viešai apie šiuos nusikaltimus kalbama išskirtinai mažai.
Visuomenėje gaji prievartos kultūra palaikoma aukų kaltinimo, melagingų seksualinių nusikaltimų mitų. Seksualinio smurto tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Kas dažniausiai tampa smurtautojais ir kur vyksta smurtas?
Filmuose matytos scenos, kai tamsiame parke agresyvus nepažįstamas vyras užpuola moterį realybėje yra viena rečiausiai pasitaikančių situacijų. Su smurtu dirbančios specialistės atskleidžia, kad kur kas dažniau prieš moteris seksualiai smurtauja šeimos nariai, sutuoktiniai, partneriai, draugai ir pažįstami.
Statistika rodo, kad intymūs partneriai (sutuoktiniai ar „antrosios pusės“) prievartauja moteris 88 procentais visų atvejų, o 82 procentais atvejų moteris seksualiai išnaudojo vyrai iš artimos aplinkos - tėvai, patėviai, dėdės, pusbroliai ir kiti. Seksualinis priekabiavimas taip pat dažniausiai vyksta atvirai, viešoje vietoje - gatvėje, darbe, renginiuose, prie moterų priekabiauja kolegos, draugai, kaimynai.
Be mums jau atpažįstamų smurto formų - prievartavimo vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu - specialistai mini ir daugybę kitų. Kai kurios jų - labai subtilios, todėl svarbu išmokti jas atpažinti. Draugas verčia mylėtis tau nepriimtinu būdu ir manipuliuoja, gėdina, maldauja tol, kol sutinki? Tai seksualinis smurtas. Vyras nori mylėtis ir nekreipia dėmesio, kai sakai ne? Arba liepia tiesiog „pagulėti“, kol jis pats viską padarys? Tai seksualinis smurtas. Sutuoktinis ar draugas atlieka lytinį aktą, kai miegi ar esi apsvaigusi?
Seksualinį smurtą patiria ir vyrai bei berniukai
Seksualinį smurtą patiria ir berniukai bei vyrai. 2021 metais vykdyto tyrimo duomenimis (FRA, 2021 m.) 33% prieš moteris ir 19% prieš vyrus patirto seksualinio smurto atvejų įvykdė draugas ar pažįstamas, 18% moterų ir 14% vyrų jį patyrė iš šeimos nario ar giminaičio. Tai reiškia, kad 51% moterų ir 33% vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo.
Specialistai pastebi, kad dažnai smurtautojas imasi psichologinių manipuliacijų, norėdamas atsakomybę už padarytą nusikaltimą perkelti kitiems. Tačiau visi specialistai vienareikšmiškai pabrėžia - seksualinis smurtas yra tik smurtautojo atsakomybė, tai jo pasirinkimas ir sprendimas.
Taip pat skaitykite: Požymiai ir formos: seksualinis smurtas prieš vaikus
Seksualinis smurtas pasitaiko įvairiose aplinkose: nuo namų iki virtualios erdvės
Vasarą padaugėja seksualinio smurto pasilinksminimo vietose - festivaliuose, vakarėliuose. Merginos ir moterys dažnai nukenčia ir naktiniuose klubuose. Čia prievartautojai taip pat atidirbę įvairias schemas, kaip moterimi pasinaudoti. Vienas labiausiai paplitusių - nusižiūrėtos merginos apsvaiginimas ir išprievartavimas. Moterys nugirdomos alkoholiu arba į jų gėrimus įmaišoma įvairių medžiagų, kurios vadinamos išprievartavimo narkotikais.
Seksualinis smurtas prisitaiko prie mūsų gyvenimo ir persikelia į elektroninę erdvę. Apie šią smurto formą kalbama ypač mažai, tačiau labai svarbu suprasti - smurtas internete ar kitoje elektroninėje erdvėje gali skaudinti ir žaloti lygiai taip pat stipriai. Stebėjimas, persekiojimas - viena tokių smurto formų.
Sekstingas - kita dažna seksualinio smurto elektroninėje erdvėje forma, kuri gali išaugti iš romantiško bendravimo keičiantis erotinėmis nuotraukomis su mylimuoju. Kai peržengiamos sutikimo ribos, nuotraukomis žmogus pasidalina su kitais arba jas perdirba, pasitelkiant technologijas, net dirbtinį intelektą.
Ypač retai minima, tačiau jau dažnai pasitaikanti seksualinio smurto forma - virtualus išprievartavimas. Tai nutinka virtualioje realybėje, tarkime, žaidžiant video žaidimus. Kadangi avataras yra dalis žaidėjo asmenybės, identiteto, išprievartavimą žmogus jaučia kaip realią agresiją prieš jį. Tai gali sukelti tikrai didelį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus jausmus.
Smurto priežastys: kultūra, stereotipai ir žiniasklaida
Smurtinį elgesį populiarina žiniasklaida, populiarioji kultūra, muzika, o dėl patirto išprievartavimo ar seksualinio priekabiavimo kaltinamos pačios aukos. Skatinimas smurtauti prieš moteris ir merginas užkoduotas net kasdienėje mūsų kalboje, o vartojami žodžiai suformuoja mūsų požiūrį į smurtą. „Bėda ta, kad seksualinis smurtas, ypač priekabiavimas, dažnai yra romantizuojamas“, - pastebi specialistai.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie seksualinį smurtą
Visuomenėje vis dar gajūs žalingi stereotipai: 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. 2021 m. gimnazijose ir progimnazijose vykdyta apklausa parodė, kad 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“.
Toks požiūris ir stereotipai - viena pagrindinių priežasčių, dėl ko aukos nedrįsta prabilti ir kodėl smurtas lieka nepaviešintas.
Kaip atpažinti seksualinį smurtą ir kokia pagalba yra prieinama?
Labai svarbu žinoti, kad smurtautojai savo aukas žaloja ne tik socialinės rizikos šeimose. Moterys ir vaikai prievartaujami ir pasiturinčiose, išsilavinusiose, visuomenėje žinomose šeimose, o prievartautoju ar tvirkintoju gali būti populiarus politikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės seniūnas, kunigas ar mokytojas.
Žmonės su negalia taip pat labai dažnai savo šeimos narių, draugų ar kitų aplinkinių išnaudojami seksualiai. Prievartautojas pažeidžiamu žmogumi stipriai manipuliuoja - gąsdina, kad visiems papasakos ar įtikina žmogų, kad tai „nieko tokio“, tai „meilė“, „visi taip daro“ ir t.t. Jei nukentėjusysis turi finansinių sunkumų, prievartautojas už seksualinį išnaudojimą moka pinigus, taip auką įpainiodamas į sudėtingus priklausomybės santykius.
Smurtas yra visi seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie yra kito asmens nepageidaujami. Ne tik išprievartavimas, bet ir įvairiomis formomis, pavyzdžiui apgaule ar bauginimais, išreiškiamas vertimas turėti lytinių santykių, pornografijos rodymas be sutikimo, apsvaiginimas su tikslu išnaudoti lytiškai, ekshibicionizmas, moterų genitalijų žalojimas, seksualinis priekabiavimas veiksmais ar žodžiais ir taip toliau.
Konkrečios pagalbos priemonės ir pirmieji žingsniai
- Rasti saugią vietą. Nedelsiant pasitraukti iš aplinkos, kurioje yra smurtavęs asmuo.
- Su savimi pasiimti būtiniausius daiktus: asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pinigus, švarius drabužius ir raktus.
- Kviesti pagalbą. Kai bus saugu, nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112.
- Išsaugoti įkalčius. Jei įmanoma, svarbu išlaikyti įkalčius, kurie gali padėti įrodyti nusikaltimą.
- Nekreipti į patarimus „pasilik savo daiktus“ ar „išsivalyk“ - norint išsaugoti įkalčius rekomenduojama nesiprausti, nevalyti dantų ir laikyti įkalčius popieriniame maišelyje.
- Kreiptis į gydytojus ir ieškoti psichologinės pagalbos.
Patyrus seksualinį smurtą, gali kilti daugybė sudėtingų jausmų, tokių kaip baimė, pyktis, beviltiškumas ar liūdesys. Specialistai vienareikšmiškai sako - papasakoti apie tokią patirtį reikia labai daug drąsos, tačiau pasipasakojus galima sulaukti pagalbos, kuri padės jaustis geriau, palengvinti traumos keliamą skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?
„Seksualinis smurtas - didelė ir latentinė, paslėpta problema. Prieš metus Lietuvoje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (sutrumpintai NISSC). Centro darbuotojos dirba ties dideliu tikslu - šviesti bei teikti informaciją visuomenei, kad su seksualinio smurto problema būtų kovojama, nukentėjusios ir nukentėję gautų pagalbą, o kaltieji - griežtai baudžiami.
Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu +370 661 69990 arba internetu puslapyje www.prabilk.lt darbo dienomis nuo 14:00 val. - 17:00 val. Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ekspertė Vilija Žukauskaitė yra ir žmogus, su nukentėjusiais ir nukentėjusomis bendraujantis telefonu NISSC pagalbos linijoje. „Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu,“ - sako ji.
Šia linija skambinti kviečiami ne tik tie, kuriems reikalinga teisinė, medikų ar kita pagalba, bet ir tie, kurie jaučia, kad tiesiog nori pasikalbėti. Labai dažnai nutinka taip, kad žmogus apie ypač skaudžią patirtį pirmą kartą papasakoja būtent NISSC konsultantui.
Prevencija, lyčių lygybė ir institucijų vaidmuo
Šis skaičius atskleidžia, kodėl lyčių lygybės tema tokia svarbi kiekvienam iš mūsų. Tai lygios galimybės dirbti, dalyvauti sprendimų priėmime ir gyventi saugiai. Nuo to priklauso ne tik moterų padėtis, bet ir demokratijos kokybė, socialinis stabilumas bei ekonominė raida.
Europos Parlamentas smurtą prieš moteris sieja su lyčių nelygybe. Stereotipai, ekonominė priklausomybė ir galios disbalansas didina pažeidžiamumą ir riboja galimybes ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties smurto prevencija įtraukta į platesnę lyčių lygybės politiką.
Prie pokyčio prisideda informacinės kampanijos ir diskusijos, skelbiami tyrimų rezultatai, o nevyriausybinės organizacijos ir institucijos įtraukia visuomenę į prevencines veiklas. Bendradarbiavimas tarp EP biuro, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE), Moterų informacijos centro ir kitų organizacijų padeda viešinti jautrias, tikras istorijas ir skatinti nutraukti tylą.
Kam skirta pagalba ir ką daryti, jei patyrėte smurtą?
Jei nukentėjote ar įtariate, kad nukentėjo artimas žmogus, svarbu žinoti, jog pagalba yra. Paskambinę NISSC telefonu gausite visą reikalingą pagalbą bei būsite nukreipti į specialistus, kurių ieškote. „Aptarsim, ką galima pasiekti. Pokalbio metu aš bet kokiu atveju esu skambinančio žmogaus pusėje,“ - užtikrina Vilija.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai nukentėjusieji dalijasi savo skausmu su netinkamais žmonėmis ir sulaukia pasmerkimo, žeminimo, kaltinimo, kad „patys kalti“. Todėl konfidencialumas ir profesionali pagalba yra esminiai saugumo elementai.
Svarbiausi atmintini punktai
- Seksualinis smurtas Lietuvoje yra gerokai didesnis nei rodo oficiali statistika.
- 80 % nukentėjusiųjų nesikreipia pagalbos; 40 % apie patirtį nepasako niekam.
- Smurtas dažnai vyksta iš artimos aplinkos ir virtualioje erdvėje.
- Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu; NISSC teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą.
- Prevencija ir lyčių lygybė - būtini siekiant sumažinti smurtą ir gerinti aukų galimybes kreiptis pagalbos.
Specialistai pabrėžia, kad jokia istorija nėra per maža ir nesvarbi - pasipasakojus galima sulaukti pagalbos, kuri padės palengvinti traumos keliamą skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą.
tags: #seksualinis #smurtas #pries #vyrus