Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems dirbti socialinį darbą Lietuvoje, kokios yra socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo galimybės ir kaip vertinamos jų kompetencijos.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju - kvalifikaciniai reikalavimai
Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus.
- Pagal galiojančius teisės aktus, socialiniu darbuotoju gali dirbti asmenys, kurie: yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
- Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
- Išimtis buvo taikoma socialiniams darbuotojams, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų.
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Kas laikomi socialiniais darbuotojais - pareigybės
Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi: socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinis darbuotojas; socialinio darbo organizatorius; socialinių programų koordinatorius; socialinio darbo vadybininkas; specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).
Socialiniais darbuotojais ir socialinio darbuotojo padėjėjais laikomi socialinį darbą dirbantys asmenys, kurių pareigybės yra išvardintos Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 (Žin., 2008, Nr.142-5667).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinio darbo krypties studijos
Socialinio darbo krypties studijos apima teorines ir praktines žinias, reikalingas sėkmingai dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir spręsti socialines problemas.
Studijų metu įgyjami įgūdžiai leidžia efektyviai bendrauti, analizuoti situacijas ir teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Socialinio darbo bakalauro kvalifikacija. Universitetai, vykdančios studijas pagal socialinio darbo studijų programą - reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo darbą.
Asmuo, įgijęs socialinio darbo bakalauro kvalifikaciją, turi gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su įvairiais socialinės globos reikalingais žmonėmis, konsultuoti asmenis, patiriančius atskirtį, smurtą, skurdą ar jų grupes, kurti saugią emocinę bendravimo ir konsultavimo aplinką, analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos šiems asmenims reikia, planuoti ir organizuoti pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas, įvertinti, atlikti veiklos analizę, numatyti, planuoti, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, koordinuoti pagalbos teikimą, atlikti tyrimus, naudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias, tobulinant socialinio darbo praktiką.
Socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacija ir mokymai
Socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo padėjėju.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotam socialinio darbuotojo padėjėjui, kuris gebėtų savarankiškai arba vadovaudamasis socialinio darbuotojo nurodymais teikti kokybiškas socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms.
Socialinio darbuotojo padėjėjo programos tikslas - parengti kvalifikuotą socialinio darbuotojo padėjėją, gebantį teikti socialines paslaugas klientams bei pritaikyti socialinio darbo žinias teikiant paslaugas klientui.
- Praktika trunka 8 savaites.
- Praktinis mokymas vyksta praktinio praktinio mokymo kabinetuose, įmonėse, slaugos ligoninėse, globos namuose.
- Programa baigiama asmens įgytų kompetencijų vertinimu.
- Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo.
- Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas kelia savo kvalifikaciją, dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalias teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalius praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus.
- Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ne mažiau kaip 16 valandų per metus.
- Socialinio darbuotojo padėjėjas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose.
Profesinės kompetencijos tobulinimas - reikalavimai ir principai
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal: Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu.
Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę.
Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo.
Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega.
Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiamai neįvertinų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Kvalifikacijos kėlimo programos rengimas ir atranka
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa yra rengiama užpildant Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos formos 3 egzempliorius ir teikiama atrankai Tarnybai.
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą vertina Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos komisija (toliau vadinama - komisija).
Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai.
Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai. Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai.
Komisiją socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą atrenka, išvesdama kiekvienos programos vertinimo vidutinį balą.
Komisijos atrinktus socialinio darbo metodinius centrus, raštu suderintus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savo įsakymu tvirtina Tarnybos direktorius.
Socialinį darbą dirbančiam darbuotojui išklausius šiame Tvarkos apraše nustatytus teorinius ar praktinius mokymus pagal socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą arba socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą yra išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodoma: kvalifikacijos kėlimo programos pavadinimas (pageidautina su programos kodu), data, mokymų forma, trukmė.
Jei socialinis darbuotojas pats organizavo ir vykdė mokymus - užpildoma šio Tvarkos aprašo priede nustatyta pažyma.
Socialinių darbuotojų atestacija ir kvalifikacinės kategorijos
Socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu.
Socialinių darbuotojų atestacija (toliau vadinama - atestacija) yra privaloma Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.Atestacijoje turi teisę savanoriškai dalyvauti Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įvardinti socialinių paslaugų įstaigų vadovai, socialinių darbuotojų padėjėjai, darbuotojai, kurių pareigybės yra įvardintos Socialinį darbą dirbantiems prilyginamų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.
Socialinio darbo stažu laikomas laikotarpis, per kurį darbuotojas dirbo socialinį darbą ir jo pareigybė buvo nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. 15 „Dėl Socialinių darbuotojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. sausio 4 d. įsakyme Nr. 1-1 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-101), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5050), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. A1-223 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 142-5667).
Kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams.
Socialinis darbuotojas, kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. dalyvavo socialinių darbuotojų atestavime ir įgijo socialinio darbuotojo asistento, jaunesniojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo, vyresniojo socialinio darbuotojo, vedančiojo socialinio darbuotojo arba socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, yra atestuojamas, pratęsiant jo turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką. Ši kategorija pratęsiama iki 2011 m.
Socialinis darbuotojas turi siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir privalo įgyti vieną iš šio Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų kvalifikacinių kategorijų ne vėliau kaip iki 2012 m.
Dokumentų pateikimas ir administraciniai aspektai
Pretendentas gali dokumentus pateikti asmeniškai arba siųsti registruotu laišku bei elektroniniu paštu.
Jeigu pretendentas dokumentus pateikia asmeniškai, dokumentų originalai sutikrinami ir grąžinami dokumentų priėmimo metu.
Pretendentai, atitinkantys atrankos reikalavimus ir pateikę visus dokumentus, 2022 m. ...
Socialiniam darbuotojui nepateikus visų šiame Tvarkos apraše nurodytų jo atestacijai reikalingos dokumentų, Tarnyba iš socialinio darbuotojo gali raštu, elektroniniu paštu pareikalauti per 10 darbo dienų pristatyti trūkstamus dokumentus.
Kai pageidaujančio įgyti arba prasitęsti kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką socialinio darbuotojo pateikti dokumentai, nurodyti šiame Tvarkos apraše, yra pateikti be trūkumų, Tarnyba per 5 darbo dienas perduoda juos ...
Socialinių darbuotojų trūkumas ir sektoriaus iššūkiai
Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema gilėja.
„Didžiausias trūkumas yra socialinių darbuotojų pagalbos šeimai skyriuje. Šiuo metu trūksta 19 darbuotojų.
Pasitaiko tikrai tokių atvejų, kai tenka iš vieno rinktis.
„Emocinis krūvis persiduoda, ir ta diena būna tikrai nelengva. Aš jau dabar nesinešu to krūvio namo, bet būdavo anksčiau, kad grįžęs, uždaręs duris galvojau apie tai, kas čia įvyko, pergyvenau. Jeigu taip diena iš dienos, tas labai sekina“, - teigia M.
Ateityje šių darbuotojų gali trūkti dar labiau.
„Centrą tai tikrai palies. Pirmas dalykas - apsunkės ir taip jau sudėtinga darbuotojų paieška, o antra - neaišku, ką tie darbuotojai nuspręs - ar keis jie savo kvalifikaciją“, - komentuoja Vilniaus socialinių paslaugų centro direktorė S.
„Socialinių darbuotojų trūkumas labai paveikia ir pačius darbus. Mes, kaip vadovai, nebepajėgūs užtikrinti socialinių paslaugų kokybės. Kas dėl to nukenčia? Suprantama, pirmiausia nukenčia paslaugų gavėjas“, - tikina L.
Perėjimo laikotarpiai ir teisės aktų pakeitimai
Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais.
tags: #socialiniu #darbuotoju #kvalifikacijos #kelimo #planas