Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Psichinė sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę žmogaus būklę. Ji apibrėžia, kaip asmuo jaučiasi, mąsto ir elgiasi kasdieniame gyvenime.
Kas sudaro geros psichikos sveikatą
Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokius kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.
Pagrindiniai stiprios psichikos komponentai
- Sugebėjimas priimti save - stiprios psichinės sveikatos pagrindas. Savęs priėmimas susideda iš dviejų komponentų: savivertės ir savęs įsivaizdavimo. Mes matome visas mūsų teigiamas savybes ir pripažįstame savo vertingumą.
- Emocinė reguliacija - sugebėjimas kontroliuoti emocinę būseną labai svarbus dvasinei sveikatai. Sveika emocinė reguliacija padeda mums įveikti sunkumus.
- Vykdomosios funkcijos, socialinis mąstymas ir motyvacija - pagrindinė žmogaus psichikos veikla. Motyvacija gali pasireikšti įvairiomis formomis - žinių ir vystymosi siekimu, naujų draugų arba partnerių paieškomis.
- Gebėjimas adaptuotis prie permainų - dėl sveikos psichikos svarbu sugebėti greitai adaptuotis prie netikėtų permainų. Žmonės, kurie reguliariai rūpinasi savo psichine sveikata, dažnai būna produktyvesni, kūrybiškesni ir geriau prisitaiko prie pokyčių.
- Stiprūs socialiniai ryšiai - mokslininkų įrodyta, kad stiprūs socialiniai ryšiai žmogui yra būtini dėl psichinės sveikatos. Žinoma, tas bendravimas turi būti pozityvus.
Gyvenimo būdo veiksniai, palaikantys gerą psichiką
Psichinės sveikatos palaikymas apima skirtingus aspektus, nuo fizinio aktyvumo iki dvasinio atsparumo ir subalansuoto gyvenimo būdo. Fizinis aktyvumas yra esminis psichinės sveikatos palaikymo elementas. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją. Pavyzdžiui, bėgimas, plaukimas ar net buities darbai gali būti naudingi.
Subalansuotas gyvenimo būdas apima tinkamą miegą, poilsį ir savęs priežiūrą. Miegas yra būtinas psichinės sveikatos palaikymui. Poilsis ir laiko skyrimas sau padeda atsigauti ir sumažina stresą. Sveika mityba taip pat yra svarbi. Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, palaiko tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti savo fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt. Taip pat labai svarbu užtikrinti kokybišką miegą. Jeigu jums sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinėjate - rekomenduojame pabandyti miegoti su sunkia antklode.
Taip pat skaitykite: Pensijų pokyčiai ir galimybės
Streso valdymas ir prevencija
Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai. Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums sukelia stresą. Jei žinote, kad jūsų laukia įtampą keliantis įvykis, tinkamai tam pasirenkite. Dažniausi streso sukėlėjai: esminiai kasdienės veiklos pokyčiai, išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba jo netektis, svarbios sukaktys, gimtadieniai ir atostogos, nauji išbandymai ir galimos nesėkmės, naujos patirtys ir sėkmė, artimos draugystės užmezgimas, artimo žmogaus liga ar jo sveikatos pablogėjimas.
Taip pat naudingos meditacija ir sąmoningumo praktika. Praktikuoti meditaciją, jogą ar kvėpavimo pratimus galima sumažinti nerimą. Siekiant išvengti psichozių, patartina laikytis nusistovėjusio gyvenimo ritmo ir stengtis neprarasti savitvardos, saikingai vartoti arba visai atsisakyti alkoholio, nes jis turi įtakos ne tik ligos simptomams, bet ir antipsichozinių vaistų veiksmingumui.
Biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai
Psichinė sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Biologiniai veiksniai: genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje. Psichologiniai veiksniai: ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Socialiniai veiksniai: socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai.
Asmeniniai veiksniai taip pat turi didelę reikšmę psichinės sveikatos išlaikymui. Šeimos dinamikos, asmeniniai santykiai ir individualūs įpročiai gali paveikti emocinę gerovę. Bendruomenės parama, taip pat, vaidina svarbų vaidmenį. Pozityvi bendruomenė gali pagerinti psichinę sveikatą, suteikdama socialinius ryšius ir emocinę paramą.
Dažniausiai pasitaikančios psichikos problemos ir jų požymiai
Psichinės sveikatos problemos apima įvairias būkles, kurios gali paveikti žmogaus emocinę gerovę ir kasdienį gyvenimą. Šios problemos gali sukelti didelį diskomfortą ir trukdyti individui funkcionuoti. Dažniausiai pasitaikančios psichikos sveikatos problemos apima depresiją, nerimą, stresą ir priklausomybės sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos istorija
Depresija
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos. Niūrus ateities įsivaizdavimas. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai (pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai.
Depresijos gydymas: medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai), psichoterapinį (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys) ir instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Nerimo sutrikimai
Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinė liga, apimanti įvairias būkles, kaip, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir socialinę fobiją. Nerimo sutrikimai gali padaryti didelę įtaką asmens kasdieniam gyvenimui. Dažnai žmonės vengia situacijų, kurios sukelia baimę.
Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Kvėpavimo sistema, gavusi aktyvinantį impulsą, dažnina kvėpavimą, net jaučiamas dusulys, širdies - kraujagyslių sistema padažnina širdies susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, kaulų - raumenų - padidina raumenų tonusą, atsiranda įtampa ir drebėjimas ir t.t.
Taip pat skaitykite: geros motinystės standartai
ADHD ir kiti sutrikimai
ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc. suaugusiųjų, apie 50 proc. sirgusių sutrikimo požymiai tampa švelnesni.
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas.
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją.
Profesionali pagalba ir prieinamumas
Psichinės sveikatos priežiūros paslaugos apima profesinę pagalbą ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Psichologai ir psichiatrai gali suteikti reikalingą terapiją ir gydymą. Psichologas tiria įvairius psichikos procesus, asmenybės bruožus, panaudodamas specialius testus ir teikia psichologines konsultacijas: kaip elgtis su savo išgyvenimais, baimėmis, depresijomis, kaip padėti pačiam sau, keisti savo gyvenimą sveikatos ir pusiausvyros link. Psichologas konsultuoja, bet negydo; medikamentinio gydymo jis neskiria.
Psichikos sveikatos klinikoje dirba ne tik psichologai, bet ir gydytojai psichiatrai. Gydytojo psichiatro konsultacija apima ne tik išsikalbėjimą, bet ir specialiomis psichiatro žiniomis paremtų išvadų, psichikos sutrikimų ir ligų nustatymą, gydymo psichotropiniais vaistais ar psichoterapija skyrimą. Psichoterapija gali būti taikoma psichikos sutrikimų gydymui, o taip pat kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti, suvokti savo vidinius ir išorinius konfliktus, iškylančias problemas ir siekti giluminių, asmeninių pokyčių gyvenime.
Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vadovė ragina nevengti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir vardija atvejus, kada jie gali realiai padėti: blogas sapnas, vaikystės tarpasmeninių santykių problemos, savivertės problemos, stresas darbe ar mokykloje.
Prevencijos, švietimo ir visuomenės vaidmuo
Visuomenės švietimas yra esminis veiksnys, padedantis sumažinti diskriminacijos ir stigmatizacijos problemas, susijusias su psichine sveikata. Visuomenė turi prisiimti atsakomybę už informacijos sklaidą. Pasiektas progresas, kuriant įstatymus ir normas, leidžia gerinti psichikos sveikatos priežiūrą.
Psichikos sveikata tampa vis labiau aktuali visose amžiaus grupėse. Žmonių sąmoningumas apie psichinės sveikatos svarbą didėja, o psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas tampa kritiniu klausimu. Skatinkite žmones kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.
Praktiniai patarimai, palaikantys gerą psichiką
- Laikykitės nusistovėjusio gyvenimo ritmo ir stengtis neprarasti savitvardos.
- Saikingai vartokite arba visai atsisakykite alkoholio.
- Skirkite laiko fiziniam aktyvumui ir pobuviui gryname ore.
- Rūpinkitės miego kokybe ir miego režimu.
- Palaikykite pozityvius socialinius ryšius.
- Praktikuokite meditaciją, sąmoningumą, jogą ar kvėpavimo pratimus.
- Jei jaučiate sunkumus, kreipkitės į psichologą arba psichiatrą; profesionali pagalba dažnai yra būtina ir labai veiksminga.
Atsargumo ženklai ir kada kreiptis pagalbos
Pirmieji psichinės sveikatos sutrikimų požymiai gali būti nuolatinis nuovargis, nuotaikų svyravimai, socialinės izoliacijos jausmas ir sumažėjusi gebėjimas bendrauti su kitais. Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai.
Jeigu pastebite, kad sunkumai trukdo dirbti, mokytis ar palaikyti santykius, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Daugelis psichikos sutrikimų savaime nepagerėja ir laikui bėgant gali tik paūmėti.
| Veiksnys | Kaip palaikyti |
|---|---|
| Miegas | 7-8 val. suaugusiems, pastovus miego režimas |
| Mityba | Subalansuota, gausu daržovių, vaisių, Omega-3 |
| Fizinis aktyvumas | Reguliarus, bent kelis kartus per savaitę |
| Socialiniai ryšiai | Stiprinti pozityvius santykius, bendruomenės veikla |
| Streso valdymas | Meditacija, kvėpavimo pratimai, terapija |
Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie būklę, jei artimajam reikalinga parama.