Haliucinacijos - jutiminės patirtys, kurių negali patvirtinti kitas žmogus, tačiau jos gali sukelti didelį nerimą, paranoją ar net pavojingą elgesį. Šie simptomai ypač dažni senyvo amžiaus žmonių grupėje, ypač esant demencijai ar organiniams galvos smegenų pakitimams, todėl svarbu suprasti priežastis, gydymo galimybes ir saugų vaistų vartojimą.
Kaip atsiranda haliucinacijos ir kokios jų priežastys senatvėje
Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jei demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus. Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius: jutimų trūkumas (silpstanti rega arba klausa), šalutinis vaistų poveikis, psichikos liga, nepažįstama aplinka, netinkamas apšvietimas, fiziniai negalavimai (infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, prasta mityba, dehidratacija), nepažįstami globėjai, įprastos dienotvarkės sutrikdymas, per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje.
Haliucinacijų rūšys ir simptomatika
Klausos haliucinacijos - tai reiškinys, kai žmogus girdi balsus ar garsus, kurie iš tikrųjų neegzistuoja. Šios patirtys gali apimti bet kurią juslę, tačiau dažniausios yra vizualinės ir garsinės haliucinacijos. Verbali klausos haliucinacija - balsų girdėjimas, kai nėra jokio kalbančiojo. Balsai gali atrodyti sklindantys iš vieno šaltinio arba iš daugelio šaltinių, būti teigiami, neigiami arba neutralūs. Jie gali liepti atlikti veiksmus, kurie gali būti žalingi pačiam žmogui ar kitiems.
Haliucinacijos sergant demencija
Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas patirdami dalykus kitaip, nei yra realybėje. Haliucinacijos dažnai lydi kiti simptomai: paranoja (nerealių įsitikinimų turėjimas), kliedesiai (tikrovės neatitinkančios mintys), neatpažinimas (artimo žmogaus neidentifikavimas arba savo atvaizdo laikymas kitu žmogumi). Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiai - nuo nerimo, nemigos, dirglumo, įtarumo iki nevaldomo sujaudinimo. Kai liga dar pradinių stadijų, sergantysis dar suvokia savo ligą, jį vargina nerimas, liūdna nuotaika, baimė, jam sunku užmigti. Ligai vystantis, gilėja atminties sutrikimai, sergantysis pradeda nebesuvokti sergąs.
Medicininė apžiūra ir priežasčių nustatymas
Medicininė apžiūra gali padėti įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis. Haliucinacijos gali būti veiksmingai gydomos, ypač kai nustatoma ir valdoma pagrindinė priežastis. Faktas: nors haliucinacijos yra dažnos psichikos sveikatos sutrikimų atveju, jas taip pat gali sukelti smegenų augliai, infekcijos ar medžiagų apykaitos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga: receptiniai vaistai nuo pragulų
Vaistų vaidmuo gydant haliucinacijas senatvėje
Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vyresniems asmenims jas gydyti gana sudėtinga, nes dėl organinio smegenų pažeidimo ligoniai sunkiai pakelia antipsichozinius vaistus. Taigi, renkantis vaistą vyresnio amžiaus žmonėms gydyti, pabrėžiamas ne tik vaisto efektyvumas, bet ir jo saugumas.
Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai)
Dar vadinami antipsichotikais. Skirti gydyti būsenoms, kai pakinta aplinkos suvokimas, gali kilti stiprus sujaudinimas, atitrūkimas nuo realybės, stipriai sutrinka elgesys. Vaistai nuo psichozės daugiausiai veikia neuromediatoriaus dopamino apykaitą. Pagrindiniai atstovai - haloperidolis, melperonas (Buronil), chlorprotiksenas (Truxal), flupentiksolis (Fluanxol), kvetiapinas, olanzapinas, risperidonas. Galimi šalutiniai poveikiai - slopinimas, regėjimo, kūno svorio, judesių pokyčiai.
Haloperidolis yra vienas pagrindinių antipsichozinių vaistų, priskiriamų butirofenonų grupei. Jis pasižymi psichozės simptomus lengvinančiu, stipriu vėmimą slopinančiu ir psichomotorinį sujaudinimą mažinančiu poveikiu. Psichozių ir psichozinių būsenų: kliedesių ir haliucinacijų, sergant ūmine ir lėtine šizofrenija, paranoidinių sutrikimų bei manijos gydymas. Senyviems (ar nusilpusiems) pacientams pakanka 1,5 mg paros dozės (2 kartus po ½ tabletės).
Haloperidolio saugumas ir šalutiniai poveikiai
Ilgą laiką vartojant dideles dozes, gali atsirasti tremoras, rigidiškumas, judesių sulėtėjimas, akatizija, ūminė distonija, okulogirinė krizė. Gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija - ritmiški, nevalingi liežuvio, veido, burnos ir žandikaulio trūkčiojimai. Vartojant haloperidolio, gali atsirasti piktybinis neurolepsijos sindromas (PNS) - hipertermija, raumenų stingumas, vegetacinės reakcijos ir sąmonės pokyčiai. Haloperidolis gali sukelti hiperprolaktinemiją, galaktorėją, ginekomastiją, moterims - mėnesinių sutrikimus.
Tarp psichiatrinių pacientų, vartojusių vaistų nuo psichozės, įskaitant ir haloperidolį, staigios mirties atvejų pasitaikė labai retai. Kadangi haloperidolis metabolizuojamas kepenyse, reikia atsargiai gydyti pacientus, kurių kepenų funkcija pažeista. Nėščiosioms haloperidolio galima skirti tik tuomet, kai numatoma nauda bus neabejotinai didesnė už galimą pavojų vaisiui. Haloperidolio patenka į motinos pieną; žindančioms motinoms skirti tik būtiniausiu atveju.
Taip pat skaitykite: Kosulys vaikams: gydymo būdai
Tiapridalis - pavyzdys vaisto, gerai toleruojamo vyresniems pacientams
Tiapridalis yra išskirtinis savo saugumu ir nesunkiomis šalutinėmis reakcijomis. Tai svarbios medikamento savybės gydant vyresnius žmones, dažnai tuo pat metu sergančius daugeliu kitų ligų. Tiapridalis taip pat mažina nerimą ir gali padėti esant judesių sutrikimams. Moksliniai tyrimai yra įrodę šio vaisto veiksmingumą ir saugumą gydant vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonių psichikos sutrikimus, pasireiškiančius agresyvumu, sujaudinimu, nerimu, įtampa, padidėjusiu dirglumu, nemiga, liguistomis baimėmis, sumišimu.
Praktinės gydymo rekomendacijos ir sauga
- Pradėti gydymą nuo mažiausios efektyvios dozės ir palaipsniui didinti; senyviems pacientams dažnai pakanka dvigubai mažesnės pradinės dozės.
- Renkantis vaistą vyresnio amžiaus pacientui, pabrėžti ne tik efektyvumą, bet ir saugumą (mažesnis poveikis pažintinei veiklai, mažesnė ekstrapiramidinių reiškinių rizika).
- Stebėti dėl galimų ekstrapiramidinių reiškinių, vėlyvosios diskinezijos ir piktybinio neurolepsijos sindromo požymių.
- Vengti skuboto gydymo nutraukimo; daugeliu atvejų vaistų nutraukimą reikia daryti palaipsniui.
- Atkreipti dėmesį į galimas sąveikas su kitais vaistais ir bendrą medikamentų naštą, ypač sergant daugeliu lėtinių ligų.
- Jei vaistas stipriai slopina ar sukelia pavojingų reiškinių (pvz., kvėpavimo slopinimą), draudžiama vartoti alkoholį ir reikalinga skubi medicininė priežiūra.
- Pasverti naudą ir riziką: kai kurie pacientai ir artimieji baiminasi šalutinio poveikio, tačiau nesuteikus pagalbos sunkūs simptomai gali tapti lėtiniais ir pavojingais.
Kompleksinis požiūris: vaistai, aplinka ir priežiūra
Vaistų skyrimas - tik vienas iš psichikos sutrikimų gydymo būdų. Padėti atgauti pusiausvyrą gali ir psichoterapija, gyvenimo būdo keitimas bei aplinkos pritaikymas. Svarbu sumažinti veiksnius, skatinančius haliucinacijas: pagerinti apšvietimą, užtikrinti regos ir klausos priemonių naudojimą, stabilizuoti dienotvarkę, spręsti infekcijų ar skysčių disbalanso problemas, stebėti vaistų šalutinį poveikį.
Rekomendacijos šeimai ir globėjams
- Jeigu sergantysis demonstruoja neįprastą arba agresyvų elgesį, kreiptis į gydytoją - šie simptomai veiksmingai gydomi.
- Artimiesiems svarbu suprasti, kad priešiškumas ar įtarumai yra ligos išraiška, o ne sąmoninga pozicija.
- Užtikrinti, kad senyvas žmogus nesiliktų vienišas su savo sunkumais po gimdymo ar po ūmių sveikatos pokyčių (analogija: pogimdyminiu laikotarpiu svarbu, kad moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša).
- Suvokti, kad vihlesniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, nepageidaujami vaistų poveikiai gali tęstis ilgiau - būtinas daktaro paaiškinimas ir kantrybė.
PSICHIATRĖ: Dėmesio žudikai, ADHD, negrįžtama žala, media DETOX, priklausomybės | Tapk Geresniu 034
Praktinis gydymo planas (pavyzdys)
| Žingsnis | Veiksmas |
|---|---|
| 1 | Medicininė apžiūra: tyrimai, vaistų peržiūra, infekcijų ištyrimas |
| 2 | Įvertinti aplinkos veiksnius: rega/klausa, dienotvarkė, apšvietimas |
| 3 | Jei būtina, pradėti farmakoterapiją, pasirinkti saugiausią vaistą ir pradėti nuo mažos dozės |
| 4 | Stebėjimas: ekstrapiramidiniai simptomai, sąveikos, kraujospūdis, kognityvinė funkcija |
| 5 | Kompleksinis palaikymas: priežiūra, psichosocialinė pagalba, šeimos švietimas |
Pastabos dėl konkrečių vaistų ir saugos
Haloperidolis - efektyvus ūmioms psichozės būsenoms ir haliucinacijoms mažinti, tačiau turi ryškių šalutinių poveikių ir reikalauja atsargumo, ypač sergant kepenų ligomis, esant sąveikoms su kitais vaistais ar nėštumo atvejais. Tiapridalis paminėtas kaip vienas iš saugesnių pasirinkimų vyresnio amžiaus žmonėms dėl geresnės toleravimo savybės. Visada reikia vadovautis gydytojo nurodymais ir informaciniu vaisto lapeliu.
Apibendrinimas
Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimai nėra normalus senėjimo procesas - tai sutrikimai, kuriuos reikia gydyti. Gydymas pagerina sergančiojo gyvenimo kokybę, taip pat palengvina jo slaugą. Svarbu ankstyvas ištyrimas, individualus vaistų parinkimas vyresniems pacientams ir kompleksinė priežiūra, apimanti tiek medikamentinę terapiją, tiek aplinkos ir priežiūros koregavimą.
Taip pat skaitykite: Vaistai raminimui: nepriprantantys variantai
tags: #vaistai #nuo #haliucinaciju #senatveje