Šiuolaikinė darbo rinka ir darbo jėgos trūkumas skatina darbdavius konkuruoti ne tik dėl darbo užmokesčio dydžio, bet ir įvairių papildomų priedų, premijų ir kitų skatinamųjų priemonių. Atlygis darbuotojui laikomas bet kokiu atlygiu įmonės darbuotojui už atliktą darbą.
Vadinasi, pagal 31-ojo VAS nuostatas turėtume apskaityti ne tik darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, bet ir kitas jam prilygintas išmokas, taip pat darbo įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse ir kituose darbuotojo ir darbdavio susitarimuose numatytus mokėjimus.
Ilgalaikis ir Trumpalaikis Atlygis
Pagal 31-ajame VAS pateiktą klasifikaciją, trumpalaikiu atlygiu laikomas išmokamas per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, per kurį darbuotojas atliko darbą (užsidirbo atlygį), pabaigos. Ilgalaikiu atlygiu laikytinos tokios darbdavio piniginės prievolės darbuotojui, kurios bus vykdomos vėliau nei po metų nuo jų pripažinimo. Klasikinis pavyzdys - papildomos pensijos, kurias įmonė įsipareigoja mokėti savo buvusiems darbuotojams.
Pagrindinė taisyklė - visų trumpalaikiam atlygiui priskirtinų išmokų sąnaudos turi būti pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį faktiškai buvo atlikti darbai, nepriklausomai nuo išmokėjimo momento. Šią nuostatą lemia apskaitoje taikomas kaupimo principas, todėl niekam nekyla abejonių, kad už gruodį priskaičiuotas darbo užmokestis, nepaisant to, kad yra išmokamas sausį, priskirtinas gruodžio sąnaudoms.
Net ir tais išimtiniais atvejais, kai dėl įmonės sunkios finansinės būklės ar kitų priežasčių išmokos faktiškai sumokamos vėliau nei per 12 mėn., toks įsipareigojimas vis tiek išliks trumpalaikis.
Taip pat skaitykite: Išeitinė kompensacija: kas svarbu pareigūnams?
Premijos ir Kitos Išmokos
Kitas atvejis, kai ne visada paisoma 31-ajame VAS nustatytos tvarkos, - premijos. Tiesa, jeigu premijos yra skiriamos už gerus tam tikro laikotarpio veiklos rezultatus, jos turėtų tapti to ataskaitinio laikotarpio, už kurio veiklos rezultatus paskirtos, sąnaudomis. Jų suma nustatoma metams pasibaigus, todėl dažniausiai yra pripažįstamos jau naujo ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
31-ojo VAS 23 punktas skelbia, kad „įmonė turi pripažinti premijų ar kitų priedų ir priemokų sąnaudas ir įsipareigojimą, jeigu ji turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą skirti tokį atlygį darbuotojui ir gali šį įsipareigojimą patikimai įvertinti“.
Atskirai paminėtinos Darbo kodekso 38 straipsnyje numatytos kompensacijos už nekonkuravimo susitarimus. Darbo santykių galiojimo metu šias kompensacijas darbdavys turėtų priskirti darbo užmokesčio sąnaudoms.
Jeigu premijų skyrimo tvarka įmonėje nenustatyta ir jos skiriamos atsitiktinai, kaip papildomas skatinimas už iniciatyvą, gerą darbą ar jubiliejaus proga, tokių premijų pripažinimas sąnaudomis sietinas su atitinkamu vadovo įsakymu. Ši taisyklė ypač svarbi vadinamosioms metinėms premijoms, kurios skiriamos už metinius rezultatus.
Tokios kompensacijos gali būti mokamos tiek darbo santykių metu, kai ribojama darbuotojo teisė užsiimti tam tikra veikla ar įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje, tiek darbo santykiams nutrūkus, jeigu darbuotojui dar taikomi analogiški apribojimai.
Taip pat skaitykite: Kiek laiko reikia dirbti išeitinei?
Pajamos Natūra
Finansinės apskaitos požiūriu įvairius pajamų natūra atvejus galima būtų sugrupuoti į dvi kategorijas: atvejus, kai pajamomis natūra pripažįstamos aiškiai identifikuojamos konkrečių asmenų naudai patirtos išlaidos (pvz., sporto klubo abonementas, medicininių paslaugų apmokėjimas ir pan.), ir atvejus, kai aiškiai identifikuojamų išlaidų nėra, bet atsiranda prievolė apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Pirmajai kategorijai priskirtini pajamų natūra susidarymo atvejai paprastesni - tokios išlaidos ir apskaitoje iš karto bus pripažintos sąnaudomis. Jeigu mokesčius įmonė nuspręs sumokėti savo sąskaita, tai bus priskirta sąnaudoms.
Jeigu mokesčius bus nuspręsta išskaičiuoti iš darbuotojo pajamų, mokesčių suma iš pradžių bus priskirta įsipareigojimams. O štai antruoju atveju finansinėje apskaitoje nepripažįstamos jokios sąnaudos - atsiranda tik pats mokestis. Tai taps signalu apskaičiuoti GPM ir VSD įmokas.
Internete galima rasti įvairių pasiūlymų, kaip apskaitoje užregistruoti darbuotojo menamas apmokestinamąsias pajamas, nuo kurių vėliau apskaičiuojami ir patys mokesčiai. Tik svarbu nepamiršti, kad šios menamos darbuotojo pajamos nėra realios įmonės sąnaudos, todėl vėliau iš apskaitos jos turės būti eliminuotos.
Išeitinės Išmokos
Pagal 31-ojo VAS „Atlygis darbuotojui“ 51 punktą, išeitinės išmokos pripažįstamos, kai priimamas sprendimas nutraukti darbo santykius su darbuotoju ir jeigu įmonė ketina mokėti išeitines išmokas. Kitaip tariant, su išeitine išmoka susijusio įsipareigojimo atsiradimas ir atitinkamų sąnaudų pripažinimas turi būti siejamas su darbo santykių nutraukimo teisinių procedūrų pradžia.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia išeitinė išmoka?
Pažymėtina, kad darbuotojų atleidimo teisinių procedūrų pradžia sietina ne tik gavus darbuotojų prašymą nutraukti darbo santykius ar įteikus įspėjimą apie būsimą atleidimą. Pavyzdžiui, jeigu įmonės vadovybė nusprendžia dėl būsimos reorganizacijos, stambių remonto darbų ar kitų išskirtinių priežasčių sumažinti darbuotojų skaičių, tai tokio sprendimo priėmimas taip pat laikomas būsimo darbuotojų atleidimo pradžia.
Tokiu atveju numatomos išeitinės išmokos sąnaudomis turi būti pripažintos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį atitinkamas sprendimas buvo priimtas. Jeigu sudarant finansines ataskaitas (taip pat ir tarpines) dar neįmanoma tiksliai apskaičiuoti išeitinės išmokos dydžio, šiam tikslui turėtų būti sudarytas kaupinys (kaip ir būsimiems atostoginiams).
Valstybės tarnautojams išeitinę išmoką moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Išmokos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis.
Mokesčių Reforma ir Darbo Užmokestis
Mokesčių reforma prasidėjo ir toliau tęsis. Į bruto darbo užmokestį įeina atlyginimas už atliktą darbą arba dirbtą laiką, priedai, vienkartinės ir reguliarios premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ir pan.).
Neto darbo užmokestis, dar vadinamas atlyginimu „į rankas“ - atlyginimas už atliktą darbą atskaičius visus mokesčius. Jis gaunamas nuo bruto užmokesčio išskaičiuojant gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius.
Pagrindiniai Mokesčiai
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Nors GPM procentas gali šiek tiek varijuoti, priklausomai nuo pajamų dydžio ir kitų faktorių, pagrindinis tarifas - 20 proc. nuo bruto užmokesčio.
- Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis. Nuo 2022 metų sausio 1 dienos maksimalų NPD nuspręsta padidinti iki 460 eurų (gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio.
- Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) - valstybinis mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. PSD įmokos tarifas - 6,98 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).
- Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) - valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas gyventojų socialinei gerovei palaikyti.
Individualia veikla užsiimantiems asmenims VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų.
Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą.
Atlyginimas „Vokelyje“
Atlyginimas „vokelyje“, „juodi pinigai“ ir t.t. - taip šnekamojoje kalboje vadinamas darbo užmokestis, kai darbdavys nemoka mokesčių už darbuotoją ir juos slepia nuo valstybės. Akivaizdžiausiai „vokelio“ minusai pradeda ryškėti tada, kai darbuotojas suserga arba susižeidžia darbo vietoje - „Sodra“ jam neišmokės jokių išmokų arba išmokės daug mažesnes.
Gyventojų Pajamų Mokesčio Įstatymo Pakeitimai nuo 2019 metų
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 21 str. 1 d. 21 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų gali atimti į pensijų fondus sumokėtas pensijų įmokas, kurias jis moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir tokiu būdu susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.
Lengvata taikoma tik papildomai sumokėtų pensijų įmokų sumai. Gyventojas gali pats nuspręsti, kokio dydžio sumą jis nori papildomai mokėti kartu su 3 procentų įmokų suma, kuri yra apskaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.
Bendra visų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20, 27 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos. Įmokų į II pakopos pensijų fondus suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 Eur.
Gyventojas, norėdamas pasinaudoti mokesčio lengvata, turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaraciją reikia pateikti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, už kurį deklaracija yra teikiama, gegužės 1 dienos.
Nuo 2019 m. taikomi tokie GPM tarifai:
- 20 proc. - darbo užmokesčiui (su priedais, priemokomis), kurio metinė suma neviršys 60 VDU (2021 m.)
- 27 proc. - darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 60 VDU (2021 m.)
- 15 proc. - 2018 m. ar ankstesniu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuotam darbo užmokesčiui, išmokėtam 2019 m. ar vėliau.
Kaip išsimokėti sau dirbant MB?
Apmokestinamąsias pajamas nuo 2019 m. bus galima sumažinti iki 1500 eurų suma, sumokėta kaip papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimą, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos įmokos į III pakopos pensijų kaupimą gyvybės draudimo įmokos.