Lietuvoje susiduriant su socialinių darbuotojų trūkumu, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, jog vienintelis sprendinys - darbo sąlygų gerinimas. Pasak Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Jūratės Tamašauskienės, poreikis socialiniams darbuotojams didėja, tačiau profesionalų skaičius neauga, o jų trūksta tiek miestuose, tiek regionuose.
„Iš praktikos, iš savo pavyzdžių, iš skelbimų socialinių paslaugų įstaigų matome, kad vos ne kiekviena organizacija ieško socialinių darbuotojų. Trūksta visur. Regionuose socialinių darbuotojų amžius jau yra priešpensinis ir per dešimtmetį nemažai socialinių darbuotojų išeis į pensiją, o regionams jaunimą pritraukti bus labai sunku“, - kalbėjo ji.
„Ypatingai trūksta socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis“, - pabrėžė J. Tamašauskienė.
Socialinių paslaugų gavėjų skaičius Lietuvoje siekia maždaug 115 tūkst. (be prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų), nuo 2018-ųjų šis skaičius išaugo 72 proc., nuo 2021 metų - 25 procentais.
Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema - gilėja. Tiek socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek socialinių paslaugų centrai pripažįsta, kad sunkiausia pritraukti ir išlaikyti dirbančius su vaikais ir šeimomis.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
„Darbuotojų trūkumas yra labai didelis ir tai susiję ne tik su finansiniais poreikiais, darbo sąlygomis, bet ir su tuo, kad šis darbas reikalauja didžiulio atsidavimo, atjautos ir didelių pastangų“, - sakė ministrė.
„Kitos išeities, turbūt, ir negali būti, kaip gerinti darbo sąlygas, didinti atlyginimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis socialinių darbuotojų darbo užmokestis 2024 metais į rankas siekė 1294 eurų, jis nuo 2021-ųjų padidėjo maždaug 50 procentų.
Šiandien Lietuvoje švenčiant socialinių darbuotojų dieną, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Jūratė Tamašauskienė sako, kad socialiniams darbuotojams atsibodo būti „aptarnaujančiu personalu“.
„Socialinis darbas Lietuvoje vis dar nėra vertinamas kaip profesionalus. Istoriškai ši profesija kilo iš geros širdies ir pagalbos suteikimo prašančiajam. Gal todėl visuomenėje manoma, kad socialinis darbuotojas yra bemokslis pagalbos teikėjas. Į socialinį darbuotoją Lietuvoje žiūrima kaip į žemų kompetencijų profesijos atstovą. Tai rodo ir socialinio darbuotojo gaunama alga - ji yra 30 procentų žemesnė nei mokytojo ir perpus mažesnė nei gydytojo“, - sako J. Tamašauskienė.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Asociacijos vadovės teigimu, socialiniai darbuotojai nėra bemoksliai pagalbos teikėjai, kaip kad juos įprasta laikyti.
„Esame savotiški visuomenės nuotaikos „lakmuso popierėliai“ ir sugeriame tas neretai neigiamas emocijas, kurios lydi mūsų globojamus žmones. Tuo būdu visuomenėje mažėja įtampos. Socialinių darbuotojų paslaugų kasdien prireikia neįgaliesiems asmenims, benamiams, vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms, vienišiems žmonėms. Lankome žmones, kalbame apie problemas ir ieškome būdų, kaip jas spręsti.
Anot jos, vadovaudamasis specialiomis metodikomis, socialinis darbuotojas vykdo kontrolę, stebi situaciją, ją kompleksiškai analizuoja.
„Norime socialines paslaugas perkelti į naują - europinės kokybės standarto - lygmenį, todėl jau antrus metus Lietuvoje yra diegiama europietiška kokybės sistema EQUASS (angl. The European Quality in Social Services). Tai būtent socialinėms paslaugoms skirta kokybės sistema. Pagrindinis jos privalumas - galime išmatuoti suteiktą paslaugą ir matyti jos naudą“, - teigia N.
„Jei prireikia odontologo, renkamės tą, kuris profesionaliai sutaisys dantį, kirpėją renkamės pagal tai, kaip jis kerpa plaukus. O pagal ką žmogus renkasi socialinių paslaugų teikėją? Turėtume rinktis pagal tai, kiek, tarkime, reabilitacijos centras įdarbina žmonių. Arba - jei šitie nakvynės namai 75 proc. savo lankytojų per pusę metų suranda būstą, žmogus kreipdamasis žinos, ko jam tikėtis.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovės Jūratės Tamašauskienės teigimu, tokios kultūros iki šiol Lietuvoje nebuvo, bet su pačių socialinių darbuotojų vykdomomis iniciatyvomis ji ateina. Pavyzdys - šis projektas. Pagal naująją sistemą Lietuvoje jau dirba dvidešimt įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Per ketverius metus ją įsives dar 100 (iš viso Lietuvoje yra apie 500).
Pasak J. Tamašauskienės, socialiniai darbuotojai jaučiasi neišgirsti, nes jau nuo 2015 m. apie profesinės rizikos įveikos valdymo problemas nuolatos be rezultatų komunikuojame su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetu.
Socialiniai darbuotojai reikalauja:
- teisės aktais įtvirtinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugių darbo sąlygų ir profesinės rizikos valdymo aprašą;
- atlyginimų didinimo sistemą;
- struktūruotą socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
„Mes norime pasakyti, kad mūsų darbas nesaugus ir įrankių neturime, kad jis būtų saugesnis. Be to, tas nesaugus darbas yra labai mažai apmokamas, o reikalavimai keliami pakankamai aukšti. Taip pat neturime įrankių kompetencijai kelti, nes ši sistema yra chaotiška“, - sakė Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė.
Apie porą šimtų socialinį darbą dirbančių žmonių, nešini plakatais „Apginkit nuo šunų ir Vyriausybės“, „Visada kaltas“, „Stresas - mūsų kasdienybė“, „Gerovės valstybė - be socialinio darbuotojo“, „Nesaugūs socialiniai darbuotojai - nesaugi visuomenė“, į Vinco Kudirkos aikštę atvyko iš Rokiškio, Šiaulių, Vilniaus, Kaišiadorių ir kitų Lietuvos miestų bei regionų.
Vilniuje dirbančios socialinės darbuotojos Gitana ir Margarita savo pavardžių atskleisti nesutiko, tačiau BNS teigė darbo metu patyrusios fizinį ir psichologinį smurtą.
„Tiesiog tave užpuola ir įkanda, taip pat agresyvūs žmonės būna. Gerai, kad yra toks renginys kaip šiandien, čia jautri tema“, - teigė 52-ejų Gitana.
„Dirbu 20 metų. Yra įtampa kiekvieną dieną. Mums labai aktualus šiandien šitas renginys. Buvęs atvejis, kai šalia eina tavo globotinis ir iš niekur nieko tau trenkia į veidą kumščiu. Tai gerai, kad nepataikė į akį, o galėjo ir liūdniau baigtis“, - sakė 60-metė Margarita.
Iš Šiaulių rajono atvykusios socialinės darbuotojos teigia, kad psichologinis smurtas, grasinimai yra kasdienybė.
„Buvo atvejų „palauksiu, aš jus užmušiu, nusmeigsiu, susprogdinsiu“. Buvo atvejis, kai kabinete moteris paėmė telefono aparatą ir sviedė“, - sakė 33-ejų Rasa Vaitkienė.
Į akciją atvyko ir dirbantieji su specialių poreikių turinčiais vaikais arba protinę negalią turinčiais žmonėmis, nesusiduriantys su smurtu. Tačiau jie baiminasi dėl ateities.
„Kol kas dar su smurtu nėra tekę susidurti, bet išreiškiame solidarumą, nes neaišku, kur būsime po 10-15 metų, kokioje įstaigoje dirbsime“, - sakė metus socialine darbuotoja dirbanti vilnietė Jordana Kirnienė.
Į protestą atvyko ir dešimtis socialinį darbą studijuojančių jaunuolių.
„Prieš studijuodamas girdėjau apie išpeštus plaukus ir apie apipiltus srutomis socialinius darbuotojus. Tačiau manau, kad kiekviename darbe yra iššūkių“, - teigė 18-metis pirmakursis G. Baikštys, studijuoti į sostinę atvykęs iš Pravieniškių Kaišiadorių rajone.
Į protestą išklausyti socialinių darbuotojų atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė BNS teigė, kad dėl nesaugių darbo sąlygų ketinama kalbėtis su savivaldybėmis.
„Turėsime rimtas diskusijas su savivaldybių administracijomis, nes darbdavys atsako. Darbdavys turi įvertinti tas rizikas ir sukurti konkretų įstaigos darbų saugos aprašą ir įsipareigotų aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis: pradedant nuo vienkartinių pirštinių, kvėpavimo kaukių, šunų atbaidymo priemonių“, - sakė viceministrė.
Anot V. Augienės, galimybės mokyti „orią“ algą socialiniams darbuotojams yra, tačiau ji mano, kad tai priklauso nuo darbdavio požiūrio ir prioritetų.
„Teisinė bazė mokėti orų atlyginimą yra pakankama, tačiau iš dalies turbūt tai yra požiūrio, svarbos ir prioritetų klausimas“, - teigė V. Augienė.
Socialiniai darbuotojai tvirtina, kad dauguma jų „į rankas“ tegauna 620 eurų, taip pat skundžiasi nesaugiomis darbo sąlygomis, chaotiška kvalifikacijos kėlimo sistema, naujų jaunų darbuotojų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu.
Vilniaus Vingio parke socialiniai darbuotojai šiandien vykdo socialinę akciją. Įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai ir šių paslaugų gavėjai sustos į gyvą saulėgrąžos žiedą. Akcijoje dalyvaus apie 30 įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų (dienos centrų, nakvynės namų, pagalbos rizikos šeimoms, pagalbos į namus senyvo amžiaus žmonėms, vaikų šeimynų, socializacijos centrų). Renginio pradžia - 11 val.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, socialiniai darbuotojai - yra ta visuomenės grupė, kuri išties nusipelno ypatingo dėmesio, nes šių žmonių darbas, kuris yra be galo prasmingas, reikalaujantis pasiaukojimo, kantrybės, geranoriškumo, atjautos, neretai yra nepastebimas ir deramai neįvertinamas.
Vertinimo komisija bus sudaryta iš ministerijos bei Socialinio darbo tarybos atstovų, kurie atrinks 10 geriausių socialinių darbuotojų ir šių metų kovo 26-ąją - Jungtinių Tautų paskelbtą Socialinio darbo dieną bus organizuojamas iškilmingas geriausiųjų apdovanojimas.
2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje nuo 11 iki 11.30 val. vyksiančios akcijos metu šalies regionuose dirbantys socialiniai darbuotojai sudės savo rankines ant Vinco Kudirkos aikštės grindinio - taip pareikšdami protestą dėl nesaugių socialinio darbo sąlygų ir atsisakydami jomis gintis nesaugiame socialinio darbo lauke. Iki šiol, nors socialinio darbo profesija Lietuvoje vystosi beveik 30 metų, neturi teisės aktais reglamentuojamo priemonių paketo, užtikrinančio saugias darbo sąlygas.
Daugybė šalies socialinių darbuotojų kiekvieną darbo dieną, teikdami socialines paslaugas, atsiduria nesaugiose fizinei ir psichinei sveikatai pavojingose situacijose.
Sudaužyti akiniai, suplėšyti drabužiai, nutrauktos rankinės rankenos, spjūviai, grasinimai susidoroti - socialinių darbuotojų darbo kasdienybė. Neretai pasitaiko, kad šeimos, kurioms teikiama socialinė pagalba, socialinį darbuotoją pasitinka priešiškai nusiteikusios su agresyviais šunimis ir pan. Vienintelis socialinio darbuotojo rizikos įveikos įrankis - pozityvi komunikacija. Deja, nesėkmės atveju, vienintelis savigynos įrankis - darbuotojo rankinė.
Už emociškai įtemptą, nesaugų 8 valandų per dieną socialinį darbą nėra deramai atlyginama. Lyginantis su kitomis viešąsias paslaugas teikiančiomis profesijomis, socialinių darbuotojų atlyginimas yra vienas iš mažiausių. 70 proc. šalies savivaldybėse dirbančių socialinių darbuotojų atlyginimas „į rankas“ tesiekia 620 eurų. Jauni socialinio darbo specialistai, nors ir turintys šiam darbui pašaukimą, renkasi kitą geriau apmokamą darbą.
Visuomenė, tai išryškėja rezonansinių įvykių laikotarpiu, socialiniams darbuotojams ir jų darbo rezultatams kelia ypatingai aukštus reikalavimus. Šalies mastu nesudarytos galimybės socialiniams darbuotojams tobulinti profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į socialinio darbo praktikoje iškylančius naujus iššūkius. Kvalifikacijos tobulinimo sistema yra chaotiška, nemotyvuojanti, palikta pačių socialinių darbuotojų ir įstaigos vadovo supratingumo reikalu.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius socialinių darbuotojų iššūkius ir reikalavimus:
| Iššūkiai | Reikalavimai |
|---|---|
| Darbo užmokestis | Atlyginimų didinimo sistema |
| Darbo sąlygos | Saugios darbo sąlygos ir profesinės rizikos valdymo aprašas |
| Kvalifikacija | Struktūruota kvalifikacijos tobulinimo sistema |
PROTESTAS | ŠALIN RANKAS | LRT | ekstremalioji situacija LIETUVOJE | LRT | karas | Tiek Žinių
Socialinių darbuotojų akcija Vilniuje. Šaltinis: lzinios.lt
Socialinė darbuotoja bendrauja su globojamu asmeniu. Šaltinis: lrt.lt
tags: #socialiniu #darbuotoju #akcija