Smurtas artimoje aplinkoje - tai skaudi ir dažnai nutylima problema, palietusi daugelį visuomenės narių. Nors dažniausiai įsivaizduojama, kad smurto aukos yra moterys, vyrai taip pat gali patirti įvairių formų smurtą, ypač psichologinį. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto prieš vyrus požymius, jo pasekmes bei galimybes gauti pagalbą.
Kas yra smurtas šeimoje?
Pagrindinis smurto artimoje aplinkoje požymis yra tas, kad jis vyksta tarp bendro būsto gyventojų - partnerių, vaikų ar pagyvenusių žmonių. Nemaža dalis smurto šeimoje patiriama ir prieš vyrus. Smurtas šeimoje yra didžiausia ir dažniausia tyčinio moterų sužalojimo priežastis. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje.
Smurto šeimoje formos
Smurtas šeimoje gali pasireikšti įvairiomis formomis. Nukentėjęs asmuo dažnai ilgai nežino, kad jo partnerio ar pažįstamo asmens elgesys pamažu peržengia jo teisių ribas.
- Fizinis smurtas (mušimas, spardymas kojomis, plaukų tempimas).
- Psichologinis smurtas (žeminimas, ignoravimas).
- Žodinis smurtas (keiksmai, įžeidinėjimai).
- Ekonominis smurtas (asmeninių daiktų naikinimas, piniginė pašalpa).
- Socialinis smurtas (trukdymas bendrauti su išoriniu pasauliu, namų areštas).
- Seksualinis smurtas (seksualinis prievartavimas, išžaginimas).
Kas yra psichologinis smurtas ir kokios jo formos?
Psichologinis smurtas - tai nebūtinai fizinis smurtas, o elgesys, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Tai apima įvairius veiksmus ir žodžius, kuriais žmogus žeminamas, menkinamas, kontroliuojamas ar bauginamas.
Psichologinio smurto formos gali būti įvairios:
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
- Žodiniai užgauliojimai: tai apima žeminančius komentarus, šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, kritiką, ypač viešumoje. Pavyzdžiui, frazės kaip "Tu blogas lovoje" arba "Tu per mažai uždirbi" gali būti labai skaudžios vyrams.
- Kontroliavimas: tai apima aukos veiksmų, bendravimo, išlaidų ar net minčių kontrolę. Smurtautojas gali tikrinti telefono skambučius, elektroninį paštą, atskirti auką nuo draugų ir šeimos.
- Izoliavimas: tai apima aukos atskyrimą nuo socialinio tinklo, draudimą bendrauti su artimaisiais ir draugais.
- Manipuliavimas: smurtautojas manipuliuoja aukos jausmais, versdamas ją jaustis kalta ir atsiprašinėti dėl įtemptų santykių.
- Baudimas per seksą: tai apima atsisakymą mylėtis arba prievartą mylėtis, siekiant "išdresiruoti" partnerį.
- Emocinis šantažas: smurtautojas grasina savižudybe, kai auka bando nutraukti santykius.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas nepalieka fizinių žaizdų, tačiau žaloja aukos psichiką ir emocinę būklę. Psichikos sveikatos problemos: auka gali patirti depresiją, nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą (PTSS) ar kitas psichikos sveikatos problemas. Sumažėjęs savivertės jausmas: auka praranda pasitikėjimą savimi ir savo vertę. Sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius: auka gali turėti sunkumų užmezgant ir palaikant sveikus santykius su kitais žmonėmis. Fizinės sveikatos problemos: ilgalaikis stresas gali sukelti fizinės sveikatos problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas ar virškinimo sutrikimai. Savęs žalojimas ar savižudybė: kraštutiniais atvejais psichologinis smurtas gali paskatinti auką žaloti save ar net nusižudyti.
Kaip pasireiškia psichinė prievarta prieš vaikus?
Psichologinė prievarta prieš vaikus yra mažiausiai pastebima, nes ji nėra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ją paprastai lydi kitų formų prievarta. Psichologinę prievartą prieš vaikus sudaro prievartautojo pranašumo ir galios, kurią jis turi vaiko atžvilgiu, įgyvendinimas.
Tai gali būti dažni priekaištai, dideli reikalavimai vaikui ir nuolatinis lyginimas su kitais vaikais. Tai taip pat gali būti dėmesio neskyrimas, vedantis į visišką nepriežiūrą. Dar viena emocinės prievartos forma - kai vaikas tampa smurto prieš kitą šeimos narį liudininku. Tuomet šie vaikai gali pradėti izoliuotis, vengti socialinių kontaktų, jie būna nesusikaupę, nervingi, išsigandę. Gali būti pastebimas mikčiojimas ar tikas, jie gali šlapintis naktimis arba skųstis dažnais pilvo ar galvos skausmais.
Stereotipai ir kaip jie trukdo vyrams kreiptis pagalbos
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kurie trukdo pripažinti vyrų patiriamą smurtą. Dažnai manoma, kad vyrai turi būti stiprūs ir negali būti aukomis. Dėl to vyrai vengia kreiptis pagalbos, bijodami būti pasmerkti ar išjuokti. Taip pat, psichologinį smurtą prieš vyrus sunkiau įrodyti, nes jis nepalieka fizinių žymių.
Ateiti ir pripažinti, kad vyrui reikia pagalbos, tai ir yra sunkiausias žingsnis. Vyras nenori pripažinti, kad jis negali susitvarkyti su problema vienas. Jis nenori nusižeminti, prašyti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Kaip atpažinti emocinį smurtą ir ką daryti?
Patarimai, kaip atpažinti ir sustabdyti emocinį smurtą: Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis? Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja.
- Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
- Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”.
- Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, ramus ir aiškus pasikalbėjimas su smurtautoju gali kai kuriais atvejais padėti.
- Tačiau dažnu atveju smurtautojo jūs nepakeisite: susitaikykite su tuo, kad smurtautojas nepasikeis dėl jūsų užuojautos ar supratingumo.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus.
- Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga.
- Jei apsispręsite nutraukti santykius, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą.
Pagalbos galimybės vyrams Lietuvoje
Jei patiriate psichologinį smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): šie centrai teikia emocinę paramą, psichologo konsultacijas, teisinę pagalbą ir informaciją apie kitas socialines paslaugas. Pagalbos linijos: veikia nemokamos telefono linijos, kuriomis galima anonimiškai pasikonsultuoti su specialistais ir gauti emocinę paramą. Vyrų krizių centrai: šie centrai specializuojasi teikiant pagalbą vyrams, patiriantiems įvairias krizes, įskaitant smurtą. Psichologai ir psichoterapeutai: individualios konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti įveikti smurto pasekmes ir atkurti psichologinę gerovę.
Svarbu prisiminti, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo požymis. Tai drąsus žingsnis link geresnio gyvenimo.
Specializuotų paslaugų prieinamumo iššūkiai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą, kurios metu buvo domėtasi, kokią pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję vyrai gali gauti krizių centruose visoje Lietuvoje. Susirūpinimą kelia jau tai, kad informacijos apie vyrų patiriamą smurtą ir jiems teikiamą specializuotą pagalbą Lietuvoje praktiškai nėra.
Apžvalgos rezultatai parodė, kad krizių bei specializuoti pagalbos centrai, kurie turėtų teikti pirmines psichologo, socialinio darbuotojo bei teisininko konsultacijas visiems nepaisant jų lyties, amžiaus ar kitų tapatybės bruožų, dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus krizių centrus. Tokių šalyje yra vos keli ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir moterys
Net padėti norintiems vyrų krizių centrams nepakanka lėšų ir tai yra pagrindinė veiklą ribojanti problema. Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyrų krizių centre nukentėjusius nuo smurto vyrus stengiamasi įtraukti arba į savižudybių prevencijos, arba į kompleksinės pagalbos šeimai programą. Išskirtinai nukentėjusiems nuo smurto asmenims finansavimas neskiriamas. Minėtos programos veikia vos 70 valandų per mėnesį ir sunku sutalpinti visus programos profilį atitinkančius vyrus, todėl patyrusiems smurtą vietos beveik nelieka.
Dar didesnė problema yra pirminė pagalba, nes ne visi vyrų krizių centrai patys siūlo psichologų ir teisininkų konsultacijas. Kai šiais klausimais bendradarbiaujama su kitomis organizacijomis ar rajono savivaldybe, procesas pailgėja ir pagalba nebėra suteikiama svarbiausiu momentu, o padėti, jei vyrui namie kyla pavojus ir reikalinga laikina nakvynės vieta, nėra galimybių.
Alytaus apskrities vyrų krizių cento steigėjas ir vadovas Virginijus Tamulionis sakė, kad poreikis vyrams suteikti nakvynę yra, bet dėl lėšų trūkumo to padaryti negali. Ribotas biudžetas įstumia vyrų krizių centrus į besisukantį ratą - vengiama reklamuoti centrus, viešai nekalbama apie tai, kad vyrams atsidurti aukos pozicijoje ir ieškoti pagalbos nėra gėdinga, nes po kiekvieno straipsnio žiniasklaidoje kreipimųsi padaugėja. Tad, suteikti kokybiškos pagalbos ir būti pasiruošusiems keliems skirtingiems scenarijams nepakanka darbuotojų, dažnai net ir patalpų.
Kokios institucijos ir programos gali padėti?
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia įvairias pagalbos rūšis: informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo, asmens palydėjimo, ekspertinio vertinimo, specializuotos psichologo pagalbos bei specializuotos teisininko pagalbos. Siekiama, kad specializuota kompleksinė pagalba būtų individualizuota ir prieinama asmeniui patogiausiu būdu - telefonu, elektroniniu paštu, gyvo kontakto būdu ar per internetines vaizdo skambučių platformas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet skelbia nevyriausybinių organizacijų projektų konkursą, skirtą emocinės paramos ir kompleksinių konsultacinių paslaugų teikimui vyrams, išgyvenantiems emocines ir psichologines krizes. Tikslas - padėti vyrams, susiduriantiems su ekonominiais, socialiniais ar asmeniniais sunkumais, įskaitant savižudybės, smurto ar priklausomybių riziką, ir užtikrinti pagalbos prieinamumą visoje Lietuvoje.
Pasak patarėjo, projektų veiklos turi apimti emocinės paramos bei kompleksinių psichologinių, psichoterapinių, edukacinių, o prireikus - ir teisinių konsultacijų organizavimą ir teikimą. Taip pat galima finansuoti ir nuotolinio bendravimo priemonių, telefono linijų, interneto kanalų kūrimą ar naudojimą, konsultacijas teikiančių darbuotojų ir savanorių mokymus bei informuotumo didinimą apie smurtinio elgesio keitimo programas.
Kaip psichoterapija ir internetinė pagalba gali padėti?
Psichoterapijos tikslas yra ne tik supratimas ir parama, bet ir vidinių išteklių bei pasitikėjimo savimi suaktyvinimas. Tada atsiranda paslėpta drąsa ir žinojimas, kad galite gyventi kitaip, laimingai. Psichoterapinis procesas padės suprasti, kaip veikia jūsų santykių dinamika. Įžvalgos, kurias jums padės įgyti psichoterapeutas, ir kontekstai, suteikiantys jūsų situacijai gilesnę prasmę, vėliau taps geru pagrindu kitiems jūsų santykiams.
Psichoterapija internetu suteikia galimybę susisiekti su ekspertu, turinčiu patirties smurto artimoje aplinkoje tema, iš bet kurios interneto vietos. Internetinės psichoterapijos diskretiškumas, dėl kurio nereikia vykti į terapeuto darbo vietą, gali būti svarbus klientui, ypač per pirmuosius susitikimus. Psichoterapeutas internetu gali būti jūsų parama visuose proceso etapuose. Jis arba ji gali būti pirmasis žmogus, kuriuo pasitikite, arba žmogus, su kuriuo galite išgyventi buvusių santykių pasekmes.
Praktiniai žingsniai ir patarimai, jei patiriate smurtą
- Pastebėkite ir pripažinkite, kad tai yra emocinis ar kitas smurtas.
- Pasižymėkite įvykius, žodžius ir datų kroniką - tai gali būti svarbu ieškant pagalbos ar teisinės apsaugos.
- Kreipkitės į artimuosius ar draugus - vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu.
- Susisiekite su SKPC, vyrų krizių centru ar pagalbos linija - pasinaudokite teisine ir psichologine pagalba.
- Jei jūsų gyvybei gresia pavojus, skambinkite 112.
- Pasvarstykite apie psichoterapiją ar internetinę terapiją kaip ilgalaikį palaikymą atkuriant saugumą ir pasitikėjimą savimi.
Viešosios nuomonės ir statistika
Statistikos departamento atliktas tyrimas rodo, kad nuo smurto yra nukentėjusi kas ketvirta moteris ir tik 1 iš 5 vyrų. Tačiau viešosios nuomonės 2019 metų tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė. Iš jų - 80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų.
Per pastaruosius metus daugėja užfiksuotų smurto prieš vyrus atvejų: krizių centro duomenimis, 2020 metais užfiksuoti 22 smurto prieš vyrus atvejai, o 2021 - net 41. Vyrai drąsėja kalbėti apie juos slegiančias problemas.
Prevencija ir visuomenės švietimas
Smurto prevencija yra bendras visuomenės uždavinys. Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas ir pasekmes, ugdyti empatiją ir pagarbą vienas kitam. Reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių: jei šeštų - dešimtų klasių moksleiviams kartais yra vedamos smurto prevencijos pamokos, pradinukams ir priešmokyklinukams to visai nėra.
Apibendrinant - ką daryti dabar
Jeigu patiriate psichologinį ar kitokį smurtą šeimoje, svarbu nepalikti situacijos be dėmesio. Kreipkitės pagalbos į specializuotas institucijas, artimuosius ar profesionalus. Pagalbos kreipimasis nėra silpnumo požymis - tai žingsnis link saugumo ir atkūrimo. Net esant finansiniams ir struktūriniams trūkumams, egzistuoja SKPC, vyrų krizių centrai, psichologai ir nuotolinės paslaugos, kurios gali suteikti pagalbą.