Vis dažniau pasigirsta istorijos apie mokinių smurtą prieš mokytojus. Mokytojai sako, kad tai ne atsitiktinumas, o vis labiau ryškėjanti tendencija.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos smurto statistikos tendencijos, įskaitant smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, taip pat nagrinėjamos smurto formos, aukų ir smurtautojų charakteristikos, prevencinės priemonės ir pagalbos galimybės.
Smurto statistika ir tendencijos
Remiantis statistika, per praėjusius metus mažiau nepilnamečių patyrė įvairių formų smurtą nei 2019 m. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2476 vaikai (2019 m. - 3411). Iki šių metų lapkričio 15 d. 2222 vaikai patyrė smurtą.
Net 45 proc. visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės - tėvai.
Daugiau nei pusė iš visų smurto atvejų nustatyta fizinio smurto - 52 proc., nepriežiūros - 35 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti psichologinį smurtą mokykloje?
Nors smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau duomenys rodo, kad daugiausia smurtą kenčia vaikai nuo 10 metų. Pastebėta, kad dažniau smurtaujama prieš berniukus.
Remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, vidutiniškai per metus apie 67 proc. smurto atvejų fiksuojama miestuose.
„Nors statistika rodo mažėjimo tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas gali būti daug didesnis. Tikėtina, kad pernai ir dalinai šiemet, dėl karantino situacijos mažėjant gaunamų panešimų skaičiui iš ugdymo ar gydymo įstaigų, dienos centrų, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Kaip rodo patirtis, neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto“, - teigia I. Skuodienė.
Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Tačiau su šia problema dirbantys specialistų pateikiami duomenys bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo - oficialų kreipimųsi skaičių galima drąsiai dauginti iš penkių. 80 procentų seksualinį smurtą išgyvenusių moterų, vyrų ir vaikų nesikreipia jokios pagalbos, o beveik pusė nukentėjusiųjų apie tai nepasako niekam.
Seksualinis smurtas prieš vaikus
Seksualinį smurtą galimai patiria vienas iš penkių vaikų, o praėjusiais metais registruoti 247 tokie nusikaltimai, nukentėjo 236 vaikai. „Vaikų aukų skaičius yra 236. Tai yra pakankamai didelis skaičius“, - tvirtino A.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad pranešimų skaičius apie galimai vaikų patiriamą smurtą nuolat auga. Tačiau, I. „Žmonės pasitiki, praneša (…). Pasak I. Skuodienės, viena dažniausiai naudojamų smurto prieš vaikus rūšių - fizinis smurtas ir fizinės bausmės.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Kalbėdama apie galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, I. Skuodienė sakė, kad 2020 metais tokių atvejų buvo 185, 2021 metais - 239, 2022 metais - 300.
Pavyzdžiui, tarnyba yra gavusi ne vieną pranešimą, kai galimai patiriamą seksualinį smurtą mokytojas atpažįsta iš vaiko piešinių ar seksualizuoto elgesio, pasakojo I.„Daugiausiai seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, bet, ką sako specialistai, psichologai, nebūtinai tie skaičiai taip ženkliai skiriasi, nes berniukai pasisakyti, įvardinti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę (…). Mergaitės ir kalba apie šį elgesį, jį atskleidžia lengviau“, - kalbėjo I.
Kaip atkreipė dėmesį tarnybos vadovė, dažniausiai vaikas pažįsta prieš jį seksualiai smurtaujantį žmogų, neretai juos gali sieti giminystės ar artimi ryšiai. Anot I.
Kalbėdama apie iššūkius šioje srityje, I. Šiuo metu nėra besispecializuojančių advokatų, dirbančių būtent nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų atžvilgiu - nusikaltimai būna latentiniai, vaikai gali būti labai mažo amžiaus ir patys negalėti identifikuoti patiriamo išnaudojimo, aiškino I. „Turime kalbėti apie specialistų rengimo programas, kad galų gale prieitume prie vaikelio“, - ragino K.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pridūrė, kad, Europos Tarybos teigimu, maždaug vienas iš penkių vaikų patiria seksualinę prievartą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
E. „Kita tema - ką daryti žmogui, kuris jaučia tokį polinkį, potraukį, nėra už tai teistas? Turi būti įvairių intervencinių prevencinių programų“, - pažymėjo E.
Anot K. „Šiandien matyčiau du degančius momentus, neužkamšomas skyles. Viena jų - advokatų atstovavimas. K. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį.
Smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje - skaudi visuomenės problema. Marijampolės apylinkės teisme 2023 metais iš viso buvo išnagrinėta 1 031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas.
Smurto formos artimoje aplinkoje
- Psichologinis smurtas: sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. Smurtautojai linkę manipuliuoti aukų jausmais, versti jausti kaltę, atsiprašinėti dėl įtemptų santykių.
- Seksualinis smurtas: bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus.
- Fizinis smurtas: tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti.
- Finansinis (ekonominis) smurtas: partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais, dirbti. Smurtautojas siekia neleisti aukai naudotis šeimos pinigais, be pagrindo kontroliuoja ir riboja išlaidas.
Smurtautojų ir aukų profiliai
Paprastai manoma, kad smurtautojas - tai asocialus, turintis aibę priklausomybių asmuo. Tikrovėje smurtautojas yra gerokai spalvingesnis ir sunkiau atpažįstamas. Asmenys, kurie smurtauja artimoje aplinkoje, nebūna agresyvūs visą laiką.
Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kaltinamieji paprastai linkę menkinti nukentėjusį asmenį, nepaisyti jo interesų, bando įrodyti, kad pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį.
Atsakomybė už smurtą
Už smurtą artimoje aplinkoje numatyta baudžiamoji atsakomybė reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje. Teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skiriama bausmė.
Asmenį pripažinus kaltu jam gali būti skiriami viešieji darbai, kuriuos teks atidirbti visuomenės labui. Taip pat kaltinamasis gali būti nubaustas laisvės apribojimo bausme. Tokiu atveju asmeniui skiriami atitinkami įpareigojimai, kurių jis turi laikytis.
Pagalba smurto aukoms
Svarbiausia netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Kai baudžiamoji byla pasiekia teismą, teisminis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, ar nepripažino savo kaltės.
Noriu priminti, kad teisme nepilnamečių liudytojų apklausose visuomet dalyvauja psichologas, vaiko teisių apsaugos specialistas, neretai ir nepilnamečio ar mažamečio nukentėjusiojo advokatas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas leis visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, t.y. suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų pagalbos ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas.
Nuo liepos 1 dienos pradeda veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, efektyvinama pagalba smurto artimoje aplinkoje patiriančiam ar patyrusiam asmeniui.
| Metai | Pranešimų skaičius | Pagalbą gavusių asmenų skaičius | Moterų | Vyrų | Vaikų |
|---|---|---|---|---|---|
| 2021 | Beveik 56 tūkst. | 11,7 tūkst. | 9,4 tūkst. | 2,1 tūkst. | 86 |
| 2022 | Daugiau kaip 56 tūkst. | Daugiau kaip 13,6 tūkst. | Beveik 10,8 tūkst. | 2,8 tūkst. | 119 |
Smurtas prieš mokytojus: realybė ir iššūkiai
Lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas sako, kad jei anksčiau mokytojo ir mokinio konfliktai apsiribodavo grubesniais žodžiais ir kreidos gabaliukų mėtymu, tai šiandien daugėja tokių išpuolių, kai pertraukos metu bandoma nustumti mokytoją nuo mokyklos laiptų ar susidorojama su juo po pamokų.
,,Pastaruoju metu ir fizinio smurto daugėja, kada mokiniai paleidžia kokį nors daiktą į mokytoją. Ir tai nėra rašiklis, nėra susuktas popieriaus gabalėlis. Tiesiog čiumpa nuo palangės molinį vazoną ir sviedžia. Buvo atvejis, kai penktokas stvėrė stalą ir stalu užsimojo vožti mokytojai.”
Net ir mokiniai linkę pamokų metu vienas prieš kitą smurtauti, pavyzdžiui, stveria rašiklį ir smeigia kitam mokiniui į koją, nes jie ar susiginčijo, ar nepasidalijo, kas kur sėdės, ir taip toliau.
O kas atsakingas už mokinių saugumą pamokos metu? Mokytojas. Tai jeigu pats mokytojas jaučiasi nesaugus pamokoje kaip žmogus, o dar turi užtikrinti, kad ir mokiniai jaustųsi saugūs. O mokinių yra 30 ir daugiau dažnai klasėse“, - sako A. Avčininkas.
Jo nuomone, tai ne atsitiktinumas, o vis labiau didėjanti tendencija - sistema mokytojus išsunkia iki išsekimo:
,, O ir psichologinį smurtą mokytoji patiria kasdien ne tik iš vaikų, bet ir iš tėvų, ir iš tos pačios administracijos: kada mokytojas jaučiasi nesaugus, kada mokytojas jaučiasi žeminamas, kada sistemingai jam trukdoma veikti, kada nėra jokios pagalbos arba ta pagalba yra tiesiog imituojama. Jeigu tas mokytojas kreipiasi pagalbos, tai tas pagalbos šauksmas tiesiog ignoruojamas iš visų pusių: tiek ir iš administracijos, tiek iš institucijų, kurios turėtų suteikti pagalbos“.
Psichologinė aplinka mokyklose yra tragiška, o susidūrę su sunkumais, mokytojai net neturi kur kreiptis. Kaip teigia A. Avčininkas, ,,psichologinė pagalba brangi, teisinė pagalba neprieinama, profesinė pagalba neegzistuoja. Todėl politikų garsiais skelbtas ,, Mokytojas -prestižinė profesija” iki 2025 metų tikriausiai taip ir liks tik populistinis lozungas.“
Kai kurie mokytojai ieško išeičių ir buriasi į mokytojų ratus, kur tarpusavyje gali išsikalbėti. Visa tai organizuoja mokytojai ir tai organizuoja savo laisvalaikio sąskaita, tačiau čia užsukti išdrįsta ne visi.
A. Avčininkas duoda interviu lrt.lt,,Tu bijai eiti į tuos ratus, nes galbūt sutiksi pažįstamą, kuris gal pagalvos, kad toks neblogas mokytojas, bet turi bėdų. Bijai, kad nueis gandas, kad apie tave prastai pagalvos“, - pasakoja A. Avčininkas.
,,Paprastai įmonės galvoja apie savo darbuotojus ir dažnai siūlo galimybę pasitikrinti savo fizinę ir emocinę sveikatą. Tai kodėl to nėra tokiame sunkiame fiziniame ir emociniame mokytojų darbe?”
Net jei mokinys griebiasi smurto, tai nereiškia, kad jis bus nubaustas. A.Avčininko teigimu, ,,jog mes visada ieškome tik pateisinimo. Ai čia tik vaikai. <…> jie mažamečiai, nepilnamečiai, jiems tam tikros teisinės normos ne visais atvejais galioja. Tada atsakomybė tenka jų tėvams ar globėjams ir tada galvoji, kokia pagalba man priklauso, ko aš galiu tikėtis, kas man padės..<…> Tada nenori niekas skandalo, nenori, kad viskas išlįstų į paviršių. Sako, ,,taikiai kaip nors išspęskit“. Ką reiškia ,,taikiai išspręsti“? Tai, jei jau tėvai ateina su advokatais, vadinasi, jie jau pasiryžę neatsitraukti. Mokytojas advokato pasisamdyti negali, nebent jo finansinė padėtis leidžia,o dažniausiai negali.
,,Kaip toks bendrojo ugdymo tinklas dirba iš esmės be teisininkų, ir mokytojas jokios teisinės pagalbos nesulaukia: tau grasina tėvai, tau grasina mokiniai, tu patiri mobingą galbūt net iš administracijos ar iš kolegų, ar kitų darbuotojų? „Mokykla teisininkų irgi neturi - iki šiol šito fenomeno nesuprantu. Kaip toks bendrojo ugdymo tinklas dirba iš esmės be teisininkų, ir mokytojas jokios teisinės pagalbos nesulaukia: tau grasina tėvai, tau grasina mokiniai, tu patiri mobingą galbūt net iš administracijos ar iš kolegų, ar kitų darbuotojų? Ir tu tiesiog vėl lieki be pagalbos. Ir tada tu tiesiog supranti, kad tas kompromiso ieškojimas, ko tikimasi vienoje ar kitoje situacijoje, yra mokytojo atsitraukimas.“
Visa sistema yra tiesiog psichologiškai smurtaujanti prieš mokytoją
,,Tai yra baisu. Mes išnaudojame mokytojus iki visiško išsekimo, iki tokios rezignacijos, iki kapituliacijos, kada mokytojas tiesiog kas kartą galvoja, kad galbūt šitie metai paskutiniai, galbūt daugiau aš nebegrįšiu , o galbūt ir šitų metų nebaigsiu. Šita visa sistema yra tiesiog psichologiškai smurtaujanti prieš mokytoją, pati sistema yra ydinga. Mes turėtume galvoti, kad ne tik mokiniai smurtauja, ne tik tėvai smurtauja, bet sistema yra suorganizuota taip arba jos vadyba yra tokia, kad mokytojas tiesiog centralizuojant patiria psichologinį smurtą“, - piktinasi mokytojas.
Kalbant apie valstybės požiūrį, mokytojas niekada netaps preztižine profesija
A.Avčininko teigimu, jam asmeniškai mokytojo specialybė yra prestižinė, todėl ir rinkosi mookytojo profesiją, tačiau kalbant apie valstybės požiūrį, sisteminiu požiūriu jis netiki, kad mokytojas bus prestižinė profesija.
,,Mokytojams pirmiausi reikia normalių darbo sąlygų, ir jausmo, kad jie yra ir reikalingi ir vaikams, ir jų tėvams, ir mokyklų vadovams, ir tiems patiems buvusiems ir esamiems ir būsimiems ministrams. O šiandien jie jaučiasi palikti vieni Tačiau jei iš mokyklų išeis ir jie, su jais karti išeis ir mūsų vaikų ateitis."
Informacija paruošta pagal LRT.lt reportažą ,, Iš vaikų į mokytojus skrieja vazonai, kėdės ir stalai: pedagogas tikina - sistema mus išnaudoja iki išsekimo“ 2024-01-25
Klasės strategijos, kaip valdyti sudėtingą elgesį
