Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose.
Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo.
Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria.
Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai.
Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Socialinio darbuotojo kasdienybė
Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima.
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.
Socialiniai darbuotojai kaip superherojai | Anna Scheyett | TEDxColumbiaSC
Praktika rodo, jog šeimos, kurios yra rizikoje, susiduria su problemomis ir tuo metu, kai socialinių darbuotojų darbo diena pasibaigia. Dėl šios priežasties tiek socialinė darbuotoja, tiek vadovė susiduria su nesaugumo, netikrumo jausmais. Kyla klausimai, kaip susitvarkyti su situacija tinkamu ir priimtinu būdu? Kaip apginti socialinį darbą kaip rimtą profesiją? Būnant vadove kyla klausimais: "Kaip palaikyti ir apginti socialinę darbuotoją?".
Dažnai paskambina ar parašo SMS socialiniam darbuotojui rizikos šeimų atstovai išeiginėmis ir švenčių dienomis. Kaip teigia socialiniai darbuotojai, dažnai tas vienas skambutis įtraukia į darbinę veiklą visai dienai. Atrodytų, kad nesunku atsiliepti tuo telefonu, bet jeigu skambina kelios šeimos, tada ir darbuotojui nebelieka išeiginių dienų. Atsiliepimas į skambutį neišsprendžia skambinusiojo problemos, bet darbuotoją į darbinę veiklą tikrai įtraukia. Dažnai girdime ir priekaištų iš klientų pusės, kad skambinau socialinei darbuotojai, o ji neatsiliepė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Beskaint pirmąjį pavyzdį gali susidaryti įspūdis, jog daugelis klientų galvoja, jog turi teisę kreiptis į socialines darbutojas tada, kai tik patys to nori ar mano, jog reikia: "Socialinė darbuotoja turi būti visada pasiruošusi išpręsti problemas ir tą padaryti tuoj pat, nieko nelaukiant". Toks požiūris gana siauras galvojant apie profesiją.
Jei tokio pobūdžio skambučiai dažnai kartojasi, tampa įpročiu, apie tai būtina atvirai pasikalbėti su klientu. Kai kitą kartą socialinė darbuotoja susitinka su klientu tai gali tematizuoti, aptarti: "Ar problema, dėl kurios skambinai, buvo tokia skubi, jog negalėjo palaukti kitos dienos?". Galbūt netgi geriau perklausti: "Ar negalėjo šis klausimas palaukti kito mūsų susitikimo?". Šių klausimų rezultatas gali būti tas, jog klientai mokysis elgtis su laiku, mokysis laikytis susitarimų. Jei tik tylime, nekalbame apie tokias situacijas ir nekonfrontuojame su klientu tai klientui nepadedame pasiimti savo gyvenimo į jo rankas. Kalbant socialinio darbo terminais - neįgaliname kliento.
Tačiau kartais atsitinka labai sudėtingos, svarbios ir netikėtos situacijos savaitgaliais ar vakarais. "Socialinio darbuotojo darbo valandos dirbant biudžetinėje įstaigoje yra tokios pat, kaip ir visų kitų specialistų, nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos po pietų. Savaitgaliais socialiniai darbuotojai nedirba, taigi, bet kokie su darbu susiję socialinio darbuotojo veiksmai nedarbo metu yra savotiškai neteisėti. Ypatingais atvejais bet kuris socialinis darbuotojas nedelsiant reaguoja ir siekia padėti savo klientui nepaisant darbo valandų, tačiau ar tai tikrai profesionalu ir kokias pasekmes gali sukelti, jei socialinio darbuotojo tuo metu priimti sprendimai vėliau pasirodys netinkami?
Šiame pavyzdyje yra labai aiški priežastis dėl ko klientė susisiekė su savo darbuotoja savaitgalį. Suvokti, jog tavo 5 mėnesių vaikas nekvėpuoja, sukelia paniką, daug emocijų ir sumišimo. Kai tokios situacijos įvyksta kiekvienam reikia šalia žmogaus, su kuriuo jautiesi saugiai, gali pasitikėti. Tokios situacijos yra gera priežastis socialinei darbuotojai suteikti palaikymą klientei.
Kartais atsitinka taip, jog nei klientai, nei socialiniai darbutojai, nei vadovai nėra patenkinti vieni kitais. Kartais atsitinka, jog tokie nepasitenkinimai patenka į teismą. Kai socialinė darbuotoja nėra patenkinta klientės elgesiu ar klientai nėra patenkinti socialinės darbuotojos sprendimais, jie gali kelti kaltinimus vieni kitiems. Teisė rašyti skundą yra labai svarbi. Tačiau skundų rezultatas, kurį gavo skyriaus vadovė, kelia dvejonių.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vadovė norėjo apginti savo socialinę darbuotoją, kuri atliko savo darbą, tačiau teisme į ją nežiūrėjo kaip jį profesijos atstovę. Jei sprendimas gali būti kitoks priklauso nuo profesijos pozicijos, kai dirbama, reaguojama po oficialių darbo valandų? Bet jei socialinė darbuotoja, dirbdama savo darbą, atlikdama tam tikrą užduotį, kuri neprieštarauja jos funkcijoms ir tai žino jos vadovė, tai ji atlieka savo darbą, nors tai ir po darbo valandų? Ar ne? Tačiau tai nereiškia, jog socialiniai darbuotojai turi būti prieinami 24 valandas per parą. Tačiau tikėtis, jog socialiniai darbuotojai gali dirbti tik nuo 8.00 iki 17.00 taip pat nerealu.
Kai tai susiję su darbo valandomis vadovė ir socialinė darbuotoja gali labai aiškiai susitarti kaip bus kompensuojamos darbo valandos, sutarti valandų skaičių savaitėje. Taip pat galima ieškoti draudimo galimybių. Šios problemos kiekvienoje savivaldybėje gali būti išspręstos labai skirtingai.
Socialinio darbuotojo kompetencijos
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų. Tai daro socialinį darbą daugialypį ir kompleksišką. Socialinių darbuotojų pareiga - nuosekliai plėtoti savo profesines žinias, ugdytis naujus įgūdžius ir laikantis socialinio darbo vertybių, įsitraukti į nuolatinio mokymosi procesą.
Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose, turi teigiamos įtakos kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą bei mažinant nusikaltimų skaičių šalyje.
Socialinės srities darbuotojai dirba su negalią turinčiais žmonėms, senoliais, socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ar įvairių priklausomybių turinčiais gyventojais ir kitais žmonėmis, patekusiais į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad mūsų Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Neringa Martinaitienė dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rengiamame esė konkurse „Ką man reiškia būti socialiniu darbuotoju?“. Šiame konkurse dalyvauja socialiniai darbuotojai iš visos Lietuvos, kurių dalyvaujančių yra netoli 100. Neringos atsispindi jos asmeninės patirtys, vertybės ir kasdieninio darbo prasmė. Tikimės, kad jos mintys įkvėps ne tik kolegas, bet ir visus, kuriems rūpi socialinis darbas.
Neringos esė: Ruduo ateina tyliai, pripildydamas pasaulį šiltais atspalviais ir kviesdamas mus atsigręžti į save. Šiuo laikotarpiu mes, socialiniai darbuotojai, dažniau susimąstome apie savo profesiją, darbo prasmę ir įtaką kitų gyvenimams. Kaip lapai keičia spalvą ir krenta ant žemės, taip ir mes susiduriame su nuolatiniu gyvenimo cikliškumu - krizės, sunkumai ir išbandymai kartojasi, bet su jais kartu ateina ir naujos galimybės. Rudens laikotarpis man primena, kad tik per sunkumus gimsta tikrieji pokyčiai, ir šis procesas dažnai vyksta lėčiau nei norėtume.
Dirbu socialine darbuotoja jau devynerius metus, o pastaruosius penkerius - kaip atvejo vadybininkė. Per šį laiką supratau, kad ruduo simbolizuoja ne tik gamtos pokyčius, bet ir gyvenimo sudėtingumą. Kiekviena šeima, su kuria dirbu, yra tarsi lapas: vieni suskyla ir nukrenta, kiti išsilaiko, jei laiku suteikiame tinkamą paramą. Esu įsitikinusi, kad mano darbas yra ne tik padėti žmonėms išgyventi krizę, bet ir suteikti jiems įrankių rasti stiprybę, kuri padėtų judėti pirmyn.
Nuo 2015 metų, kai baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto socialinio darbo medicinoje programą, mano profesinis kelias tapo mano gyvenimo dalimi. Darbas su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką atvėrė man akis į daugybę socialinių problemų, kurios dažnai lieka už oficialių dokumentų ir taisyklių ribų. Kiekviena šeima turi savo istoriją, savo skausmą, savo viltį. Atvejo vadyboje, ypač dirbant su šeimomis, įsiplieskus krizėms, suprantu, kad emocinis ryšys su klientais yra esminis sėkmingo darbo komponentas. Empatija - tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus.
Per šį laiką patyriau, kad ne visos šeimos pasiekia norimų pokyčių. Kai kurios grįžta į praeities elgesio modelius, ir tai yra vienas sunkiausių momentų mano profesinėje veikloje. Vis dėlto suvokiu, kad mano užduotis nėra teisti, o padėti tada, kai žmogus yra pasiruošęs keistis. Socialinis darbas yra nuolatos besikeičianti sritis, kurioje tenka balansuoti tarp teisinių normų ir žmonių poreikių. Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip socialinė atskirtis, psichologinės traumos ar ekonominiai sunkumai, reikalauja iš mūsų lankstumo, gebėjimo kurti individualius sprendimus.
Mano profesinėje praktikoje vis dažniau matau, kad individuali pagalba šeimai yra svarbi, bet ne mažiau svarbu yra bendruomenės įtraukimas. Tuo pačiu metu vis dažniau susiduriu su dilema - kaip sukurti ilgalaikius pokyčius, kai kiekviena šeima turi skirtingas problemas? Čia itin svarbūs tampa įvairūs socialinio darbo metodai, tokie kaip šeimos sistemų teorija ar naratyvinė terapija, kurie padeda giliau suvokti žmonių poreikius ir individualiai pritaikyti pagalbą.
Ruduo su savo besikeičiančiais orais ir krintančiais lapais man visada primena, kad gyvenimas yra nuolat besikeičiantis procesas. Kiekviena krizė, kaip ir rudens lapas, yra laikina, tačiau jos palikti pėdsakai lieka tiek šeimoms, tiek mums - tiems, kurie padeda joms perėjimo metu.
Artėjanti Socialinių darbuotojų diena - tai puiki proga ne tik reflektuoti apie mūsų darbus, bet ir sustoti akimirkai, pažvelgti į save. Kiekvienas socialinis darbuotojas turi nepaprastai didelę atsakomybę - tiek už savo klientus, tiek už bendruomenę, kurioje dirba. Tačiau ši atsakomybė taip pat suteikia galimybę - nors ir mažais žingsneliais, bet prisidėti prie pasaulio pokyčių.
Žinau, kad pokytis ne visada įvyksta greitai. Kartais mes prarandame viltį, matydami tą patį skausmą ir krizę grįžtant šeimų gyvenime, tačiau nė viena mūsų pastanga nėra beprasmė. Šios ypatingos dienos proga noriu palinkėti kiekvienam socialiniam darbuotojui stiprybės, kantrybės ir tikėjimo savo profesija. Kiekviena Jūsų pastanga keičia žmonių gyvenimus, net jei to pokyčio ne visada matome iš karto. Esame tie, kurie neša viltį ir padeda žmonėms atrasti šviesesnį rytojų. Tegul ši Socialinių darbuotojų diena primena, kad mūsų darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas, kuriuo galime didžiuotis.
Gargždų socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas įvairioms gyventojų grupėms: vaikams, šeimoms, senjorams, asmenims su negalia bei kitiems asmenims, susiduriantiems su socialiniais sunkumais. Socialinių paslaugų poreikį nustato socialinis darbuotojas, įvertinęs Jūsų situaciją ir pateiktus dokumentus.
Šiame straipsnyje apžvelgėme socialinio darbuotojo profesiją Lietuvoje, jo kasdienius iššūkius, kompetencijas ir svarbą visuomenėje. Socialiniai darbuotojai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, padėdami žmonėms įveikti sunkumus ir integruotis į visuomenę. Jų darbas reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir empatijos, kantrybės bei atsidavimo.
tags: #socialinio #darbuotojo #uzduodami #klausimai