Klubo sąnario endoprotezavimas - tai operacija, kurios metu susidėvėjęs sąnarinis paviršius pakeičiamas dirbtiniu. Ši procedūra skiriama pacientams, kuriuos vargina sąnarių skausmas ir sutrikusios funkcijos, kai konservatyvūs gydymo metodai nepadeda.
Svarbu suprasti, kaip pasikeitė darbingumo lygio nustatymo tvarka.
Nauja darbingumo lygio nustatymo tvarka
Nuo š. m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), nustatydama asmens darbingumo lygį, vertins medicininius, t. y. bazinį darbingumą, ir asmens veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal šią tvarką dėmesys bus skiriamas socialiniams faktoriams, darantiems įtaką darbingumo lygiui.
Asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti nustatant darbingumo lygį vertins NDNT specialistai jam atvykus. Atsižvelgiant į dokumentus ir pateiktą informaciją, bus įvertintos aplinkybės, susijusios su profesine veikla ir aplinkos prieinamumu (amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas) bei asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (mobilumas, pažinimas, bendravimas, savarankiškumas (savipriežiūra), kasdienė veikla).
Pooperacinis laikotarpis ir reabilitacija po klubo sąnario endoprotezavimo
Atlikus endoprotezavimą, pacientas kurį laiką praleidžia ligoninėje. Po išleidimo iš ligoninės rekomenduojamas reabilitacinis gydymas, kurio metu kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Įprastai po endoprotezavimo operacijos pacientui skiriamas medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama mažinti skausmą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Taip pat taikoma kompresinė terapija, kineziterapija, ergoterapija, masažas, sąnario stabilumą užtikrinančios ortopedinės priemonės.
Pooperacinis laikotarpis ir gijimas dažniausiai būna netrumpas - neretai trunka net iki metų. Pakankamas fizinis aktyvumas, mankšta ir specialūs pratimai yra esminiai dalykai pooperaciniu periodu.
Reabilitacija dažniausiai pradedama jau pačią pirmąją dieną po operacijos. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, pratimai kojų ir sėdmenų raumenų tvirtinimui, kraujotakos aktyvinimas ar trumpas pasivaikščiojimas. Vėlesniame etape didinama endoprotezo judesių amplitudė. Fizinių pratimų krūvis auga palaipsniui. Pacientui sustiprėjus, speciali mankšta atliekama kasdien.
Pirmus mėnesius gali tekti nešioti ortopedinį įtvarą, užtikrinantį sąnario stabilumą. Judėjimui palengvinti ir spaudimui į operuotą vietą mažinti naudojamos vaikštynės, ramentai. Įprastai jie reikalingi pirmus tris mėnesius po operacijos.
Reabilitacijos plane taip pat galima išvysti kineziterapiją, kompresinę terapiją, masažus, ergoterapiją, raumenų elektrostimuliaciją ir kitas pagalbines priemones. Jų tikslas: mažinti skausmą, spartinti protezo prigijimą, išvengti komplikacijų, mokytis taisyklingai judėti, nežaloti protezo, lavinti pusiausvyrą ir ištvermę, didinti raumenų jėgą, gerinti kraujotaką sąnariuose, grąžinti mobilumą.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Šiek tiek buvo užsiminta, jog kineziterapijos pratimai prasideda nuo pirmųjų paciento mėginimų vaikščioti. Kuomet pacientas yra sąmoningas ir pajėgus savarankiškai judėti, jis su gydytojų pagalba pradeda mokytis saugiai keltis iš lovos, taisyklingai vaikščioti, judėti su pagalbinėmis priemonėmis.
Grįžus gydytis namo, pagal nurodytą planą būtina atlikti specialius pratimus. Pacientai tokius ir panašius pratimus turi atlikti kasdien, po du-tris kartus. Viena treniruotė trunka apie 20-30 minučių.
Gijimo procese svarbūs ne tik kineziterapijos pratimai, bet ir veiksmai, kurių derėtų vengti. Pavyzdžiui, nerekomenduojama stovėti sukryžiavus kojas ar sėdėti koją pasidėjus ant kojos. Taip pat negalima sukti operuotos kojos pėdą į vidinę ar išorinę pusę tiek stovint, tiek sėdint ar gulint. Tokie veiksmai gali padidinti klubo išnirimo riziką.
Kol klubas nėra visiškai sugijęs, pacientams nerekomenduojama kelti kelių aukščiau klubų, lenkti koją per klubo sąnarį daugiau nei 90 laipsnių kampu ir sukioti liemens. Tokie judesiai didina pažeidimų sąnaryje riziką.
Ne ką mažiau svarbu vengti staigių judesių, didelių apkrovų (bėgimo, šuoliukų, pritupimų), sunkių daiktų kėlimo, ypač - tiesiomis kojomis. Taip pat negalima sėstis į krėslus ar ant žemų kėdžių, o miegoti rekomenduojama su pagalvėle tarp kelių.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Prieš operaciją siūloma pasirūpinti tinkama namų aplinka: paruošti gyvenamąją erdvę sklandžiam judėjimui ir įsigyti papildomų patogumų.
Pirmiausiai reikėtų apgalvoti, ar niekas netrukdys judėti su pagalbinėmis priemonėmis. Iš kelio reikėtų pašalinti kilimus, laidus, slenksčius, kavos staliukus, pufus ir kitus vaikščioti trukdančius daiktus. Dažniausiai buityje naudojamus daiktus rekomenduojama pasidėti lengvai pasiekiamose vietose. Saugioms higienoms procedūroms užtikrinti, vonios ir tualeto kambariuose galima primontuoti specialias rankenas.
Sąnario artroskopija ir reabilitacija
Sparčiai populiarėjanti sąnarių artroskopija leidžia greitai ir efektyviai atlikti sąnarių operacijas. Klubo sąnarys operuojamas artroskopiniu metodu tada, jei pažeidimas yra gana didelis, bet sąnarys nesudilęs ir protezavimas nėra reikalingas.
Artroskopinė sąnario operacija, atstatant kremzlę su kolageno membrana - tai minimaliai invazyvus chirurginis gydymas, atliekant labai nedidelius maždaug 0,5 - 1 cm ilgio pjūvius, naudojant artroskopą ir kitą artoskopinę įrangą bei mikro instrumentus. Operacija dažniausiai atliekama, taikant spinalinę nejautrą. Priklausomai nuo pažeidimo lygio ir operacijos metu atliekamų koreguojančių veiksmų.
Po sąnario keitimo operacijos ne mažiau svarbus reabilitacijos periodas, kuris yra kritinis ir esminis etapas, lemiantis sėkmingą gydymo rezultatą. Po operacijos kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas, atsižvelgiant į paciento amžių, fizinius pajėgumus, kaulų būklę ir bendrą savijautą. Reabilitacijos planą sudaro įvairios manualinės terapijos, kineziterapijos pratimai bei atmintinė po klubo sąnario operacijos.
Pooperacinis laikotarpis, kuris prasideda reabilitacija ir baigiasi visišku išgijimu, gali trukti nuo pusmečio iki metų.
Medicininė reabilitacija Lietuvoje
Ambulatorinės, stacionarinės medicininės reabilitacijos, palaikomosios medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugos skiriamos ir teikiamos vadovaujantis LR SAM 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. Medicininės reabilitacijos paslaugos ir gydomosios procedūros skiriamos vadovaujantis LR SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
Pirmus dvejus metus po NDNT nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo, esant diagnozėms: M05, M06, M07, M08, M10, M11, M30-35, M45, T02 (asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei asmenims, sulaukusiems senatvės pencijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, galima paskirti antrinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų (reabilitacija II) kartotinį kursą, vadovaujantis epikrizėje iš medicininės stacionarinės reabilitacijos paslaugas teikusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos nurodytomis rekomendacijomis.
Palaikomoji reabilitacija: (asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 0-40 proc. Artropatijos, M02.
Reabilitacijos trukmė gali skirtis:
- Reabilitacijos trukmė -18 dienų.
- Reabilitacijos trukmė -10 dienų.
- Reabilitacijos trukmė -14 dienų.
Medicininės reabilitacijos įstaigą pacientas pasirenka pats, atvykti privalo per FMR gydytojo nurodytą laikotarpį, t.y. Pacientai medicininės reabilitacijos paslaugai gauti priimami tik iš anksto užsiregistravę.
Pacientų, kuriems skirta stacionarinė reabilitacija II ir palaikomoji reabilitacija, gydymo, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Pacientai, atvykę į medicininę reabilitaciją maitinami tame pačiame korpuse, kur gyvena.
Už papildomą mokestį, esant laisvoms vietoms galima apsistoti ir vienviečiuose arba pagerinto tipo kambariuose. Kambariuose yra televizoriai, elektriniai virduliai, dušo kabinos, patalynė, rankšluosčiai.
Pavyzdžiui, Birštono kurorte įsikūrusi „Tulpės“ sanatorija beveik šimtmetį specializuojasi sanatorinio gydymo, sveikatinimo ir medicininės reabilitacijos srityje. Sanatorijos korpusai išsidėstę gamtos prieglobstyje - Birštono parko centre, ant Nemuno upės kranto. Sanatorijos teritorijoje yra Birštono kurorto Kneipo sodas, ,,Birutės vila” Vytauto piliakalnis.
Kontaktai pasiteiravimui: Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja +370 319 65512 arba el.paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių.