Daugelis darbuotojų mano, kad išėjus į pensiją visada mokama papildoma išmoka, tačiau darbo teisė numato tik konkrečias situacijas, kai taikoma išeitinė išmoka. Šiame straipsnyje paaiškinama, kada pagal Lietuvos įstatymus išeitinė išmoka priklauso, o kada ne.
Šiame straipsnyje nagrinėsime išeitinės išmokos klausimus išeinant į pensiją Lietuvoje, aptarsime, kada ji priklauso ir kokios yra sąlygos.
Ar išeitinė išmoka taikoma išeinant į darbą dėl išėjimo į pensiją?
Klausimas, ar mokama išeitinė išmoka išeinant į pensiją, priklauso ne nuo paties pensinio amžiaus, o nuo darbo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo. Trumpas atsakymas yra „taip“, bet tik aiškiai apibrėžtose teisinėse situacijose. Išeitinė išmoka priklauso ne nuo paties išėjimo į pensiją, o nuo to, kaip nutraukiama darbo sutartis. Pagal Lietuvos įstatymus, vien pensinis amžius nesukuria automatinės teisės į išeitinę išmoką.
Taigi, svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka priklauso ne nuo paties išėjimo į pensiją, o nuo to, kaip nutraukiama darbo sutartis.
Darbdavio inicijuotas atleidimas darbuotojui sulaukus pensinio amžiaus
Darbdavio iniciatyva nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka išeinant į pensiją tampa privaloma pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Jei darbuotojas sulaukia įstatymų nustatyto pensinio amžiaus, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą, nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius Lietuvoje
Tokiais atvejais atleidimą reglamentuoja Darbo kodekso 57 straipsnis (Darbo kodeksas, 57 straipsnis), o išeitinė išmoka tampa privaloma:
- Du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, jei darbo sutartis truko ilgiau nei vienerius metus
- Pusė vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, jei darbo sutartis truko trumpiau nei vienerius metus
Tokiais atvejais ši išeitinė išmoka išeinant į pensiją yra garantuojama įstatymu ir nepriklauso nuo darbdavio sprendimo.
Be to, darbdavys visada privalo mokėti atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Darbuotojo inicijuotas atleidimas dėl išėjimo į pensiją kaip svarbi priežastis
Lietuvos darbo teisė taip pat numato, kad išeitinė išmoka išeinant į pensiją gali būti mokama ir tada, kai iniciatyva kyla iš paties darbuotojo.
Svarbi ir dažnai neteisingai suprantama išimtis egzistuoja pagal Lietuvos darbo teisę. Darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus dirbdamas pas tą patį darbdavį, gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbios priežasties.
Taip pat skaitykite: Viskas apie valstybės tarnautojų pensijas
Šią situaciją reglamentuoja Darbo kodekso 56 straipsnis (Darbo kodeksas, 56 straipsnis).
Kada išėjimas į pensiją laikomas svarbia priežastimi
Pensinis amžius pripažįstamas svarbia priežastimi, jei darbuotojas sulaukė įstatymų nustatyto pensinio amžiaus dirbdamas pas tą patį darbdavį ir oficialiai nutraukia sutartį šiuo teisiniu pagrindu.
Tokiu atveju išeitinė išmoka yra privaloma, net jei iniciatyva kyla iš darbuotojo. Tai reiškia, kad išeitinė išmoka išeinant į pensiją taikoma net ir darbuotojo iniciatyva nutraukus sutartį, jei pasirinktas teisingas teisinis pagrindas.
- Du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, jei darbo sutartis truko vienerius metus ar ilgiau
- Vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, jei darbo sutartis truko trumpiau nei vienerius metus
Kada išeitinė išmoka netaikoma?
Ne kiekvienu atveju išeitinė išmoka išeinant į pensiją yra mokama - daug kas priklauso nuo atsistatydinimo formuluotės. Išeitinė išmoka nemokama, jei darbuotojas tiesiog pateikia atsistatydinimo pareiškimą, kuriame nurodoma, kad išėjimas į pensiją yra asmeninis sprendimas, nenurodant teisingo teisinio pagrindo pagrindu.
- Savanoriškas atsistatydinimas netaikant Darbo kodekso 56 straipsnio (Darbo kodeksas, 55 straipsnis)
- Atleidimas abipusiu susitarimu, nebent būtų aiškiai susitarta dėl išeitinių išmokų
Šiomis situacijomis darbuotojas gauna tik atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išėjus į pensiją
Svarbūs praktiniai aspektai, kuriuos darbuotojai turėtų žinoti
Išėjimas į pensiją nereiškia priverstinio darbo santykių nutraukimo. Darbuotojai gali tęsti darbą gaudami pensiją arba susitarę pakoreguoti darbo sąlygas.
Norint gauti išeitinę išmoką, būtina teisingai įforminti atleidimą ir nurodyti atitinkamą Darbo kodekso straipsnį.
Išeidami į pensiją savo iniciatyva, aiškiai nurodykite Darbo kodekso 56 straipsnį.
Pateikite pranešimą bent prieš penkias darbo dienas.
Saugokite raštišką patvirtinimą apie naudotą teisinį pagrindą.
Jei išeitinė išmoka atsisakoma, nepaisant teisingo atleidimo, klausimas gali būti išspręstas darbo ginčo tvarka.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komentarai ir garantijos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat pastebėjo, kad Darbo kodekse yra numatytos ir garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai.
Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau. Mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 2 metai.
Taigi, vietoje įprastų mėnesio arba dviejų savaičių (kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus) terminų, šie darbuotojai turi būti įspėjami apie sutarties nutraukimą anksčiau ir jiems turi būti užtikrinta galimybė pasiruošti pasikeitimams.
Anot VDI, tais atvejais, kai darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė ir dėl to atleidžiama dalis darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 metai, patenka tarp darbuotojų grupių, kuriems užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.
„Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. neturi darbdaviui teikti prašymo dėl tolesnio jo darbo ar pan.“ - aiškino VDI.
Anot inspekcijos, specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Advokatės Evelinos Kiznės komentarai
Advokatė Evelina Kiznė pažymėjo, kad, kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo būdamas pensinio amžiaus, tai gali būti laikoma svarbia priežastimi. „O, turint svarbią priežastį, darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą vos prieš 5 darbo dienas, taip pat toks darbuotojas gali tikėtis ir išeitinės - vieno ar dviejų atlyginimų dydžio. Nutraukiant darbo sutartį dėl svarbios priežasties, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. O, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, - aiškino advokatė.
Anot jos, senatvės pensijos amžiaus sulaukęs darbuotojas, norėdamas pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties, turi būti sudaręs neterminuotą darbo sutartį.
„Jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, tuomet jis galės nutraukti darbo sutartį tik kitais pagrindais. Taip pat, jeigu darbuotojas nori išeiti į išankstinę pensiją, jis irgi negali nutraukti darbo sutarties dėl svarbios priežasties, sulaukus pensinio amžiaus. Norint pasinaudoti šia garantija, būtina sulaukti pensinio amžiaus, - komentavo E. Kiznė.
Pasak advokatės, svarbu ir tai, ar darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį, su kuriuo ir nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties: „Jei darbuotojas įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, tuomet darbo sutartis gali būti nutraukiama tik kitais pagrindais.“
E. Kiznė atkreipė dėmesį, kad dažnai sulaukia klausimų dėl ilgalaikio darbo išmokos. „Žmonės klausia, ar darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus, išeidamas iš darbo savo noru gali gauti ilgalaikio darbo išmoką. Tačiau tokia išmoka mokama tik vienu atveju - jei darbo sutartį nutraukia darbdavys savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Tad šiuo atveju savo noru išeinantis darbuotojas gali gauti tik 1 ar 2 vidutinių atlyginimų išeitines“, - sakė E. Kiznė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad, išeinant iš darbo dėl svarbios priežasties, būtina pateikti ir įrodymus, kad ta priežastis iš tikrųjų egzistuoja.
Išeitinės išmokos dydis ir skaičiavimo principai
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57)
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56)
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti savo veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
Dirbančių pensininkų skaičius Lietuvoje
Tuo metu „Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančius senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja - palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.
Išeitinė išmoka: pavyzdys iš praktikos
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad darbdavys nori jį atleisti iš darbo ir neišmokėti išeitinės. „Dabartiniame darbe dirbu jau 10 metų, prieš porą metų tapau pensininku, tačiau darbo nemečiau. Dirbau toliau, darbdavys mano darbu buvo patenkintas, tačiau dabar mūsų santykiai pablogėjo. Neįtinku darbdaviui, jis vis randa prie ko prikibti. Dirbti tapo nebeįmanoma. Pasakiau, kad noriu išeiti iš darbo“, - pasakojo vyras.
Jis tikino, kad sutarė su darbdaviu dėl išeitinės. „Ji man priklauso, nes išeinu iš darbo jau sulaukęs pensinio amžiaus. Tačiau netrukus darbdavys savo nuomonę pateikė. Jis tikino, kad iš darbo turiu išeiti savo noru, o išeitinė man nepriklauso“, - piktinosi Algirdas.
Vyras tikino, kad atsidūrė spąstuose. „Nebegaliu ir nenoriu likti šiame darbe, bet nenoriu išeiti be nieko. Tačiau darbdavys nesutinka išmokėti man išeitinės. Taigi, kur turėčiau kreiptis, kad gaučiau savo pinigus? Noriu kuo greičiau išeiti iš darbo ir susirasti kitą. Kol dar galiu noriu dirbti, nesinori gyventi vien tik iš pensijos. Jos galbūt ir užtektų pragyvenimui, tačiau tam tikras išlaidas tektų riboti, pavyzdžiui, rinktis pigesnes atostogų kryptis ar pigesnes pramogas“, - kalbėjo Algirdas.