Užimtumo tarnybos įdarbinimo statistika, tendencijos ir iššūkiai žmonėms su negalia Lietuvoje

Žmonių su negalia įdarbinimas yra svarbus socialinės įtraukties ir lygių galimybių užtikrinimo aspektas. Lietuvoje šiam tikslui skiriamas didelis dėmesys, o Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką.Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia. Iš jų aktyvūs atviroje darbo rinkoje yra 26,3 proc. (43 897).

Politikos pagrindai ir problemos

Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių. Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia.

„Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema - kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Negalią turinčio asmens profilis: kas antras - per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc. Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.

Užimtumo tarnybos vaidmuo ir iniciatyvos

Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų. Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečią ketvirti, kai buvo du kartus daugiau nei antrą. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst. Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas. Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius - vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį.

Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų darbuotojų paieška

Statistika ir tendencijos

Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų - 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus - net 94,3 proc. - daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.).

Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko - 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo - 9,6 proc. Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės.

Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį-spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo. Iš jų, spalio 31 d. laikotarpiu, buvo registruota į užimtumo tarnybą 11,8 tūkst. klientų su negalia. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst.

Teisiniai įsipareigojimai ir kvotos

Darbo vietų kvotos: Numatoma, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų - 5,9 proc. „Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia.“ Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį.

„Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.“ Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančiai žmonių grupei tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes. Visgi įstaigos turės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus turės vertinti visus kandidatus vienodai.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose

Praktiniai patarimai darbdaviams

Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų Lietuvoje trūksta. Dažniausios nurodomos priežastys - laisvų pareigybių arba kandidatų su negalia trūkumas. Todėl skelbiant naujo(n) darbuotojo(s) atranką, pirmiausia svarbu įvertinti prieinamą paieškos būdą ir darbo skelbimų platinimo vietas, galbūt pasidalinti informacija su negalią turinčiomis bendruomenėmis. Darbuotojo funkcijų aprašymas darbo skelbime turėtų būti aiškus ir detalus, nurodant kokie lūkesčiai ir kokie darbai reikės atlikti.

1 iš 10 registruotų bedarbių su negalia turi aukštąjį išsilavinimą. Todėl įmonės galėtų peržiūrėti laisvų pareigybių aprašymus ir funkcijas, dalį jų atskirti, kad būtų galima pritaikyti ne visas, o konkretų darbo pobūdį. Taip pat svarbu apgalvoti, kas laukia po atrankos: darbuotojo įvedimą, mokymą, mentoriaus paskyrimą, veiklos vertinimą. Darbdaviams gali būti naudinga pagalvoti apie papildomas priemones, tokias kaip darbo vietos pritaikymas, darbo asistento išlaidas, mokestines lengvatas ir aktyvių darbo rinkos priemonių kompleksą.

Nuo 2023 m. pradžios įdarbinti žmonės su negalia gali gauti įvairias paramos formas: atlyginimo subsidijas, darbo vietos pritaikymą, darbo asistento išlaidų subsidijas ir kt. Taip pat kuriama galimybė įdarbinti žmones su negalia atviroje rinkoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatas. Darbdaviams, susidomėjusiems šia tema, svarbu įvertinti realias galimybes ir pritaikyti darbo vietas bei procesus, atsižvelgiant į individualius darbuotojų poreikius.

Rinkos realijos

Žmonės su negalia Lietuvoje dažnai susiduria su kliūtimis: kai kuriuos trukdo netinkamai pritaikytos darbo vietos, diskriminacija ar reikalavimai neatitinkantys jų galimybių. Tačiau nepaisant pastangų, nedarbo rodikliai ir įdarbinimo tempai rodo, kad dirba tik apie trečdalį darbingo amžiaus žmonių su negalia. Remiantis įvairiais duomenimis, laisvų vietų skaičius yra didelis, o kvotos traukiamos į priekį organizacijose, tačiau jų įgyvendinimas kartais užstringa dėl vietų trūkumo arba kandidatų su negalia stokos.

SOPA agentūros įvadai parodo, kad poreikis paslaugų individualizavimui yra didelis ir kad vis dar trūksta tiksliųjų, palydėtojų ir mentorių sistemos. Ekspertai pabrėžia, kad sėkminga įdarbinimo politika turi apimti ne tik finansinę pagalbą, bet ir kvalifikacijos kėlimą, įdarbinimo infrastruktūros pritaikymą bei poįsidarbinimo palaiką.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie užimtumą globos įstaigose

Šiuo metu plėtojamos programos, kurios siekia vienodų galimybių atviroje darbo rinkoje: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, darbo asistento išlaidų subsidijos ir aktyvių darbo rinkos priemonių kompleksas, kurį planuota tobulinti darant asmeniniams poreikiams pritaikytas paslaugas. Tikimasi, kad iki 2025 m. bus sukurtos būtinos sąlygos, leidžiančios perkelti daugiau žmonių su negalia į nuolatinį darbą ir pasiekti tikslus įvairiose įstaigose ir įmonėse.

Rodiklis	Tiksliniai duomenys
Darbingo amžiaus žmonių su negalia	166 757
Aktyvūs atviroje darbo rinkoje	26,3% (43 897)
Registruoti klientai Užimtumo tarnyboje	14,4 tūkst. (2024-10-01)
Įdarbinta per metus tarpininkaujant	6 tūkst.

Taikomi dažnai minimi pavyzdžiai: pavyzdžiui, įprastose įmonėse ir socialinėse įmonėse dirba žmonės su negalia įvairiose sektoriuose: administracinėje, aptarnavimo, gamyboje, didmenoje ir mažmenoje, transporto, statybose ir kt. Tačiau darbdaviams vis dar trūksta įrankių ir supratimo, kaip efektyviai įdarbinti ir palaikyti tokius darbuotojus.

tags: #uzimtumo #tarnyba #statistika #apie #neigaliuju #darba