Socialinis darbas yra viena iš labiausiai žmonių gerovei skirtų profesijų, orientuota į socialinės atskirties mažinimą, pagalbos teikimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms bei socialinio teisingumo užtikrinimą. Tačiau, kaip ir bet kuri sudėtinga bei atsakinga profesija, socialinis darbas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties, empatijos bei gebėjimo dirbti įvairiose sudėtingose situacijose. Savanorių, dirbantys socialinių paslaugų centruose, ne tik prisideda prie paramos teikimo, bet ir susipažįsta su įvairiomis socialinio darbo praktikos sritimis.
Savanorystės patirtis yra neįkainojama, ypač tiems, kurie svarsto apie socialinį darbą kaip savo būsimą profesiją. Savanorystė socialinių paslaugų srityje - tai galimybė tiesiogiai susidurti su socialinio darbo kasdienybe.
Savanorių Indėlis Į Socialines Paslaugas
Savanoriai tampa svarbia komandos dalimi, padedančia teikti paramą šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su sunkumais. Ši veikla apima įvairias sritis: nuo praktinės pagalbos (dokumentų tvarkymas, paramos paskirstymas, vaikų priežiūra ir t.t.) iki emocinės paramos (dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, bendravimas su klientais).
Socialinis darbas yra grindžiamas vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogaus orumui, lygybė, teisingumas ir socialinė atsakomybė. Savanoriai, dirbdami su šeimomis, kurioms reikia paramos, išmoksta dirbti pagal šias vertybes, ugdo savo empatijos gebėjimus bei atsakomybės jausmą.
Savanorystė tampa platforma, kurioje jauni žmonės gali išbandyti save, pamatyti, kaip socialinis darbas gali padėti keisti žmonių gyvenimus. Savanoriai, dirbantys socialinių paslaugų centruose, taip pat turi galimybę dirbti su įvairiais specialistais, tokiais kaip atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Darbo aprašymas: slaugytojo padėjėjas
Šis bendradarbiavimas leidžia savanoriams geriau suprasti, kaip yra koordinuojamos socialinės paslaugos, kokios pagalbos priemonės yra taikomos ir kokios strategijos yra naudojamos sprendžiant sudėtingas socialines problemas. Vienas iš pagrindinių JST savanorių darbo sričių socialinių paslaugų centruose - darbas su šeimomis, susiduriančiomis su socialiniais, ekonominiais ar asmeniniais iššūkiais. Šios šeimos dažnai patiria skurdą, nedarbą, priklausomybes, smurtą ar kitus gyvenimo sunkumus.
Savanorė turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su šeimomis, suprasti jų rūpesčius bei poreikius. Tai buvo ne tik praktinė pagalba, bet ir svarbi emocinė parama, kuri padėjo stiprinti pasitikėjimą savimi ir bendruomene.
Savanorės veikla apėmė ir praktinę pagalbą centro veikloje. Emilija padėjo prižiūrėti gėles, atvejo vadybos posėdžių metu prižiūrėti vaikus, tvarkyti bylas, ieškoti atvejo vadybininkei reikalingos informacijos susijusios su socialiniu darbu internetinėje erdvėje ir mokslinės literatūros.
Savanorė kartu su kuratore organizavo paramą į krizines situacijas patekusioms moterims, auginančioms mažamečius vaikus. Bendradarbiaujant su Labdaros ir paramos fondu „Vilties liepsna“ buvo suteikta parama moterims ir vaikams, aprūpinant juos maisto papildais ir higienos priemonėmis moterims.
Savanorės veikloje labai svarbų vaidmenį atliko kuruojantis darbuotojas. Savanorės kuratorė buvo patyrusi atvejo vadybininkė, kuri padėjo savanorei susipažinti su socialinio darbo specifika, paaiškino pagrindinius darbo principus ir strategijas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos socialiniam darbui
Savanoriškos veiklos procese buvo ne tik mokymosi, bet ir emocinės paramos suteikimo galimybė. Kuratorė padėjo savanorei jaustis saugiau, suprasti savo atsakomybę ir darbo svarbą. Šis bendradarbiavimas taip pat skatino savanorės mokymąsi ir tobulėjimą, nes kuratorius nuolat teikė grįžtamąjį ryšį ir vertingus patarimus.
Savanorystė yra ne tik praktinis būdas padėti kitiems, bet ir svarbus įrankis, ugdantis socialinio darbo įgūdžius ir prisidedantis prie šios profesijos tobulėjimo. Savanoriai dažnai tampa svarbia socialinių paslaugų sistemos dalimi, padedančia teikti paramą bendruomenei, kurioje jie veikia.
Vienas iš pagrindinių savanorystės privalumų - tai galimybė išmokti realių įgūdžių, kurie yra būtini socialiniame darbe. Savanoriai ugdo empatiją, gebėjimą dirbti komandoje, spręsti problemas ir reaguoti į sudėtingas situacijas. Šie įgūdžiai yra itin vertingi ne tik savanorystės metu, bet ir tolesniame profesiniame kelyje.
Be to, savanorystė padeda formuoti bendruomenės solidarumą ir socialinę įtrauktį. Savanoriai tampa svarbia jungtimi tarp socialinių paslaugų teikėjų ir žmonių, kuriems reikia pagalbos. Jie prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, užtikrina, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir skatina bendruomenių stiprinimą.
Savanorystė ne tik atliepia socialiniam darbui, bet ir suteikia daug naudos pačiam savanoriui. Ji padeda ugdyti asmeninius įgūdžius, tokius kaip atsakomybė, komunikacija, gebėjimas įveikti stresą bei spręsti sudėtingas situacijas. Savanorystė suteikia galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, patirti emocinius iššūkius ir ugdyti empatiją bei supratimą.
Taip pat skaitykite: Apie slaugos priemones
Be to, savanorystė dažnai padeda jauniems žmonėms pasirinkti savo būsimą karjerą. Savanorystė socialinių paslaugų srityje yra unikali galimybė susipažinti su socialinio darbo profesija, įgyti praktinių įgūdžių ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
„Besikeičiant visuomenės požiūriui į socialines paslaugas, pastebime ir kintantį požiūrį į socialinį darbuotoją bei jo funkcijas. Nors dar egzistuoja nuomonė, kad socialinis darbuotojas yra kontrolės mechanizmo dalis šeimai, kuri patiria sunkumus. Šiuo metu šeimų stiprinimo programoje Vilniaus mieste paslaugos yra teikiamos 276 šeimų patiriančių įvairių sunkumų.
„Pirmoji grupė būtų šeimos, išgyvenančios skyrybų procesą, antroji - šeimos, sprendžiančios rimtus įvairių priklausomybių atvejus. Dažnai tai būna įsisenėjusi situaciją šeimoje. Šeimos, išgyvenančios skyrybas, kreipiasi pagalbos tuomet, kai nepavyksta konstruktyviai spręsti savo poros santykių problemų.
Dažnu atveju, poros pamiršta ir ne visuomet atsižvelgia į savo vaikų poreikius. Anot I. Kropienės, neretai skyrybų procese vaikai būna naudojami kaip manipuliacijos įrankiai vienos ar kitos pusės tikslui pasiekti.
„Dirbant su skyrybas patiriančiomis šeimomis dažniausiai teikiama psichologų pagalba šeimoje augantiems vaikams kurie išgyvena kaltės, išsiskyrimo jausmus. Tėvams siūloma mediacijos paslaugas ar šeimos terapiją priklausomai nuo šeimos situacijos. Svarbu pastebėti, kad šeimos terapija galima šeimai, kai šeima eina susitarimo, bendro susikalbėjimo ir sprendimo ieškojimo link. Vis dar konflikto stadijoje esančioms šeimoms labiau tinkama mediacijos paslaugos. Taip pat esant poreikiui teikiamos teisininko ir socialinio darbuotojo konsultacijos.
Šeimų stiprinimo programoje didelę dalį sudaro darbas su sunkiai paauglystę išgyvenančiais jaunuoliais. Jie neretai jaučiasi sutrikę dėl to, kad neranda savo vietos socialiniame gyvenime.
„Paauglys neturi reikiamos patirties - visi šiame amžiuje patiriami išgyvenimai yra nauji, svarbus savo tapatumo ieškojimas bei savo asmens priskyrimas vienai ar kitai socialinei visuomenės grupei. Jei paauglys dėl santykių su tėvais atskirties, blogų praeities su jais patirčių nebeturi juos siejančios gijos. Paauglystės laikotarpis yra būtent tas, kai paauglys tą giją ras su jam tinkančia aplinka, kuri nebus socialiai teigiama, pozityvi ir pan.
Patarimas tėvams, prisiminti, kad paauglys yra tarsi tas pats buvęs trimetis vaikas, kuriam ne mažiau reikia meilės. Jis vėl yra ieškojimuose ir naujuose patyrimuose, tik jau tame amžiuje, kai meilės paprašyti ar ją parodyti yra nepatogu. Dirbdami su sunkumus išgyvenančiais jaunuoliais specialistai bando išsiaiškinti tikrąsias esmines paauglio problemas, nukreipia juos pas psichologus, įvairius terapeutus. Taip pat ieškomi pagalbos būdai, kai matome, kad tradicinis psichologo ar kito specialisto konsultavimas paaugliui nepriimtinas. Kartu yra stiprinamos tėvų žinios paauglių auklėjimo klausimais, nukreipiamu į tam skirtas tėvų savipagalbos grupes.
„SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ koordinuojanti atvejo vadybininkė Indrė Kropienė sako, kad socialinio darbuotojo diena būna labai dinamiška, o laikas pralekia žaibo greičiu.
„Kadangi dirbame su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, niekuomet nežinome, kokia diena laukia ir, ką ji naujo atneš. Rytas prasideda nuo darbų planavimo, toliau seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų organizavimas, tarpininkavimas šeimoms bendraujant su kitomis institucijomis. Nemažą laiko dalį tenka skirti ir netiesioginiam darbui su šeima - dokumentacijos pildymui, bylų tvarkymui - jis užima trečdalį darbo dienos laiko.
Anot Indrės, be didelės vidinės motyvacijos socialinio darbuotojo darbas tiesiog nėra įmanomas. „Atsikelti ir kiekvieną rytą eiti į darbą motyvuoja vidinė žinia, kad esi reikalingas silpnesniam bei gyvenimo negandų užkluptam suaugusiam ar mažam, silpnam ir negalinčiam savęs apginti vaikui. Kai žinai, kad nuo tavęs, greičiausiai, priklauso ar kažkas bus pavalgęs, nuėjęs į mokyklą ar susirgus nukreiptas pas medikus - imi ir darai.
Visgi, socialiniai darbuotojai tokie patys žmonės, kaip ir kiti - visų problemų išspręsti jie negali. Kiekvienam pasirinkusiam šį sudėtingą pagalbos kitam kelią svarbu suvokti, kad jis yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti.
2024 m. kovo 1 d. Varėnos socialinių paslaugų centre, akredituotoje savanorius priimančioje organizacijoje savo savanorystės kelią pasirašiusi jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) veiklos sutartį pradėjo savanorė Emilija Eidukevičiūtė. Mergina išbandė save įvairiose socialinio darbo veiklose. Emilijai padėjo susipažinti su socialiniu darbu jos kuratorė atvejo vadybininkė Inga Eidukevičienė.
Savanorė, dirbdama su šeimomis, atliko svarbų tarpininko vaidmenį. Mergina dalyvavo savitarpio pagalbos grupėse, kuriose šeimos galėjo dalintis savo patirtimis ir gauti moralinę paramą. Savitarpio pagalbos grupės dažnai tampa erdve, kurioje žmonės gali išvysti, kad jų problemos nėra unikalios, o kitų šeimų patirtys gali padėti rasti sprendimus ir pasijusti mažiau izoliuotiems. Dirbant su šeimomis, labai svarbu išklausyti jų poreikius ir rasti individualius sprendimus, nes kiekviena šeima susiduria su skirtingais iššūkiais.
Minėjo Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Į šventinius renginius Jonučių progimnazijoje bei Kauno rajono socialinių paslaugų centre susirinko neįgalieji iš įvairių pakaunėje veikiančių organizacijų. Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga minėjo gražų jubiliejų - 25-ąjį gimtadienį. Jau ketvirtį amžiaus organizacija padeda neįgalią turintiems asmenims, teikia jiems visas būtinas paslaugas.
Apie Raudondvario pilyje vykusį kasmet organizuojamą vaikų dailės plenerą „Aš ir tu“, orientuotą į bendrystę kartu kuriant ir piešiant. Šių metų plenero tema - „Angelo sapnas“. Renginio metu vaikai su negalia ir savanoriai šį sapną pavertė pavertė tikrove.
Savanoriai - svarbi socialinės pagalbos dalis.
Kauno rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė. Susitikimo metu kalbėta apie socialinių paslaugų plėtrą, socialinės globos įstaigų veiklą, nevyriausybinių organizacijų stiprinimą ir užsieniečių integracijos klausimus. Cituojami D. Pusiaukelės namai toliau kelia aistras. Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys teigia, kad, nepaisant kilusių aistrų, su vietiniais ne tik rastas kompromisas, bet ir esą sumažėjo baimių.
Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį apsilankęs teisingumo ministras Rimantas Mockus pabrėžė profesionalios teisinės pagalbos užtikrinimo svarbą, kuri ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. „Teisinė pagalba yra svarbi siekiant užtikrinti piliečio teisės į teisingumą įgyvendinimą, todėl didinsime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumą ir paslaugų kokybę”, - tvirtino ministras. Susitikime taip pat buvo aptarta Domeikavoje veikiančių pusiaukelės namų situacija.
Apie socialinėse popieriaus dirbtuvėse „Pilnos širdys“, kurios yra viešosios įstaigos „Socialinės terapijos namai“ AKVILA padalinys, vykusias atvirų durų dienas, kuriose apsilankė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, vicemeras Lukas Alsys ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė. Socialinių paslaugų įvairovę lemia gyventojų poreikiai. Pokalbis su Kauno r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja M. Vensloviene apie socialinių paslaugų organizavimą Kauno r.
Prieš pat Šv. Velykas Kauno rajono socialinės globos, slaugos įstaigos, šeiminių namų, dienos centrų ir kitų socialinių įstaigų gyventojai sulaukė velykinių dovanų ir sveikinimų. Per didžiąsias metų šventes sveikinti šių įstaigų gyventojus - graži Kauno rajono savivaldybės tradicija, gyvuojanti jau daug metų.
Domeikavos pusiaukelės namuose surengtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT), Kauno rajono savivaldybės, policijos ir čia savanoriaujančių visuomeninių organizacijų atstovų susitikimas su vietos bendruomene. Antrus metus veikiančių pusiaukelės namų steigimo procese būta daug aistrų ir nesusikalbėjimo, todėl tokie susitikimai, kurių metu bendruomenė informuojama apie situaciją, vyksta nuolat. Pusiaukelės namuose - maskuojančių tinklų Ukrainai pynimo dirbtuvės.
Apie Užliedžiuose atidarytus grupinio gyvenimo namus, kuriuose įsikūrė dešimt intelekto negalią turinčių asmenų. Anot savivaldybės, naujai atvertuose grupiniuose namuose neįgalūs asmenys, padedant darbuotojams, gamina valgyti, tvarko namus, prižiūri kiemą, mokosi socialinių, bendruomeninių ir kitų įgūdžių. Juragiuose (Kauno r.) duris atvėrė „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai, kuriuose įsikūrė dešimt intelekto negalią turinčių asmenų. Tai jau trečia tokia įstaiga Kauno rajone. Gyventojai savo namams suteikė prancūzų dailininko Polio Gogeno vardą.
Apie labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“, įsikūrusio Vilkijoje, 25-ojo veiklos jubiliejaus minėjimo renginius bei Raudondvaryje atvertas naujų šeiminių namų duris. Apie Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus ir vaiko gerovės centro „Gynia“ surengtą Globėjų dienos šventę. „Gynia“ pakvietė globėjų šeimas į Bernatonių kaime esančią kaimo turizmo sodybą „Užmiesčio kupolas“ ir įteikė mero Valerijaus Makūno padėkas.
Apie birželio 12 d. Garliavoje (Kauno r.) vykusias jubiliejines, 25-ąsias, Kauno rajono žmonių su negalia sporto žaidynes „Pabūkime kartu“, šiųmetės sporto šventės tema „Startuojame olimpiadai KASDIEN“ buvo skirta netrukus vyksiančiam didžiausiam sporto renginiui - Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
Kauno rajono savivaldybėje lankėsi Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Buvo aptartos tarpinstitucinio bendradarbiavimo, švietimo, mediacijos problemos. Per pastaruosius dvejus metus gyventojų skaičius padidėjo 10-ia tūkstančių, vaikų darželių tinklui plėsti reikia didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių.
Apie Kauno rajono savivaldybėje vykusį tarpinstitucinį pasitarimą dėl ambulatorinių slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų namuose teikimo tvarkos. Pateikiami Kauno rajono mero V. Apie Kauno rajono socialinių paslaugų centro (KRSPC) Dienos socialinės globos centro, skirto Kauno rajone gyvenantiems neįgaliems vaikams ir jų šeimoms, veiklos gimtadienį.
Gruodžio 5 d. Kauno rajono socialinių paslaugų centre paminėta Tarptautinė žmonių su negalia diena. Į tradicija tapusį kasmetį renginį susirinko neįgalieji iš įvairių Kauno rajone veikiančių organizacijų, kurios rūpinasi negalią turinčiais asmenimis. Cituojama Kauno rajono vicemerė R. Apie trečius metus iš eilės Garliavos Kaiminystės parko amfiteatre vykstantį respublikinį neįgaliųjų meno kolektyvų festivalį „Dainų tiltai“. Šiemet jame dalyvauja Kauno, Kauno r.
Apie Garliavos (Kauno r.) sporto centre vykusias Kauno rajono žmonių su negalia sporto žaidynes „Pabūkime kartu“. Pateikiami Kauno rajono vicemerės R. Popovienės, Lietuvos sportinės gimnastikos čempionės J. Rašoma, kad Kauno rajono savivaldybėje nuo 2012 m. įgyvendinami Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai, kurių finansavimas skiriamas iš šalies ir savivaldybės biudžeto lėšų.
Apie slaugos (arba) globos paslaugas teikiančių įstaigų veiklą Kauno rajone. Rajone veikia ne viena tokia įstaiga. Dalies jų steigėja yra Kauno rajono savivaldybė. Apie Kauno rajono (kartu su Marijampolės ir Švenčionių savivaldybėmis) dalyvavimą Europos komisijos projektuose „Individualių paslaugų teikimo sistemos pažeidžiamoms visuomenės grupėms sukūrimas“.
Apie šia tema surengtą seminarą Kauno savivaldybėje, kurio metu buvo sprendžiami išėjusių iš įkalinimo vietų asmenų, globos įstaigas paliekančių jaunulių, žmonių su negalia problemos. Pateikiami Kauno rajono mero pavaduotojo P. Apie pasikeitimus Linksmakalnio miestelyje: naujai atidarytą vaikų dienos centrą, jo įrengimą, miestelio dalyvavimą Europos kultūros sostinės 2022 projekte, naujo gyvenamųjų namų kvartalo statybas. Pateikiami seniūno V.
Apie tai, kad Garliavos apylinkių seniūnijoje esančiuose Juragiuose numatytas sklypas, kuriame turėtų iškilti vadinamieji grupinio gyvenimo namai proto ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, juose planuojama apgyvendinti 10 asmenų. Tokie planai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Juragių bendruomenės namuose vyko gyventojų ir projekto įgyvendinimu besirūpinančių specialistų susitikimas, į žmonių klausimus atsakė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja M. Venslovienė.
Susitikime su valdininkais buvo išsakytos prielaidos dėl galimų grėsmių gyventojams. M. Venslovienė pabrėžė, kad Juragiuose planuojamuose steigti namuose kartu su neįgaliaisiais gyvens ir juos prižiūrės penki ministerijos atrinkti patyrę specialistai. Susitikime dalyvavo Garliavoje veikiančių socialinės terapijos namų „Akvila“ viena įkūrėjų E. Socialinių paslaugų centrui svarbu kiekvieno žmogaus gyvenimą padaryti saugų ir oresnį.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Dienos centras.
Apie Juragiuose (Kauno r.) gyvenančios R. Keturakienės drauge su vyru Kęstučiu 2010 m. įsteigtą šeimyną, jų darbo patirtį globojant be tėvų globos likusius vaikus. Kauno rajono meras V. Makūnas už pasiaukojamą veiklą R. Keturakienei įteikė Kauno rajono savivaldybės medalį. Pateikiamos šeimy...
Paslaugos teikimo vieta - institucijoje, Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės globos ir pagalbos skyriuje, adresu A. Teikimo trukmė / dažnumas - nuo 3 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę, darbo dienomis. Apmokėjimas už paslaugą: dienos socialinės globos paslaugos kaina mėnesiui - asmeniui su negalia 735 Eur, su sunkia negalia - 778 Eur.
tags: #reikalingos #zinios #savanoriams #teikiant #socialine #pagalba