Dešimtys tūkstančių lietuvių kasdien susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, tačiau kas trečias vis dar mano, kad dėl patirto smurto kaltos pačios moterys, rodo naujausia rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės kompanijos „VoiceScore“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis.
Kodėl reikalingos knygos apie smurtą ir psichologinį smurtą?
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad yra informacijos perteklius, bet pasigilinus, tampa akivaizdu, kad suprantamos, aiškios ir susistemintos informacijos nėra, daugelis leidinių yra skirti psichologams, socialiniams darbuotojams - tai metodinė medžiaga“, - teigia V. Todėl reikia leidinių, kurie būtų prieinami plačiajai visuomenei, paaiškintų sudėtingas temas suprantama kalba ir padėtų atpažinti smurto formas.
Kas dažniausiai žinoma apie smurtą?
Didžioji dalis Lietuvos žmonių žino tik apie dvi smurto formas - fizinį ir psichologinį smurtą, tik 5 proc. žino apie kitas smurto rūšis. Tačiau kasdienybėje dauguma moterų susiduria daugybe kitų smurto apraiškų - priekabiavimu, seksualiniu, socialiniu ir ekonominiu smurtu.
Psichologinio smurto apibrėžimai ir požymiai
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Taip pat skaitykite: Skaitymo rekomendacijos paaugliams
Dažniausi psichologinio smurto požymiai
- Kontrolė ir sekimas: nuolatinis partnerio tikrinimas, socialinių tinklų stebėjimas;
- Žeminimas ir izoliacija: partners nuvertina, atima socialinę paramą;
- Emocinė manipuliacija: kaltinimai, gaslighting, reikalavimai;
- Ekonominis smurtas: išlaikymo blokavimas, ribojimas prieigos prie pinigų;
- Seksualinis ir priekabiavimas: spaudimas, ribų pažeidimas;
- Nuolatinis grasinimas, net jei nekomplikuoja fizinio smurto, sukelia nuolatinį stresą ir baimę.
Pasekmės aukai ir šeimai
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Pasakojimai vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant vaikų savęs ir pasaulio supratimą. Tačiau vaikiškose knygose retai atsispindi vaikų, kurie yra smurto artimoje aplinkoje liudininkai arba tiesiogiai nuo to kenčia, patirtis.
Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Knygų vaidmuo: terapija, saviugda ir atspindys
Vaikiškos knygos suteikia vaikams prieigą prie šių istorijų, rimtas ir liūdnas temas perteikia jiems suprantama kalba ir užkariauja jų širdis su meile iliustruotais herojais ir alternatyviais vaidmenimis. Skaitydami istoriją kartu, vaikai gali aptarti ir apdoroti savo patirtį. Deja, dauguma vaikiškų knygų neatspindi vaikų, kurie liudija arba yra nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje savo šeimose, arba kurie patys tiesiogiai patiria tėvų smurtą, patirties. Taigi, Vaikų knygos dažnai sustiprina idiliško pasaulio stereotipus, o daugelio vaikų ir jaunuolių gyvenimo realybės yra tabu arba nematomos.
FHK vaikų knygų sąrašas pateikia rekomendacijų dėl įvairaus amžiaus vaikų ir jaunimo švietimo apie smurtą, specialiai sukurto siekiant paremti švietimo darbą moterų ir vaikų prieglaudose. Šis šaltinis, sukurtas ir pritaikytas naudoti moterų ir vaikų prieglaudose, moterų saugiuose namuose ir specializuotuose konsultavimo centruose, siekia suteikti paskatų ir pasiūlymų, kaip pedagogiškai paremtu būdu spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą su vaikais ir paaugliais.
Rekomenduojamos knygos suaugusiesiems
- Melody Beattie, NE-PRIKLAUSOMI: kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi - psichologijos klasika, pirmąkart išleista 1986 m., autorė pirmoji įvedė terminą kopriklausomybė;
- Daiva Babilevičienė, UŽDARYK DURIS IŠ KITOS PUSĖS: gyvenimas su toksiškais žmonėmis, emocinis smurtas, aukos vaidmuo ir išgijimas - knyga, kuri gali padėti atpažinti nesveikus santykius ir rasti kelią išeiti;
- Donatas Paulauskas, Kam reikalingi verkiantys vyrai: 15 esė vyriškumo tema - atviras pasakojimas apie vaikystę toksiškoje aplinkoje, rekomenduojama ir vyrams, ir moterims;
- Asta Padagaitė, SADISTAS - romanas, paremtas tikromis istorijomis, suprantamu stiliumi atskleidžiantis įsisenėjusių toksiškų santykių ratą.
Kaip knygos padeda aukoms ir jų artimiesiems?
Knygos rekomenduojamos edukacines ir lavinančias knygas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui. Knygas suskirstėme pagal skirtingas temines sritis, kurias laikome ypač svarbiomis įgalinant nukentėjusius vaikus: be smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto problemų sprendimo, atrinkome knygas, kurios praplečia vaikų emocinį žodyną ir skatina juos išreikšti savo ribas ir poreikius, taip pat pasakyti „ne“.
Taip pat skaitykite: Knygos apie lošimų priklausomybę: ką verta skaityti?
Pasakojimai padeda formuoti vaikų supratimą apie save, kitus ir pasaulį. Tie, kurie yra paveikti šių istorijų, negali matyti savęs atspindėto ir jaučiasi vieniši su savo patirtimi - todėl reprezentacija knygose yra būtina.
Praktiniai patarimai ir savipagalba
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas.
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
- Nenaudoti veiksmų, kurie gali gąsdinti ar grasinti smurtautojui - saugumas pirmiausia.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Kur kreiptis Lietuvoje, jei reikia pagalbos?
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje aplinkoje. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje veikia specializuoti pagalbos centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Prevencinės iniciatyvos ir bendruomeniniai projektai
Projektą inicijuoja Violeta Masteikienė, Modesta Kairytė ir Marija Norvaišaitė kartu su sėkmingai socialinius projektus įgyvendinusiomis organizacijomis: VŠĮ „Gerų Minčių Magijos projektai“ ir „Moterys kalba“. Iliustracijų autorė - Akvilė Magicdust, dizainerė - Lilija Lozovich, komiksų tekstų autorė - Urtė Karalaitė. Birutė Bebaimė - tai prevencinė smurto prieš moteris iniciatyva. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.
| Resursas | Ką teikia | Kontaktai (pvz.) |
|---|---|---|
| Specializuoti pagalbos centrai | Kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba | Kiekvienos savivaldybės kontaktai |
| Pagalbos moterims linija | Nemokama emocinė parama 24/7 | Telefono numeris (vietinis) |
| Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras | Nemokamos psichologų konsultacijos | Vietinis biuro kontaktas |
Kaip literatūra prisideda prie prevencijos?
Šios savaitės Knygų klubo tema - toksiški santykiai, emocinis smurtas ir kiti sudėtingi klausimai, kurie veikia mūsų gyvenimo kokybę. Pristatomos knygos padės plačiau suprasti save ir kitus, taip pat, kokie santykiai ir bendravimas mums kenkia ir gali varyti į neviltį. Knygos rekomenduojamos sąmoningam smurto įveikimui - jos praplečia žodyną, padeda atpažinti ribas ir suteikia strategijas, kaip ieškoti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti saldumynų potraukį?
Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė.