Socialinės, emocinės, sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas

Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės.

Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.

Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji. Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.

Įsivertinkite atlikdami BLIC testą, kuris padės suprasti, ar Jūsų klasei reikalinga nuosekli socialinio ir emocinio ugdymo programa.

Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.

Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į klasę

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą.

Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu. Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu.

Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

1. 1 LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
2. 2 LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu:
   • socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą;
   • veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo;
   • socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas;
   • veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
3. 3 LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus.

Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.

Kaip pasiekiama socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje

Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius.

Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.

Kodėl socialinės ir emocinės kompetencijos yra svarbios?

Mes visi žinome, kad profesinei sėkmei svarbūs tokie įgūdžiai, kaip rašymas, skaičiavimas ar problemų sprendimas, tačiau ne menkiau svarbūs socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip ištvermingumas, savikontrolė, emocinis stabilumas.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje. Tie, kurie geba kontroliuoti savo impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą.

Net ir PISA tyrimo rezultatai rodo, kad atkaklumas yra pagrindas siekiant sėkmės matematikoje. Tyrimai patvirtino, kad mokiniai, kurie tiki, kad gali išmokti matematikos, pasiekia geresnių rezultatų, negu tie, kurie tuo netiki.

Kodėl svarbu pradėti mokytis dabar, neatidėliojant?

Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas.

Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.

Socialinių ir emocinių kompetencijų pavyzdžiai:

• Atpažįsta ir įvardija emocijas.
• Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų.
• Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis.
• Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas.
• Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
• Apibūdina save, savo bruožus.
• Apibrėžia, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė.
• Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą.
• Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti.
• Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti.
• Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia.
• Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.
• Įvardija kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas.
• Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos.
• Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones.
• Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus.
• Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę.
• Apibūdina bendrus žmonių bruožus bei skirtumus.
• Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas.
• Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą.
• Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis.
• Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius.
• Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti.
• Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį.
• Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos.
• Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti.
• Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę.
• Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi.
• Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius.
• Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje.
• Užmezga teigiamus santykius.
• Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą.
• Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo.
• Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei.
• Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
• Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį.
• Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus.
• Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių.
• Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi.
• Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus.
• Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus.
• Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti.
• Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką.
• Dalyvauja kuriant bendras taisykles.
• Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus.
• Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu.
• Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams.
• Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku.
• Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti.
• Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas.
• Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą.
• Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
• Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
• Įvardija svarbius bendruomenės poreikius.
• Apibūdina šeimos narių vaidmenis.
• Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui.
• Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei.
• Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje.
• Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
• Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą.
• Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai.
• Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti.
• Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas.
• Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų.
• Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą.
• Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.
• Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai.
• Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai.
• Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius.
• Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius.
• Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti.
• Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai.
• Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas.
• Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems.
• Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis.
• Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis.
• Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei.
• Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones.
• Atsakingai rūpinasi savo kūnu.
• Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu.
• Paiso lyčių lygiavertiškumo.
• Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata.
• Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena.
• Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai.
• Taisyklingai kvėpuoja.
• Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų.
• Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo.
• Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso.
• Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas.
• Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas.
• Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms.
• Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų.
• Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą.
• Paaiškina maisto svarbą sveikatai.
• Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai.
• Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją.
• Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus.
• Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose.
• Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui.
• Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį).
• Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui.

LIONS QUEST programa

LIONS QUEST programos, Lietuvos mokyklose diegiamos nuo 2005 metų yra tyrimais pagrįstos programos, jos turi labai aiškų teorinį pagrindą. LIONS QUEST programos vystėsi eilę metų. Pradėjusi kelią kaip gyvenimo įgūdžių programa, ilgainiui, stiprėjant mokslo galimybėms vystėsi kartu su pažangiausiomis mokymo technologijomis ir moksliniais atradimais. LIONS QUEST programos yra nuolat atsinaujinančios ir prisitaikančios ne tik prie laikmečio aktualijų, bet ir išlaikančios tai, kas yra pagrįsta ir pamatuota.

Tikriausiai, didžiausią poveikį programos tobulėjimui padarė pagrįsti įrodymai, kad vaikų akademinei ir žmogaus gyvenimo sėkmei svarbios ne tik akademinės žinios, bet ir socialiniai ir emociniai įgūdžiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos koordinuojamas Erazmus 2017-2020 m. K3 projektas „Mokymasis būti: socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių vertinimo praktikos bei metodikų plėtojimas švietimo sistemose“ sudarė sąlygas ištyrinėti įvairių šalių socialinių ir emocinių, sveikos gyvensenos patvirtintus kompetencijų aprašus ir buvo nuspręsta, kad Ilinojaus paruoštas standartas yra tinkamiausias ir išsamiausiai paruoštas naudojimui.

tags: #socialines #kompetencijos #ugdymas #referatas