Smurtas prieš vaikus yra labai skaudi mūsų visuomenės piktžaizdė. Turime pripažinti, kad autentiška prevencija, visuomenės keitimas yra nuoseklus, atkaklus ir ilgalaikis procesas. Tai ne sprintas, bet maratonas. Svarbu nenustoti judėti teisinga linkme, atvirai kalbėti apie iššūkius ir problemas, bet bendromis jėgomis jas spręsti.
Oficialūs rodikliai ir jų pokyčiai
Oficiali statistika skelbia, kad užregistruojama vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn. gauti 30 423 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (tai sudaro 14,28 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021 m.).
Taip pat didėjo gautų pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus skaičius: per 2022 m. pirmus aštuonis mėnesius gauti 1 994 pranešimai, o tai yra 7,2 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Nagrinėjamu laikotarpiu 36,02 proc. išaugo fizinio smurto atvejų skaičius (nuo 977 iki 1 329 nukentėjusių vaikų), 14,81 proc. padidėjo galimo seksualinio smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejų skaičius (nuo 162 iki 186 nukentėjusių vaikų). Vis labiau atpažįstamas ir netoleruojamas psichologinis smurtas - minėtu laikotarpiu 12,85 proc.
Policijos departamento pateikti oficialūs nusikalstamumo statistikos duomenys rodo, kad stebima nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje vaikų (iki 18 m.) skaičiaus mažėjimo tendencija: 2022 m. pirmąjį pusmetį nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 372 vaikai, tai yra 13,1 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu (nukentėjo 428 vaikai). „Mažėjantis ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš vaikus skaičius rodo, kad situacija, nors ir lėtai, bet gerėja“, - komentavo Seimo narys.
Metiniai rodikliai ir didesni duomenys
Bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas - per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino. Taip pat, anot vaiko teisių gynėjų, pagalbos vaikams pernai prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai pernai patyrė fizinį smurtą, 422 - seksualinį smurtą, 431 - psichologinį smurtą, dar 151 - nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaitės. Daugiausia pranešimų (60 proc.) apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai perdavė policijos pareigūnai, taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino.
Smurto formos ir jų atpažinimas
Smurtas nėra vien tik fizinis smūgis ar atvira agresija. Jis turi daugybę veidų, ir kiekvienas jų gali būti ne mažiau žalingas. Smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
- Fizinė prievarta: bet kokie veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužeidimus - stumdymas, mušimas, smaugimas, gąsdinimas, žalojimas ar net ribojimas judėti.
- Psichologinis smurtas: nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, izoliacija, kaltinimai ar kontrolė. Psichologinis smurtas dažnai būna sunkiausiai atpažįstamas.
- Seksualinis smurtas: bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be asmens sutikimo, prievartavimas pasitelkiant emocinį ar ekonominį spaudimą.
- Ekonominis smurtas: pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė - kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais ar dirbti.
- Nepriežiūra (apleidimas): kai asmeniui nesuteikiama būtina priežiūra, pagalba, maistas ar gydymas; tai ypač svarbu mažiems vaikams ir priklausomiems asmenims.
Smurtautojai ir aukos: artimos aplinkos realijos
Smurtautojai - tai ne tik partneriai ar sutuoktiniai. Smurtas gali kilti tarp tėvų ir vaikų, tarp suaugusių brolių ir seserų, tarp vaikų ir senyvo amžiaus tėvų, taip pat tarp globėjų ir neįgaliųjų. 2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) - 1 789 atvejai iš 2 593.
Smurtas prieš žmones su negalia: asmenys su negalia dažnai tampa labiau priklausomi nuo globėjų ar artimųjų, todėl patiria kontrolės, ribojimo ar išnaudojimo formas. Europos Tarybos tyrimai rodo, kad žmonės su negalia du kartus dažniau patiria smurtą nei tie, kurie jos neturi. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos.
Smurto pasiskirstymas pagal amžių (2018-2020)
Smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių 2018-2020 m. rodo, kad daugiausia registruojama paauglių (15-17 m.) atvejų: 2018 m. - 1 673, 2019 m. - 1 595, 2020 m. (9 mėn.) - 823. Fizinio smurto atveju taip pat matyti didesnis skaičius vyresnių vaikų amžiaus grupėse.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
| Amžiaus grupė | 2018 | 2019 | 2020 (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 91 | 59 | 43 |
| 4-6 m. | 99 | 99 | 100 |
| 7-9 m. | 185 | 250 | 159 |
| 10-14 m. | 545 | 840 | 468 |
| 15-17 m. | 1 673 | 1 595 | 823 |
Pranešimų šaltiniai ir visuomenės sąmoningumas
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad šie skaičiai rodo ne tik problemos šalyje mastą, bet ir augantį visuomenės sąmoningumą. „Didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę - mūsų visuomenei rūpi vaikai. Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, esant poreikiui, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, - pranešime cituojama I. Skuodienė.
Per karantiną ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Išgyventas nepaprastas laikas - karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą.
Vaikų ir pagalbos linijų duomenys
„Vaikų linijos“ duomenys rodo, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. „Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1 230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 - apie emocinę prievartą, 275 - apie seksualinę prievartą, 134 - apie nepriežiūrą, 1 417 - apie patyčias.“
Visuomenės požiūris ir iššūkiai
Posėdžio dalyviai sutarė, kad svarbu neskubėti įvesti griežtų sankcijų, bet kantriai keisti žmonių požiūrį. Deja, tikrovė tokia, jog kas antras tyrime dalyvęs asmuo mano, kad fizinės bausmės yra leistinos, bent jau išskirtiniais atvejais, o 9 proc. tai laiko auklėjimo priemone (Visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto 2021 m. spalio-lapkričio mėn., duomenys).
Dalies visuomenės klaidingas elgesio suvokimas - „lengvas pliaukštelėjimas“ ar grubus sugriebimas - vis dar laikomas normaliu, griežtu auklėjimu. Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką; kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, o tai gali lemti teisės į vaikystę ir tinkamą priežiūrą pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Prevencija, pagalba ir institucijų vaidmuo
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kartu su įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais rengia susitikimus ir aptarimus: „labai svarbu, kad bent pora kartų per sesiją surenkame draugėn įvairių institucijų, nevyriausybinių organizacijų specialistus“. Posėdžio dalyviai pristatė taikomas smurto prevencijos ir pagalbos šeimoms programas, įvardijo, su kokiais iššūkiais susiduria savo darbe.
Komisijos nariai ragino specialistus drąsiau teikti pasiūlymus, kokios teisinės priemonės padėtų vaisingai kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas, kad gyvename energetinio sunkmečio sąlygomis ir didelė dalis valstybės biudžeto bus skiriama šiai problemai spręsti. „Labai svarbu, kad dėl to nenukentėtų valstybės rūpestis piliečių emocine sveikata“, - akcentavo Seimo komisijos pirmininkas.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba atlieka veiksmus gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą atvejais - ne vėliau kaip per 6 valandas; gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia specializuotą pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Policija smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų kontaktus perduoda SKPC, o smurtas artimoje aplinkoje yra visuomeninę reikšmę turinti veika - pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo.
Kur kreiptis, jei pagalbos reikia čia ir dabar
Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę be lietuviškų raidžių su savo vardu, pavarde ir tiksliu adresu. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, o reagavimas gali užtrukti.
Jei reikia, kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems.
Visuomenės vaidmuo: kalbėti, pastebėti, keistis
Siekiant visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas.
Auklėjimo kultūra mūsų šalyje vis dar gaji: dalis visuomenės mano, kad kai kurios smurto formos toleruotinos. Komunikacija, švietimas, parama šeimoms ir lengvas prieinamumas pagalbos paslaugoms yra pagrindinės priemonės keisti požiūrį ir mažinti smurto prieš vaikus mastą.
Praktiniai žingsniai kiekvienam
- Pastebėjus smurto ar nepriežiūros požymius, praneškite atitinkamoms institucijoms ar policijai (112).
- Kalbėkite su vaikais ir paaugliais apie jų teises ir kur kreiptis pagalbos.
- Skatinkite pažįstamų šeimų prieigą prie pagalbos - socialinių paslaugų, psichologų, vaiko teisių specialistų.
- Nesižavėkite fizinėmis bausmėmis - ieškokite alternatyvių auklėjimo metodų.
Vaiko teisių gynėjai ir nevyriausybinės organizacijos kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.
tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #pries #vaikus #statistika