Socialinis darbas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, o socialinių darbuotojų kvalifikacijai keliami tam tikri reikalavimai. Tai svarbu siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas visuomenei ir išlaikyti aukštą profesinį lygį socialinių paslaugų srityje. Aptarsime, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir ar jie privalo atestuotis.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos arba organizacijos paslaugų kokybės gerinimu. Kitaip tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę. Nors yra asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę vienam darbuotojui.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau nuo šiol yra naujovė, kad iš šių 16 valandų, tik 60 proc. turi būti praleista pagal socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas, patvirtintas:
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus;
- Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas;
- Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programa;
- Kitos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintos programos;
- Dalyvavimas supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas. Tai reiškia, kad iš 16 valandų, apie 10 valandų turi būti skirta pagal aukščiau išvardintas programas, o iš tų 10 valandų bent dalis turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Kompetencijų vertinimas ir įsivertinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo bei savęsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savarankiškai įsivertina savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius pagal atskiras kompetencijų rūšis ir nustato, kurias kompetencijas reikia patobulinti, siekiant kuo geriau atlikti savo funkcijas ir padėti klientams.
Po asmeninio įsivertinimo rekomenduojama aptarti rezultatus su vadovu arba kolegomis, siekiant užtikrinti objektyvumą. Tai padeda socialiniams darbuotojams nepervertinti ar neper mažinti savo kompetencijų svarbos ir koncentruotis į sritis, kuriose trūksta žinių, įgūdžių ar motyvacijos.
Labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali patirti neigiamų pasekmių už savo veiklos įsivertinimą. Tokie vertinimai neturi neigiamo poveikio profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti savo kompetenciją ir profesionalumą.
Socialiniai darbuotojai kaip superherojai | Anna Scheyett | TEDxColumbiaSC
Apibendrinimas
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos ir tobulinimo reikalavimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuojami, siekiant užtikrinti aukštos kokybės socialines paslaugas. Tik kvalifikuoti specialistai gali dirbti socialiniais darbuotojais, o pastovus profesinis tobulėjimas yra būtinas jų kompetencijai palaikyti ir gerinti. Tobulinimo procesas apima specializuotas programas, superviziją ir nuolatinį savęs vertinimą, todėl socialiniai darbuotojai yra skatinami nuolat ugdyti savo gebėjimus bei žinias.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #darbuotojai #kvalifikacija #lietuvoje #diplominis #darbas