Šiame tekste aptariami neįgaliųjų socialinės integracijos, kultūrinio dalyvavimo ir prieinamumo klausimai, remiantis teisės aktais, renginiais ir mokslinėmis publikacijomis bei praktinėmis iniciatyvomis.
Teisinis pagrindas ir teisės
Lietuvoje išleisti teisės aktai užtikrina visuomenei visas galimybes būti aktyviais piliečiais - dalyvaujant viešojo valdymo procesuose mažinti korupcijos apraiškas viešajame sektoriuje.
Asmuo su negalia turi teisę į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Asmuo su negalia turi teisę į asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau - sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis.
Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, kad jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o kai jam teikiamos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo, jeigu tai netrukdo paciento gydymo procesui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Kurčiasis ir asmuo su klausos negalia turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją sudaro sąlygas ir užtikrina lygias galimybes asmeniui su negalia dalyvauti laisvalaikio, sporto ir kultūrinėje veikloje.
Asmuo su negalia turi teisę į švietimą, įskaitant ir mokymąsi visą gyvenimą, lygiai su kitais asmenimis.
Būsto pritaikymas asmeniui su negalia - būsto ir (ar) jo aplinkos pertvarkymas, kai patalpos arba jų dalys keičiamos sumontuojant (panaudojant) specialią įrangą ir (ar) atliekant remontą pagal individualiuosius asmens su negalia poreikius.
Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmęs savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Institucinė koordinacija ir politika
Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų.
Tarybos veiklos tikslas - gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje.
Savivaldybės administracija atlieka asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas - koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą.
Paslaugos, pagalba ir reabilitacija
Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Asmens su negalia individualieji pagalbos poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į asmens amžių, jo neįgalumo lygį ar dalyvumo lygį.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos.
Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą.
Techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Jeigu asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos išmoka.
Kultūrinė veikla, renginiai ir bendruomeninė integracija
Tarptautinės neįgaliųjų dienos paminėjimas ir kiti renginiai skatina neįgaliųjų socialinę integraciją bei leidžia viešai parodyti jų gebėjimus ir kūrybiškumą.
2017 m. lapkričio 30 d. 17.30 val. Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose (Žemaitės g. 102) vyks Tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti skirtas renginys „neGalia“.
Renginyje susibūrę negalią turintys žmonės koncertuos, bendraus, keisis informacija ir mėgausis galimybe džiaugtis gyvenimu, o veiksiančioje neįgalių žmonių meninių darbų parodoje-mugėje bus galima ne tik pasigrožėti darbais, bet ir jų įsigyti.
Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę neįgaliųjų dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija.
Šiauliuose organizuojamas renginys „neGalia“ suburs ir negalią turinčius, ir sveikus šiauliečius bei miesto svečius.
„Kad ir kaip sunku pripažinti, bet su netolerancija, nepagarba, empatijos trūkumu neįgalieji susiduria bene kasdien. Nors kartais atrodo, kad užmojis vienyti sveikąją visuomenės dalį ir neįgaliuosius yra lyg Sizifo darbas, renginiuose šurmuliuojantys ir besišypsantys žmonės verčia judėti pirmyn“, - sako Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėja Inta Skeivienė.
Lietuvoje dėmesys ir pagarba, mokėjimas įvertinti neįgaliuosius dar nėra norma.
„Tarp neįgalių žmonių esama puikių muzikantų, šokėjų, rankdarbių meistrų, o tai jau juk GALIA, ne visada įveikiama ir sveikiems žmonėms“, - svarsto I.
Talentų laukiama ir organizuojame renginyje. Pademonstruoti savo koncertinių pasirodymų atvyks daugiau kaip 10 kolektyvų iš Šiaulių, Pasvalio, Linkuvos, Raseinių, Naujosios Akmenės, Kelmės, Tauragės miestų ir rajonų globos namų, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių skyrių, kultūros namų, neįgaliųjų draugijų ir kt.
Neįgalieji visus susirinkusius užburs šokiais ir dainomis, o norinčius įsigyti malonių smulkmenų kvies paroda-mugė.
Švietimas, menas ir profesinis rengimas kaip integracijos priemonės
Apžvelgiamos bei išskiriamos naująją negalės bei socialinės integracijos sampratą atitinkančios neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos sritys: švietimas, darbas, menas.
Neįgaliųjų integracija: teigiamo požiūrio į neįgaliuosius formavimas muzikinio ugdymo procese.
Bendrųjų gebėjimų ir profesinio rengimo sąveika ugdant nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolius.
Integruotas mokymas - viešosios nuomonės objektas.
Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai vertina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką?
Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų pirminio profesinio rengimo Lietuvoje modeliavimas.
Sutrikusio intelekto vaikų muzikinis bendrųjų gebėjimų ugdymas.
Žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčių vaikų savivokos plėtimo galimybės meniniame procese.
Muzikos terapija, neverbalinė komunikacija ir meninis ugdymas
Cerebrinio paralyžiaus vaikų neverbalinio komunikatyvumo ugdymas muzikine raiška.
Muzikos terapijos raida Lietuvoje: trumpa apžvalga.
Ugdymo filosofija.
Žymaus ir vidutinio protinio atsilikimo vaikų savivokos ugdymas daile.
Empowerment, akademiniai tyrimai ir teoriniai aspektai
Empowerment of people with spinal injuries in the process of social integration.
LTStraipsnyje socialiniu, edukaciniu bei simboliniu interakciniu aspektais tiriamas negalės santykinumas.
Atskleidžiamas neįgaliųjų socialinės integracijos globališkumas bei aktualumas, akcentuojant naują socialinės integracijos sampratą.
Aristotelio, D. Hiumo bei kitų filosofų teorijų pagrindu kuriamos interpretacijos socialinės integracijos kontekste.
Anapus signifikanto principo: dekonstrucija, psichoanalizė, ideologijos kritika.
Projektai ir švietėjiška veikla
Siekiant padidinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir dalyvavimą viešojo valdymo procesuose sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityje Kauno Miesto Neįgaliųjų Draugija kartu su asociacija „Senjorų iniciatyvų centras“ ir Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuru įgyvendina projektą KEISTI SAVE - KEISTI LIETUVĄ Nr.
Projekto dėka, 14-koje savivaldybių, 23-uose miestuose, bus suorganizuota net 60 švietėjiškų renginių, didinančių visuomenės raštingumą sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityje.
Projekto lėšomis sukurtas informacinis leidinys „Privalomasis sveikatos draudimas.
Duomenų lentelė: kultūrinės dalyvavimo formos ir jų privalumai
| Forma | Privalumai |
|---|---|
| Koncertiniai pasirodymai | Skatina bendruomeniškumą, parodo gebėjimus, didina pasitikėjimą |
| Parodos ir mugės | Suteikia galimybę užsidirbti, viešai eksponuoti kūrybą |
| Muzikos ir dailės terapija | Pagerina komunikaciją, emocinę gerovę, lavina gebėjimus |
| Integruotas mokymas | Skatina socialinę įtrauktį ir lygiavertes galimybes |
Praktiniai siūlymai ir iniciatyvos
- Organizuoti renginius, kur reikalinga techninė pagalba ir asmeninis asistentavimas - taip užtikrinama prieiga ir dalyvavimas.
- Skatinti viešąjį sektorių ir kultūros institucijas sudaryti sąlygas gauti informaciją įvairiais prieinamais bendravimo būdais ar lietuvių gestų kalba.
- Integruoti menines veiklas į švietimo ir profesinio rengimo programas, ypač dirbant su negalios turinčiais vaikais ir jaunuoliais.
- Rengti švietėjiškus renginius ir informacinius leidinius, didinančius visuomenės gebėjimą suprasti teises ir galimybes.
Šie veiksmai remiasi tiek teisinių nuostatų užtikrinamomis teisėmis, tiek praktinėmis iniciatyvomis bei moksliniais tyrimais, kurie parodo, kad kultūrinė veikla, menas ir švietimas yra svarbios socialinės integracijos priemonės.
tags: #neigaliuju #dalyvavimas #kulturineje #veikloje