Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjus socialinei medijai, mūsų gyvenimai pasidalinuo į dvi dimensijas - realiąją bei virtualiąją. Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių.
Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius.
Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius kur kas didesnis už Europos vidurkį - profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“ 2012 m. duomenys).
Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Beveik kas antras jaunas (18-29 m.) žmogus Lietuvoje ieško darbo, o darbo paieškai pasitelkia ir „Facebook“ bei kitus socialinius tinklus. Tačiau didžiausi Lietuvos darbdaviai socialinių tinklų galimybes personalo paieškai išnaudoja vangiai.
Internete nuolat verda gyvenimas. Naudodamiesi internetu žmonės gali pažinti pasaulį, gauti informacijos daugybe rūpimų klausimų, užsidirbti pinigų, susirasti naujų draugų ir viešai išsakyti savo nuomonę bei lengvai keistis ja su kitais žmonėmis.
Interneto vartotojų elgesio tyrimas: 70 proc. Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI). Naujausias DCI įvertinimas siekia 70 proc.
Dauguma galvoja, kad per daug naudojasi mobiliuoju telefonu. Du trečdaliai britų, dalyvavusių plataus masto tyrime, teigia, kad telefonas jiems trukdo darbe, o trečdalis išmaniojo mobilaus naudotojų visame pasaulyje pasitikrina jį nors kartą per 5 minutes, pabudę iš miego.
Tyrimas parodė, kad net 77 procentai lietuvių dirba laisvalaikiu, naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais. Tačiau darbe nevengiama „lindėti“ socialiniuose tinkluose ar tvarkytis kitų reikalų. Kodėl darbe pramogaujame, o namie dirbame?
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Visiškai atriboti darbuotojo asmeninės erdvės ir įmonės reputacijos negalima, todėl darbuotojai, prieš skelbdami kažką savo socialinėje paskyroje, turėtų pagalvoti, ar tai nepakenks jo darbovietės įvaizdžiui, teigia socialinių tinklų ekspertas Aidis Dalikas.
Pastaraisiais metais pasaulį užkariavę socialiniai ir profesiniai tinklai pakeitė ne tik visuomenės, bet ir verslo gyvenimą. Galimybė žvilgtelėti į būsimų darbuotojų ar kolegų paskyras jau tapo norma darbuotojų paieškos ir samdos procese.
Pamažu nyksta riba tarp asmeninio ir socialinio gyvenimo, o visuomenės bei verslų dėmesys ir pasitikėjimas eiliniu žmogumi, savo srities specialistu, tik auga. Bene karščiausia tema šiandien - kaip tapti populiariu socialiniuose tinkluose ir iš to gauti naudos. O nauda taip pat skirstoma į tai, ar gausi dovanų iš rėmėjų, ar tai bus atlyginta finansiškai.
Savo reklamose socialiniai tinklai pabrėžia tik gerąsias puses: jie leidžia bendrauti su draugais, taip pat giminėmis, kurie gyvena toli vienas nuo kito, o kartu suteikia galimybę rasti naujų draugų.
Palaikant ir stiprinant draugystę dalintis mintimis, išgyvenimais yra išties svarbu. Jei jums pavyko susikurti draugiškus santykius darbe - galite laikyti save laimingais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Tačiau jie praktiškai nesidalina informacija su draugais ir pažįstamais - beveik nekelia nuotraukų ir nerašo įrašų.
Vaizdinėse socialinės žiniasklaidos platformose - „Instagram“ ir „Snapchat“ šiandien viešpatauja paauglės. 2016 m. 58 procentai iš 400 milijonų „Instagram“ svečių buvo moteriškos lyties, o paauglės „Instagram“ ir „Snapchat“ tinkluose lenkia vaikinus dviženkliais skaičiais. Kasdien pasidalinti dešimtimis asmeninio gyvenimo epizodų socialiniuose tinkluose, kas ir sparčiai populiarėjančiame „Instagram Stories“ - norma ar jau priklausomybė nuo dėmesio? Šiam tinklui dažnai skiriate daugiau laiko nei bet kokiai kitai veiklai, neskaičiuojant šeimos, darbo bei miego.
Ar jums niekad neatrodė, kad jūsų draugai populiaresni, daugiau bendraujantys, nei jūs pats? Mokslas teigia, kad jums šiuo požiūriu tikrai nesivaidena. Ir tai tikrai nėra dar viena keista žmogiško pasaulio pažinimo „algoritmų“ ypatybių sukuriama iliuzija.
Psichologinis smurtas prieš savo antrąją pusę įgyja naujų formų. Tam vis dažniau pasitelkiami socialiniai tinklai. Tarptautinių tyrimų duomenimis, artimųjų smurtą kenčiantys žmonės vis dažniau susiduria su persekiojimu pasitelkus įvairias socialinių tinklų funkcijas.
Aktyviai bendraudami socialiniuose tinkluose, vaikai ir paaugliai kartais susiduria su patyčiomis ir kita nemalonia patirtimi. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo.
Melagingų naujienų skelbimas tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose įkvėpė mokslininkus išrasti „vakciną” žmonių informaciniam atsparumui didinti. Kembridžo universiteto darbuotojai išrado psichologinius įrankius, nukreiptus prieš faktų iškraipymus. Tyrėjų siūlomas „prevencinis” mažų dezinformacijos „dozių” skaitytojams atskleidimas gali padėti užkirsti kelią klaidinantiems teiginiams.
Internete pažintimi prasidėjusios santuokos teikia daugiau pasitenkinimo ir nėra tokios trapios kaip tradicinėse vietose užsimezgę romanai. Tyrime dalyvavo beveik 20 tūkst. respondentų, kurie susituokė nuo 2005 iki 2012 metų. Paaiškėjo, kad internete susipažinusių porų santuokos yra 20 proc.
Pastaraisiais metais universitetus baigiantys ir į darbo rinką žengiantys jauni darbuotojai vyresnius kolegas stebina ne tik kitokiu požiūriu į darbą ir darbo kultūrą. Pagrindiniu negatyviu faktoriumi tapo toks psichologinis fenomenas, kaip „socialinis palyginimas“.
Narcisizmas tampa viena didžiausių XXI a. Ne vieną tyrimą atlikusių sociologų nuomone, šiuolaikiniams žmonėms yra būdingas polinkis į narcisizmą. Jį skatina naujosios technologijos ir socialinių tinklų plėtra, pakeitę žmonių bendravimą. Mokslininkai mano, kad narcisizmas taps viena didžiausių XXI a. visuomenės problemų.
Internetinių komentarų entuziastai turi rimtų psichinių sutrikimų, byloja atlikto 2014 metais vieno didžiausių šio reiškinio tyrimų rezultatai. Kanados mokslininkai priėjo išvadą, kad uolūs internetiniai komentatoriai pasižymi tokių sutrikimų kaip narcisizmas (ekshibicionizmo „brolis”), psichopatija, sadizmas ar net rimtesnių sutrikimų bruožais.
Šiandieninis pasaulis tapo milžinišku tinklu, kuriame informacija keičiamasi itin greitai, o mobilūs įrenginiai sujungė žmones kaip niekad glaudžiai. Beveik neliko vietų, kur nepasiektų žinutės, skambučiai ir elektroniniai laiškai. Neliko dienų, kad apsieitumėte be modernių prietaisų.
„Dar niekada žmonės nėra tiek rašę, kiek šiandien. Rašome trumpąsias žinutes, komentarus internete, tinklaraščius ir atsiliepimus“, - teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.
„Mobilizuokimės!“, „3D“, „4D“ - kviečia reklamos šūkiai, siūlydami naujus išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir belaidį ryšį („Wi-Fi“).
Retas kuris šiais laikais neturi išmaniojo telefono, planšetės, nešiojamojo kompiuterio. Praėjusį dešimtmetį neabejotinai galime pavadinti technologijų bei išmaniųjų įrenginių dešimtmečiu.
Albertas Einšteinas įspėjo, kad technologijos gali užimti žmonių bendravimo vietą. Tai jau vyksta, ir tais atvejais, kai darbuotojai negali atsikratyti blogų įpročių, darbovietės turėtų imtis priemonių.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
tags: #socialiniu #tinklu #naudojimas #apklausa