Naujuoju „Sodros“ vadovu tapo Kęstutis Čereška, profesionalas, turintis ilgametę vadovavimo patirtį tarptautinėje bendrovėje. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ - pokalbis su „Sodros“ direktoriumi Kęstučiu Čereška.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad K. Čereška pademonstravo aukščiausio lygio vadybos žinias bei kompetencijas. Ministrė džiaugiasi, kad tokio lygio profesionalas sutiko imtis atsakingo ir daug iššūkių turinčio darbo.
„Į „Sodrą“ aš atėjau iš verslo, kur 27-erius metus dirbau didelėj tarptautinėj kompanijoj, dirbdamas ten aš mokiausi, augau, tobulėju kaip vadybininkas. (...) Neabejoju, kad susidursiu su naujais iššūkiais ir galimybėmis, kurios savo ruožtu gali būti ir įdomios, ir įkvepiančios“, - pirmadienį trumpoje spaudos konferencijoje teigė K. Čereška.
K. Čereška į „Sodros“ vadovo pareigas bus paskirtas, jei teigiamas išvadas pateiks Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Jų tikimasi sulaukti iki spalio mėn.
Prioritetai ir iššūkiai
„Pirmą dieną nenoriu detalių komentuoti. (...) Leiskite man bent jau mėnesį - pusantro mėnesio pabūti. (...) Ilgalaikėje perspektyvoje noriu suprasti, kas „Sodroje“ yra gerai, kas ne, trumpalaikėje - biudžeto svarstymas“, - sakė K. Čereška.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Jis teigia, kad sritis, į kurią ateina, ypatingai jautri, reikalaujanti specifinių žinių, vadybinės patirties, nuolatinio tobulėjimo, gebėjimo diegti naujas technologijas, tęsti IT transformaciją ir svarbiausia - noro tarnauti žmogui.
Naujasis vadovas nori ir tiki, kad gali prisidėti įgyvendinant „Sodros“ misiją - kurti saugią socialinę aplinką Lietuvoje.
Valstybės valdymo agentūros vykdytų atrankų metu buvo vertinamos:
- bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos, reikalingos vadovauti įstaigai;
- motyvacija užimti vadovo pareigas;
- supratimas apie valstybės politiką socialinio draudimo ir pensijų srityse;
- aiškios vizijos ir sprendimų turėjimas, siekiant sukurti rezultatyviai ir efektyviai veikiančią įstaigą bei inicijuojamų pokyčių aiškumas bei pagrindimas.
Valstybės valdymo agentūros ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komisija ministrei Monikai Navickienei atrinko 2 geriausius rezultatus pademonstravusius kandidatus. Iš jų ministrė Sodros vadovu pasirinko vadovavimo patirtį tarptautinėje bendrovėje turintį profesionalą, geriausiai pasirodžiusį atrankose ir daugiausiai balų surinkusį Kęstutį Čerešką.
Monika Navickienė teigia, kad pavyko suorganizuoti aukščiausius standartus atitinkantį konkursą ir visų pastangomis pritraukti daug stiprių kandidatų. Ministrė mano, kad prie konkurso sėkmės prisidėjo ir Valstybės tarnybos reforma.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
II pensijų pakopos pinigų atsiėmimas
Jau antrą savaitę žmonės gali teikti prašymus ir atsiimti II pensijų pakopos pinigus. Jeigu iki praėjusių metų vidutiniškai aptarnaudavome apie 5 tūkstančius klientų per dieną, dabar jų turime dvigubai daugiau. Aktyvumas labai padidėjo.
Žmonės domisi, klausia, užduoda įvairius klausimus - jiems viskas įdomu, o mūsų konsultantai stengiasi jiems padėti. Būtų geriau, jei žmonės su visais klausimais, susijusiais su II pakopa, kreiptųsi tiesiogiai į pensijų kaupimo bendroves, tačiau mes taip pat atsakome į jų klausimus.
„Sodra“ prognozuoja, kad per dvejus metus sugrįš apie milijardas eurų. Taip, šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad šie pinigai sugrįš į „Sodrą“ ir pateks tiesiai į „Sodros“ rezervinį fondą.
Įstatymas leidžia iš rezervinių fondų indeksuoti pensijas, tačiau „Sodra“ neturi teisės pati priimti tokio sprendimo. Tai politinis sprendimas, dėl kurio turės balsuoti Seimas. Galbūt dalis lėšų bus skirta pensijų didinimui, tačiau noriu pabrėžti, kad grįžta ne tik pinigai - grįžta ir įsipareigojimai, nes kartu su pinigais grįžta ir apskaitos vienetų taškai.
Šuos įsipareigojimus reikės vykdyti, todėl su tais pinigais būtina elgtis atsakingai. Finansų ministerijoje dirba profesionalai, kurie tuo užsiima, ir fondas generuoja grąžą. Rezervinis fondas yra investuojamas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Pensijų kaupimas turėtų baigtis anuitetu. Jeigu žmogus pinigus, suplanuotus pensijai, pasiima anksčiau, sulaukęs pensinio amžiaus jis gaus mažesnę pensiją. Tai labai paprasta. Skatinčiau žmones turėti kuo daugiau alternatyvių pajamų šaltinių, kad atėjus tam laikui, o jis tikrai ateis, būtų galima gyventi taip, kaip norisi.
Demografiniai iššūkiai ir pensinis amžius
Girdime, kad artimiausiu laikotarpiu gali nutikti taip, jog nebus kam uždirbti pensijų, nes Lietuvoje žmonių mažėja, o pensininkų daugėja. Aš nesu pesimistas. Nemanau, kad Lietuvoje susiklostys situacija, kai nebeliks žmonių ir nebus kam dirbti.
Gimstamumo problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Tačiau yra ir migracijos faktorius. Tikiu, kad valstybė priims sprendimus, jog nesusidurtume su tokia sudėtinga situacija. Skatinčiau visus mokėti mokesčius ir įmokas, kad valstybė stiprėtų ir mes patys tikėtume valstybe, kurioje gyvename.
Šiemet pensinis amžius pailgėjo iki 65 metų, tačiau kai kurios valstybės jį didina iki 67-68 metų. Kol kas Lietuvoje negirdėjau diskusijų apie būtinybę ilginti pensinį amžių. „Sodros“ skaičiavimai ir biudžeto rodikliai rodo, kad artimiausiu metu tokios problemos nėra. Tačiau jeigu politiniame lygmenyje prasidės aktyvios diskusijos, „Sodra“ dės visas pastangas pateikti tikslius duomenis ir skaičiavimus, kad politikai galėtų priimti adekvačius sprendimus.
Į pensiją išeisime tada, kada norėsime, nes ir dabar žmogus gali pasirinkti anksčiau išeiti į pensiją.
Priimant sprendimą dėl II pensijų pakopos pinigų atsiėmimo, svarbu atsižvelgti į individualią situaciją. Pensijų kaupimas turėtų baigtis anuitetu - manau, kad tai būtų teisingas sprendimas. Tačiau žmonės turi labai skirtingų poreikių ir gali norėti tuos pinigus atsiimti. Vieno recepto nėra - viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkretaus žmogaus. Vis dėlto esu linkęs manyti, kad pensijai kaupti reikėtų.