Per visą pacientų patirtį ir visur, kur reikia priežiūros, slaugytojai nenuilstamai stengiasi išsiaiškinti ir nustatyti asmens poreikius. Už seniai žinomos atjautos ir atsidavimo slypi labai specializuota profesija, kuri nuolat tobulėja, kad atitiktų visuomenės poreikius.
Tokioje srityje kaip slauga, nėra tikslaus atsakymo, kuo būtent užsiima slaugytojos. Slaugytojos gali dirbti įvairiomis sąlygomis ir įvairiomis specialybėmis. Atsakomybė gali būti įvaiti - nuo ūmaus gydymo sprendimų priėmimo iki skiepų suteikimo mokyklose.
Pagrindinė kiekvieno slaugos darbuotojo vienijanti savybė yra įgūdis ir polėkis, kurio reikia norint būti slaugytoja. Slaugytojos darbas reikalauja ne tik žinių ir išmanymo, bet ir atitinkamų asmeninių savybių, tokių kaip: emocinis stabilumas, kantrybė, atjauta - kurios būtinos tinkamai vykdyti savo pareigas. Šiame darbe labai svarbūs komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai. Atsakingas požiūris, greita orientacija ir pasitikėjimas savimi taip pat būtinos slaugotojo savybės.
Istorinės ištakos ir raida
Pirmieji žinomi dokumentai, kuriuose minima slaugytojo profesija, buvo parašyti apie 300 m. Pirmoji Ispanijos ligoninė buvo pastatyta 500-tųjų pabaigoje - 600-tųjų pradžioje Meridoje, siekiant rūpintis sergančiais asmenimis, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę ar religiją. XVII amžiaus pradžioje slaugytoja, kaip profesija, buvo labai reta dėl daug įvairių priežasčių, pavyzdžiui, buvo uždaromos ligoninės įsikūrus vienuolynams.
Britanijoje nagrinėjami du laikotarpiai, Nacionalinės sveikatos tarnybos (NST) įkūrimas 1948 metais ir vidinis rinkos santykis įvedimas NST 1980-siais pabaigoje. Pirmas etapas. 1943m. buvo pristatytas neakademinis, dvejų metų praktinis mokymas (valstybės verbuojamos slaugės (VVS) kvalifikacija). Antras etapas. 1980-siais pabaigoje buvo siekiama suteikti kuo daugiau paslaugų už mažesnę kainą. Tokia padėtis privedė Davies prie šios išvados - „reali ir skausminga ironija yra tame, kad visiškai nėra aiškaus profesijos vaidmens“.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Informacijos priemonės įtaka slaugos vaidmens skleidimui 1980 ir 1990m.m. Nors jos gali pakeisti viešąjį supratimą apie profesiją, slaugės/slaugūs, nepriklausomai nuo jų lyties, jie išliks žemesniame lygyje negu gydytojai. Vyresniosios slaugės ir valdžios tarnautojai turėjo panašią nuomonę ir požiūrį apie slaugos vaidmenį, kuris buvo siejamas su „moters idealu“. Vietoj to, kad sudarytų slaugos įvaizdį profesiniu įgūdžių, techninio žinojimo atžvilgiu, „moters idealas“ pristato slaugą kaip taisyklėmis apribotą veiklą, t.y. svarbiau buvo taisyklėmis grįstas elgesys - savęs pateikimas, įvaizda, pareigos ir paslaugos.
Profesinis vaidmuo ir funkcijos
Slaugytojos darbas įvairiapusiškas, jis neapsiriboja vien tik ligonio slauga siauraja prasme. Slaugytojas turi išmanyti ir gebėti naudoti medicinos instrumentus ir aparatūrą, atlikti medicininius tyrimus, gydomąsias procedūras, laikytis ir mokinti sveikos gyvensenos principų bei pildyti įvairius medicininius dokumentus. Kasdieniniame slaugytojos darbe tenka susidurti su įvairiomis situacijomis, kuriose reikia gebėti priimti tinkamus sprendimus remiantis savo žiniomis bei patirtimi.
Slaugytojos, kaip ir gydytojai, privalo kasmet kelti kvalifikaciją - dalyvauti seminaruose, mokymuose, nes tik taip išsaugo darbo licenciją. Jos turi gerai išmanyti naujausias technologijas, sugebėti naudotis naujausia medicinos įranga, kompiuteriu, nes pacientų stebėjimas kai kai kuriuose skyriuose yra kompiuterizuotas. Slaugytojui tenka ne tik vykdyti gydytojo pavestas užduotis.
H. Yura, M. Walsh nurodo, jog slaugytojas, kaip „raktinis“ slaugos realizuotojas, turi sugebėti įvertinti paciento problemas ir savarankiškai jas spręsti, ne tik suplanuoti, bet ir įgyvendinti parengtą slaugos planą, o slaugos veiklą atlikti ir įvertinti savarankiškai arba perduoti slaugos plano įgyvendinimą kitiems slaugytojams. Slaugos apibrėžtyje akcentuojami slaugytojui privalomi gebėjimai: problemos įvertinimas/diagnostika, tikslingas veiklos planavimas, bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas.
Susidurdami su įvairiomis situacijomis, slaugytojai turi siekti intelektualinio susitapatinimo su pacientu, nes psichologinės paramos negalima atskirti nuo fizinės slaugos priemonių. Pacientui svarbiausia , ne tai ką slaugytojai daro, o kaip jie daro.
Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams
Darbo pobūdis: aplinkos, specializacijos ir kasdieniai iššūkiai
Bendrosios praktikos slaugytojos / slaugytojos darbo pobūdis priklauso nuo įgytos specializacijos. Slaugytojos Australijoje džiaugiasi puikia darbo ir gyvenimo pusiausvyra. Slaugytojos Danijoje gauna 6 savaites apmokamų/kasmetinių atostogų per metus. Slaugytojai Naujojoje Zelandijoje gauna privalomas minimalias 4 savaičių apmokamas/kasmetines atostogas. JAV privačios sveikatos priežiūros sistemos dėka slaugytojos gali naudotis modernia įranga bei technologijomis.
Australijoje didelė nauda yra ta, kad sveikatos priežiūra jums yra teikiama abipusiškai. Tačiau jums bus taikoma didesnė mokesčių rinkliava, ypač jei uždirbate didesnį atlyginimą nei įprastai. Slaugytojai visame pasaulyje atlieka neįtikėtiną darbą, laikydami medicininės priežiūros liniją.
Slaugytojos darbas ne iš lengvųjų, tiek fiziškai tiek ir psichiškai. Dėl sunkumų, su kuriais susiduriama, tai, žinoma, reikia būti stipriam psichologiškai. Pasitaiko įvairių atvykstančių klientų, vieni agresyvūs, kiti labai geranoriški, pasitaiko tokių, kurie labai bijo procedūrų, todėl būtinai turime paaiškinti kokia eiga viskas vyks, juos nuraminti. O dabartiniu metu labai vargina koronavirusas, papildomi sunkumai, apranga, priemonės, taip pat reikia psichologiškai visus apraminti.
„Slaugytoja dirbu 29 metus. Darbas labai patinka, visada norėjau rūpintis žmonėmis, todėl ir pasirinkau šią profesiją. Prisimenu įdomų įvykį, kuris įvyko pačioje karjeros pradžioje. Tuo metu budėjau reanimacijoje ir pas mus atvežė 92 metų moterį, kuriai neseniai buvo atlikta apendicito šalinimo operacija. Moteriškė net ir po narkozės bei operacijos buvo labai įdomi ir linksma, atsisukusi į mus pasakė: „Sesutės duokit man išgerti 100 gramų spirito ir aš visą naktį ramiai miegosiu jums netrugdydama.“ Labai linksma prisiminti šį įvykį, žinoma, spirito mes jai atsigerti nedavėme, vietoje to davėme stiklinę vandens, ji pagalvojo, kad tai buvo spiritas ir visą naktį ramiai pramiegojo. Atsikėlusi kitą dieną ji neprisiminė, kas atsitiko.
Slauga Lietuvoje: reforma, vaidmenys ir darbo rinka
Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, kinta visuomenės požiūris į slaugą ir slaugytoją. Sveikatos priežiūros reforma Lietuvoje vyksta daugiau kaip dešimt metų. Perorganizuojant pirminę sveikatos priežiūrą, pirmiausiai susiduriame su slaugytojų trūkumu ambulatorinėje slaugos srityje.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
Lietuvoje yra daug laisvų slaugytojų darbo vietų ir tai suteikia puikią galimybę kandidatams, norintiems kurti savo karjerą slaugos srityje. Pasak prof. Kalibatienės D., Lietuvoje slaugytojų poreikis dirbtinai sumažintas, nes yra per mažai slaugytojų darbo vietų. Dalis slaugytojų funkcijų priskirta gydytojams arba slaugos darbas neplanuojamas pagal pasaulinius standartus.
Reikėtų pripažinti, kad labai svarbu slaugytojams yra nesijausti antraeiliais savo darbe. Slauga buvusi medicinos tarnaite, tampa sveikatos priežiūros dalimi. Per pastaruosius metus slaugytojų mokymo lygis išaugo, prasidėjo slaugos tyrinėjimai, akademinės studijos. Lietuvoje, padedant užsienio konsultantams , vykdoma slaugos reforma, parengtos naujos slaugos specialistės mokymo bei podiplominio tobulinimo programos.
Lietuvos slaugytojai, sėkmingai įsilieję į Europos Sąjungos slaugos erdvę, plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą ir atstovavimą. Negalima nuneigti, kad Lietuvos slaugytojai kaip profesinė grupė dirba ne tik tiesioginį slaugos darbą ,bet ir sveikatos priežiūros mokytojais, slaugos dėstytojais, slaugos praktikos mokytojais. Bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės / šeimos slaugytojas, turintis licenciją šiai veiklai, teikia slaugos paslaugas pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (poliklinikos, ambulatorijos, medicinos punktai, šeimos klinikos/gydytojų centrai) pacientams.
Bendruomenės slaugytojams suteikiama gana plati savarankiškos veiklos erdvė. Siekiant pagerinti žmogaus ir visuomenės sveikatos būklę, pagrindinis dėmesys skiriamas ne ligų gydymui, bet sveikatos išsaugojimui, palaikymui ir stiprinimui. Kad būtų pagerinta visuomenės sveikatos būklė, slaugytojams reikia sudaryti sąlygas veikti savarankiškai, bendradarbiauti su pacientu. Tai galime įvardinti nauju slaugytojo vaidmeniu.
Slaugytojo lyderio vaidmuo neapsiriboja slaugos veiklos kontekstu ir turi būti realizuojamas globaliai, t.y. visos sveikatos priežiūros mastu. Vienoje (Austrija) 1988m. „Raktinė“ koncepcija, susieta su slaugos instituto vystymu Europoje - poreikis formuoti slaugytojo vaidmenį, kuris atitinka žmonių sveikatos poreikius, o ne sveikatos priežiūros sistemos poreikius. III-asis Europos slaugytojų forumas 1999 metais, įvykęs Budapešte, priėmė nuostatas, kurios įgalina slaugytojas perimti vadovaujantį vaidmenį ligų prevencijos darbe, suteikiant joms daugiau įgaliojimų ir atsakomybės.
Santykiai komandoje ir profesinis identitetas
Slaugytojos tampa lygiavertėmis komandos narėmis su gydytojais, o kai kuriose srityse slaugytojų vaidmuo tampa didesnis nei gydytojų: dirbant profilaktinį darbą, mokant pacientus sveikos gyvensenos principų. Gydomajame procese slaugytojas yra puikus partneris. Tam tikri prieštaravimai egzistuoja ir santykiuose tarp gydytojo ir slaugytojo.
Įtempti tarpusavio santykiai daro neigiamą įtaką slaugos ir gydymo kokybei, o pacientams nesunku pastebėti susipriešinimą. Aktualus tampa pavaldumo ir atsakomybės klausimas. Reikėtų pripažinti, kad labai svarbu slaugytojams yra nesijausti antraeiliais savo darbe.
Visuomenės požiūris, švietimas ir karjera
Visuomenė slaugos sritį vertina tik medicininio aptarnavimo kontekste. Tai rodo, kad mūsų visuomenėje slauga ir priežiūros teikimas menkai įvertinami. Bet kurioje aplinkoje slaugytojų tikslas - teikti asmenims ne tik fizinę priežiūrą, bet ir naujausią informaciją, skatinant sveikatos priežiūros įgūdžius, sveikatos palaikymo ir ligų prevencijos kompetencijų vystymą.
Darbdaviai reikalauja iš darbuotojų gebėjimo dirbti kompleksinėse aplinkose, kurios pasižymi kontraversiška informacija, neformaliu bendravimu, dinamiškais ir integruotais procesais. Todėl darbas, besiremiantis sugebėjimu integruoti specializuotus įgūdžius ir faktines žinias, negali būti darbo efektyvumo pagrindu. Naujesnis, progresyvus teorinis žinojimas, pagrįstas slaugos praktine veikla bei moksliniais tyrimais, įtaka slaugos vystymui buvo lėta ir neefektyvi.
Nemažai slaugytojų išvyksta dirbti į užsienį. Populiariausios slaugytojų emigravimo kryptys: Vokietija ir Norvegija. Negalima nuneigti, kad Lietuvos slaugytojai kaip profesinė grupė dirba ne tik tiesioginį slaugos darbą, bet ir sveikatos priežiūros mokytojais, slaugos dėstytojais, slaugos praktikos mokytojais.
Tyrimų įžvalgos apie slaugytojų vaidmenį ir pasitenkinimą darbu
Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. (N-98), slaugytojų atsako dažnis 87 proc. (N-95) ir pacientų atsako dažnis 72proc. (N-420). Respondentų atsakymų įvertinimui buvo naudota 7 balų Likert skalė, kur: 1- visiškai nesutinku/niekada/visiškai nesvarbus/labai blogai, o 7 - visiškai sutinku/visada/labai svarbus/labai gerai.
Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai, pacientai ir slaugytojos įvertino aukščiausiai tai, kaip slaugytoja visada sprendžia paciento sveikatos problemas. Pagalbą, sprendžiant paciento psichologines ir socialines problemas, tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek slaugytojos įvertino žemiausiai.
| Aspektas | Įvertinimas |
|---|---|
| Slaugytojos vaidmens svarba | Aukštas |
| Slaugytoja sprendžia sveikatos problemas | Aukščiausiai įvertinta |
| Pagalba psichologinėse/socialinėse problemose | Žemiausiai įvertinta |
Slaugytojų pasitenkinimas darbu susijęs su galimybėmis tobulėti darbe, darbo sąlygomis, savarankiškumu darbe, galimybėmis panaudoti savo sugebėjimus bei santykiais su bendradarbiais. Kuo slaugytoja yra mažiau patenkinta savo profesija, tuo dažniau nori keisti darbą.
Asmeninė motyvacija ir profesinė tapatybė
Pagrindinė kiekvieno slaugos darbuotojo vienijanti savybė yra įgūdis ir polėkis, kurio reikia norint būti slaugytoja. Reikėtų pripažinti, kad labai svarbu slaugytojams yra nesijausti antraeiliais savo darbe. Slaugytojos darbas ne iš lengvųjų, tiek fiziškai tiek ir psichiškai.
Slaugytojos darbas reikalauja ne tik žinių ir išmanymo, bet ir atitinkamų asmeninių savybių, tokių kaip: emocinis stabilumas, kantrybė, atjauta - kurios būtinos tinkamai vykdyti savo pareigas. Šiame darbe labai svarbūs komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai. Atsakingas požiūris, greita orientacija ir pasitikėjimas savimi taip pat būtinos slaugotojo savybės.
Globalios patirtys ir mobilumas
Slaugytojos Australijoje džiaugiasi puikia darbo ir gyvenimo pusiausvyra. Slaugytojos Danijoje gauna 6 savaites apmokamų/kasmetinių atostogų per metus. Slaugytojai Naujojoje Zelandijoje gauna privalomas minimalias 4 savaičių apmokamas/kasmetines atostogas. JAV privačios sveikatos priežiūros sistemos dėka slaugytojos gali naudotis modernia įranga bei technologijomis.
Nemažai slaugytojų išvyksta dirbti į užsienį. Populiariausios slaugytojų emigravimo kryptys: Vokietija ir Norvegija. Slaugytojai visame pasaulyje atlieka neįtikėtiną darbą, laikydami medicininės priežiūros liniją.
Kasdienės istorijos ir žmogiškumas
„Slaugytoja dirbu 29 metus. Darbas labai patinka, visada norėjau rūpintis žmonėmis, todėl ir pasirinkau šią profesiją.“ Ši patirtis atskleidžia ne tik profesinį pasirengimą, bet ir žmogišką ryšį, kuris lydi slaugytoją kiekvieną dieną. „Tuo metu budėjau reanimacijoje ir pas mus atvežė 92 metų moterį...“ - tokios istorijos parodo, kad pacientui svarbiausia , ne tai ką slaugytojai daro, o kaip jie daro.
Iššūkiai ir galimybės ateičiai
Slaugytojo savarankiškas darbas darosi kaskart sudėtingesnis ir reikalauja vis daugiau žinios. Reikėtų pripažinti, kad labai svarbu slaugytojams yra nesijausti antraeiliais savo darbe. Lietuvoje nėra atlikta slaugos specialistų poreikio tyrimų bei nenumatytos jų rengimo perspektyvos.
Viešojoje įstaigoje Kauno Centro poliklinikoje slaugytojų, pacientų ir gydytojų požiūris į slaugytojos profesiją nebuvo tirtas. Palyginti gydytojo, slaugytojo ir paciento požiūrį į slaugytojos profesiją. Palyginti medicinos normose apibrėžtas slaugytojų funkcijas su gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūriu slaugytojų atliekamomis funkcijomis. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su požiūriu į slaugytojos profesiją.
Slaugos misija buvo įvardyta kaip pagalba žmonėms, nustatant ir pasiekiant jų sveikatos potencialą darbo bei gyvenimo aplinkose. Bendruomenės slaugytojams suteikiama gana plati savarankiškos veiklos erdvė. Slaugytojo lyderio vaidmuo neapsiriboja slaugos veiklos kontekstu ir turi būti realizuojamas globaliai, t.y. visos sveikatos priežiūros mastu.
tags: #matuojuosi #slaugytojo #profesijas