Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos - smurto artimoje aplinkoje - rodikliai nemažėja. Essentially domestic violence is gender-based violence, which affects women disproportionately. Smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa moterys todėl smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma.
Smurto mastas, reagavimas ir apsaugos organizavimas
Despite national and international efforts, the scope and intensity of domestic violence in Lithuania remains large. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. The national legal acts concerning domestic violence and practice of their application lack of doctrinal methodological basis. This results in inefficiency of the protection against violence, failure to fulfil international obligations. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą.
Probleminės sritys pagal mokslinius šaltinius
- Smurto formų apibrėžimo trūkumai ir neaiškumai: This is criminal act, which proper qualification raises various legal issues. The latter are related to the lack of violence forms definition, qualification of violence and proper assessment of phenomenon that depends from limitation of legislation.
- Psichologinio ir ekonominio smurto įrodymo sudėtingumas: The study revealed that psychological and economic violence proving is difficult due to the lack of criteria for identifying this act in the absence of solid evidence.
- Fizinio smurto kvalifikavimo nenuoseklumas teismų praktikoje: The analysis of Lithuanian case law revealed that classification of physical violence as a minor criminal offense does not reach the level of severity for which the perpetrator could be prosecuted is problem. In the courts, it is difficult to determine the insignificance of experienced physical domestic violence. This is due to different case law in assessing the nature of physical violence experienced in the immediate surroundings, subjective and objective criteria and circumstances.
- Smurtautojų įgalinimas ir intervencinės programos: Asmenų, smurtaujančių artimoje aplinkoje, įgalinimas: intervencinės programos aspektas aptariamas kaip būtina priemonė.
- Teisinės normos ir jų praktinis suderinamumas su BK ir BPK: Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK.
Teisinis reguliavimas: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo srityse.
2 straipsnis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Orderio taikymas ir procedūros
8 straipsnis. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
8 straipsnio 4 punktas numato, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. 5 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose.
Skundų tvarka ir teisinės garantijos
9 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Institucijų vaidmuo ir bendradarbiavimas
3 straipsnis. INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ FUNKCIJOS, BENDRADARBIAVIMAS. 6 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (toliau - Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
2 straipsnio nuostatos numato, kad Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 4 straipsnio nuostatos reglamentuoja policijos informacijos teikimą ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos srityse.
Teisinės problemos ir mokslinių straipsnių įžvalgos
Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu.
Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas. Specialiųjų žinių vertinimas įrodinėjimo procese: bendrieji procedūriniai ir materialieji reikalavimai pagal baudžiamųjų bylų teismų praktiką yra svarbus aspektas įrodinėjimo kokybei užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Empirinės ir lyginamosios studijos
- Economic abuse and criminal responsibility: Lithuanian case law on domestic violence analizuoja ekonominio smurto teisinį režimą ir teismų praktiką.
- A New norm on stalking: is this the new normal in Lithuania? ir Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą žmogaus persekiojimą taikymo problematika nagrinėja persekiojimo, stalking ir persekiojimo kriminalizavimo iššūkius.
- Approaches to the criminalisation of domestic violence in Central and Eastern Europe pateikia platesnį kontekstą ir lyginamąją perspektyvą Centrinės ir Rytų Europos praktikoms.
- Moters nužudymas (femicide) Lietuvoje aptaria kraštutinio smurto formų pasireiškimą ir teisinius iššūkius.
Praktiniai iššūkiai ir rekomendacijos
Atlikta teismų praktikos analizė atskleidė, kad fizinio smurto kaip mažareikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį smurtautojas galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismuose kyla sunkumų nustatant artimoje aplinkoje patirto fizinio smurto mažareikšmiškumą. Mažareikšmiškumo klausimas nėra apibrėžiamas įstatyme, o yra vertinamas pagal skirtingus kriterijus, vieningos teismų praktikos šiuo klausimu nėra.
Psichologinio ir ekonominio smurto veikos fakto įrodymas yra sudėtingas dėl kriterijų šios veikos identifikavimui nebuvimo, nesant svarių įrodymų. Dėl to reikalingi aiškūs identifikavimo kriterijai, geresnės įrodinėjimo priemonės ir procedūrinės garantijos, kurios leistų veiksmingiau taikyti teisės normų nuostatas.
Siūlomi sprendimo gaires
- Plėsti doktrininį ir metodologinį pagrindą: Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika turi gauti aiškų doktrininį pagrindą.
- Aiškesnės smurto formų apibrėžtys: įstatyminės aiškumos didinimas dėl psichologinio ir ekonominio smurto kriterijų nustatymo.
- Pagerinti institucijų bendradarbiavimą: koordinuoti veiksmus tarp policijos, sveikatos priežiūros įstaigų, specializuotų kompleksinių pagalbos centrų ir nevyriausybinių organizacijų.
- Tobulinti įrodinėjimo mechanizmus: specialiųjų žinių taikymas, medicininės dokumentacijos standartizavimas ir investicijos į mokymus.
- Skirti daugiau dėmesio prevencijai ir intervencijoms: asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose plėtra ir jų vertinimas.
Tyrimo tikslai ir pritaikymas praktikoje
Tyrimo tikslas - atskleisti smurto artimoje aplinkoje kvalifikavimo probleminius aspektus. Tyrimu nustatyta, kad psichologinio ir ekonominio smurto veikos fakto įrodymas yra sudėtingas dėl kriterijų šios veikos identifikavimui nebuvimo, nesant svarių įrodymų. Therefore, purpose of this study is to reveal forms of domestic violence (physical, psychological, sexual and economic) and their qualification in Lithuanian courts practice. The analysis of Lithuanian case law revealed that classification of physical violence as a minor criminal offense does not reach the level of severity for which the perpetrator could be prosecuted is problem.
Šie moksliniai įrodymai ir praktinės įžvalgos yra būtini tiek teisės normų keitimui, tiek institucijų veiklos koregavimui, kad būtų užtikrinta efektyvesnė apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir tinkamesnis tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.
| Problema | Šaltinis / įrodymai | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|---|
| Neaiškios smurto formų ribos | Moksliniai tyrimai, teismų praktika | Įstatymų pataisos - aiškūs psichologinio ir ekonominio smurto kriterijai |
| Įrodinėjimo sunkumai | Bylos, medicininiai dokumentai, specialiųjų žinių vertinimas | Standartizuoti medicininę dokumentaciją, specialiųjų žinių taikymo taisykles |
| Orderio taikymo praktikos trūkumai | Įstatymo taikymo ataskaitos, praktika | Treniruočių policijai, rizikos vertinimo kriterijų peržiūra |
| Intervencijų trūkumas | Programų vertinimai, probacijos duomenys | Plėtoti smurtinio elgesio keitimo programas ir jas vertinti |
Apžvelgus mokslinę literatūrą ir teisės aktus, akivaizdu, kad Lietuvos situacijoje būtinos tiek teisėkūros korekcijos, tiek institucinių mechanizmų stiprinimas, siekiant užtikrinti realią apsaugą smurto aukoms ir veiksmingą prevenciją.
tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #moksliniai #straipsniai