Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami fizinei aplinkai Lietuvoje, siekiant užtikrinti jos prieinamumą neįgaliesiems, kokios problemos iškyla ir kokie galimi sprendimai.
Teisiniai pagrindai ir reglamentavimas
Lietuvoje fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Svarbiausias iš jų - Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317. Šis reglamentas nustato privalomus reikalavimus statiniams ir teritorijoms, siekiant užtikrinti, kad jie būtų prieinami ir patogūs naudoti žmonėms su negalia.
Statybos įstatymas įpareigoja projektuojamus, statomus, rekonstruojamus ar kapitališkai remontuojamus statinius pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Žmonėms su negalia svarbių objektų sąrašą nustato statybos techninis reglamentas „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“.
Ar svarbūs žmonėms su negalia projektai atitinka nustatytus reikalavimus, tikrina Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) įgaliota Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. NRD įgalioti atstovai dalyvauja ir statinio užbaigimo komisijoje. Jie patikrina, ar pastatas atitinka projektą.
Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. Nr. A1-146, reguliuoja būsto pritaikymo procedūras, pareigas ir finansavimo principus. Šiuo Aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ar jų įgaliotos įstaigos ir sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų aplinkos pritaikymas: reglamentavimo ypatumai
Pagrindiniai reikalavimai fizinei aplinkai
Viešose vietose aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms. Miesto teritorijoje greta gyvenamųjų būstų turi būti įrengti būtini aptarnavimo objektai tokiu atstumu, kad žmonės su negalia jais galėtų naudotis.
Tokiuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė savarankiškai į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Juose turi būti pritaikytas ir pagrindinis įėjimas į pastatą bei prieigos prie jo, ir visos pagrindinės paskirties bei lankytojams aptarnauti skirtos patalpos, ir į šias patalpas patekti skirti praėjimai, koridoriai, holai, ir visi evakuacijos iš pastatų keliai, išėjimai bei durys.
Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas. Durų platinimas. Sl poreikiui pašalinimas arba pritaikymas. Sanitarinių mazgų pritaikymas (WC, vonios, dušo). Grindų dangos keitimas. Įvažiavimo į būstą pritaikymas (pandusai, liftai). Kitų būsto elementų pritaikymas.
Taip pat, gali būti įrengiami įvairaus tipo keltuvai (liftai) (vertikalūs, nuožulnūs, laiptų kopikliai) ir jų įrengimas (keltuvo (lifto) kėlimo aukštis - ne aukščiau kaip iki pastato antžeminės dalies pirmojo aukšto.
Būsto pritaikymo procesas ir reikalavimai
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys - tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas. Pareiškėjas prašymą pateikia tiesiogiai savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą arba internetu per Būsto pritaikymo neįgaliesiems apskaitos sistemą (BPNAS), kurios adresas yra www.unriis.lt.
Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus: neįgalumo pažymėjimo kopiją, išrašą ar jo kopiją iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a), laisvos formos rašytinį pareiškėjo patvirtinimą, kad būstas nėra nuomojamas (išskyrus atvejį, kai prašoma pritaikyti socialinį būstą).
Pirmajame etape, jeigu pagal turimus dokumentus pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam ir jo prašomas pritaikyti būstas atitinka šio Aprašo II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus, ne mažiau kaip vienas trečdalis (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas būtinas) komisijos narių ir specialistai vyksta apžiūrėti prašomo pritaikyti būsto. Komisija, atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri, vertina būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį ir pildo akto (1 priedas) III bei IV dalis.
Jeigu paaiškėja, kad namo, kuriame prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, laiptinėje yra daugiau butų, kuriuose gyvena neįgalieji, savivaldybės administracija pasiūlo neįgaliesiems ar jiems atstovaujantiems asmenims pateikti prašymus pritaikyti būstus.
Savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas praneša pareiškėjui apie komisijos sprendimą dėl prašymo pritaikyti būstą tenkinimo per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Jei komisija siūlo finansuoti būsto pritaikymą neįgaliajam, savivaldybės administracija pasirašytinai supažindina pareiškėją su komisijos sprendimu, patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Finansavimas
Būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai atliekami bei šio Aprašo 93 punkte nurodytos kompensacijos išmokamos iš šiam tikslui skirtų lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete bei savivaldybių biudžetuose. Vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių išmokų dydžio suma.
Apskaičiuojant maksimalią sumą, taikomas komisijos sprendimo tenkinti būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį priėmimo dieną galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis. Pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, priimant komisijos sprendimą apskaičiuota maksimali būsto pritaikymo suma neperskaičiuojama.
Jeigu būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidos viršija būsto mokestinę vertę, nustatytą masiniu būdu, viršijama suma dengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Neįgaliųjų asociacijų atstovams dalyvauti komisijų darbe (darbo užmokestis, transporto išlaidos ir pan.) ir būsto pritaikymo priežiūrai vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurių dydis yra 2 procentai visų būstui pritaikyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Savivaldybės biudžeto lėšos būstui pritaikyti planuojamos laikantis Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827.
Panduso įrengimas daugiabučiuose ir bendro naudojimo patalpų pritaikymas
Panduso įrengimas daugiabučiame name laikomas bendrojo naudojimo objektų pertvarkymu, todėl pagal Civilinį kodeksą tam dažniausiai reikalingas savininkų daugumos pritarimas, o įrenginys vėliau privalo būti prižiūrimas kaip namo dalis. Norint daugiabutyje įrengti pandusą ar keltuvą neįgaliesiems, svarbu suprasti, kad šie darbai tiesiogiai paliečia namo bendrąsias konstrukcijas ir žemės sklypą.
Teisės aktai numato saugiklį savininkams, kurie nesutinka su tam tikrais pagerinimais. Įrengus pandusą ar keltuvą, jis tampa pastato inžinerinės įrangos arba konstrukcijų dalimi. Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Praktinės problemos ir kontrolės trūkumai
Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai. Net tos įstaigos, kurios įsikūrusios naujuose pastatuose, neprieinamos neįgaliesiems aplinkos kliūtis kartais šalina itin kurioziškai: įrengiamas atskiras įėjimas, kuris, beje, dažniausiai būna kur nors „galiniame kiemelyje“, o jo durys - užrakintos.
Moteris stebėjosi, kad dažnai pastatuose, kur įrengti keltuvai ar kopikliai, reikia pakviesti darbuotoją, o tai padaryti galima tik užlipus laiptais. Tačiau tokį mygtuką aklam žmogui rasti yra beveik neįmanoma.
Pareiškėjai, kuriems dėl lėšų trūkumo būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai nefinansuojami, turi likti būsto pritaikymo neįgaliesiems eilėse. Statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūros specialistai nurodė, kad pasitaiko atvejų, kai rekonstruojamos statinių dalys dėl techninių priežasčių negali būti pritaikytos žmonių su negalia reikmėms kaip tai nustatyta atitinkamuose STR, arba rekonstruojamos dalies pritaikymo išlaidos sudarytų neproporcingai didelę rekonstrukcijai skirtų išlaidų dalį.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką nėra daromos žymos statinio užbaigimo akte apie rekonstruotos dalies neatitikimą STR reikalavimai žmonių reikmėms lemiančias technines priežastis. Statinių savininkams, kurie dėl techninių priežasčių nepritaikė statinio neįgaliųjų reikmėms, pateikiamos pretenzijos dėl pritaikymo, nors statinio užbaigimo akte nurodoma, kad statinys atitinka visus nustatytus STR reikalavimus, įskaitant STR reikalavimus žmonių su negalia reikmėms.
Galimi sprendimai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms. Universalus dizainas ‒ tai gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Pavyzdžiui, įrengti nuolydžiai patogūs ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir motinoms, stumiančioms vežimėlius. Silpnaregiams ir akliesiems labai praverstų peronų kraštų žymėjimas geltona iškilia linija. Dar vienas itin naudingas išradimas naudojamas užsienyje - garsiniai švyturiai. Jie labai praverčia regėjimo negalią turintiems žmonėms. Įprastomis sąlygomis jie neaktyvuojami, todėl nedrumsčia praeivių ramybės. Švyturys įjungiamas tuomet, kai neregys specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu jį „suaktyvina”.
Svarbu ne tik galimybė nukeliauti nuo taško A į tašką B, bet ir žmogaus galimybės užsiimti mėgstama veikla. Suprantame, kad visa aplinka nebus pritaikyta taip, kaip reikia visiems negalią turintiems žmonėms.
Kontrolė, priežiūra ir užtikrinimas
Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvyko susitikimas, kuriame aptarti siūlymai dėl statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūros organizavimo ir finansavimo ateinančiais 2016-2018 metais bei Kauno miesto Laisvės alėjos rekonstrukcijos ir jos pritaikymo neįgaliesiems klausimai.
Diskutuojant dėl Statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūros projektų finansavimo 2016-2018 metais konkurso nuostatų rengimo, neįgaliųjų asociacijų atstovai įvardijo būtinybę kurti kontrolės mechanizmą, kad būtų užtikrinamas neįgaliesiems svarbių statinių projektų atitikimas statybos techninių reglamentų reikalavimams statybos užbaigimo komisijai patikrinus statinį.
Siūloma, kad neatitikimo nustatytiems STR reikalavimams priežastis ir jų svarbą įvertintų kolegialus organas, sudarytas iš kompetentingų specialistų. Be to, statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūros specialistai nurodė, kad pasitaiko atvejų, kai rekonstruojamos statinių dalys dėl techninių priežasčių negali būti pritaikytos žmonių su negalia reikmėms kaip tai nustatyta atitinkamuose STR.
Praktiniai pavyzdžiai ir iniciatyvos
Gargžduose, prie daugiabučio namo Taikos gatvėje, įrengtas didelis kelių pakopų pandusas, skirtas žmonėms su judėjimo negalia. Naujasis statinys reikšmingai palengvino patekimą į namą ne tik negalią turintiems gyventojams, bet ir šeimoms su mažais vaikais, kurių kasdienybėje būtini kūdikių vežimėliai.
Šeškinės poliklinika Vilniuje atvėrė naują Vaikų raidos centrą, kuriame daug dėmesio skirta ne tik paslaugų plėtrai, bet ir aplinkos kokybei - patalpos projektuotos vadovaujantis universalaus dizaino principais, siekiant užtikrinti patogų naudojimąsi.
Aplinkos ministerija, perėmusi pirmininkavimą Asmenų su negalia gerovės tarybai, artimiausią pusmetį žada esminius pokyčius infrastruktūros prieinamumo srityje. Daugiausia dėmesio bus skiriama pastatų, gatvių ir viešųjų erdvių pritaikymui, kad žmonės su judėjimo ir regos negalia galėtų jomis naudoti.
Prieigos, savininkų teisės ir kompensacijos
Būstas pritaikomas asmenims su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Trumpa lentelė: svarbiausi reikalavimai būsto pritaikymui
| Elementas | Reikalavimas / veiksmas |
|---|---|
| Pandusai | Įrengimas prie įėjimų, atitinkantys nuolydį ir plotį; daugiabučiuose - savininkų pritarimas |
| Liftai ir keltuvai | Įrengimas vertikaliems aukščių skirtumams, keltuvo kėlimo aukštis - iki pirmojo aukšto antžeminės dalies |
| Sanitariniai mazgai | WC, vonios ir dušo kabinos pritaikymas pagal STR reikalavimus |
| Durų plotis | Platinimas, kad būtų užtikrintas praeinamumas su vežimėliu |
| Taktiliniai ženklinimai | Peronų kraštų ir orientavimo elementų žymėjimas regėjimo negalią turintiems asmenims |
Kas toliau?
Visuomenės, valdžios ir specialistų bendradarbiavimas yra būtinas, kad pritaikymo sprendimai būtų kokybiški, techniškai pagrįsti ir tikrai naudingi neįgaliesiems. Siūloma kurti stipresnius kontrolės mechanizmus, užtikrinti statinių pritaikymo atitikimą STR reikalavimams ir plėtoti universaliojo dizaino sprendinius, kurie naudingi plačiajai visuomenei.
Kas yra UDL? Universalus mokymosi dizainas (3 minutės)
tags: #neigaliuju #tenkinimas #netaikomas #remonto