Lietuvoje, be „Sodros“ senatvės pensijų, mokamos ir valstybinės pensijos, kurios skiriasi tuo, kad jos mokamos nepriklausomai nuo asmens įmokų ar sukaupto stažo. Šios pensijos yra mokamos už tam tikrą statusą ar profesiją. Lietuvoje yra kelios valstybinių pensijų rūšys: I ir II laipsnio valstybinės pensijos, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių pensijos, nukentėjusių asmenų pensijos, pareigūnų ir karių pensijos, mokslininkų pensijos.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; Profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; Prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos (ar pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba) užtenka 5 metų stažo. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pensija skiriama pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių vidurkį.
Tarpinį laiką ir pereinamieji sprendimai
Pereinamasis laikotarpis gali apimti keletą laikotarpių, priklausomai nuo tarnybos stažo datai įsigaliojant įstatymams. Jei projektas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d., galiotų nustatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu galioja dvi pareigūnų pensijų sistemos. Kiekvienas stažo metus viršijančios tarnybos laiką gali įskaičiuoti į pensijos dydžio skaičiavimą, priklausomai nuo pateikto įstatymo redagavimo.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama atsižvelgiant į jų ištarnautų metų skaičių ir į 12 mėnesių vidurkį. Taikoma nuosekliai einantys laikotarpiai ir sumos priklauso nuo įstatymo 3 straipsnio bei papildomų nuostatų dėl tuo laikotarpiu taikytų normas.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Valstybinių pensijų rūšys
Naujausioje informacijoje išskiriamos kelių rūšių valstybinės pensijos, kurios Mokomos nepriklausomai nuo įmokų ar stažo. Tai I ir II laipsnio valstybinės pensijos, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių pensijos, nukentėjusių asmenų pensijos, pareigūnų ir karių pensijos bei mokslininkų pensijos.
Norintieji išeiti iš II pensijų pakopos arba tyrinėjantys šias sistemas gali susidurti su papildomais kriterijais ir pereinamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, I laipsnio valstybinė pensija gali būti skiriama asmenims, kuriems pagal tam tikrus teisės aktus pripažintas specialus status (pavyzdžiui, kario savanorio teisės). Dydis dažnai priklauso nuo VPB - valstybinių pensijų bazės.
Nukentėjusių asmenų pensijos
Nukentėjusių asmenų pensijos gali būti skiriamos nukentėjusiems asmenims, jų našlėms ar našlaičiams. Nukentėjimo pobūdžio pensijų dydis svyruoja nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB, priklausomai nuo nukentėjusio asmens pobūdžio. VPB nuo 2026 m. pradžios yra 74,28 euro. Našlių pensijos dydis apskaičiuojamas kaip 20 proc. nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, o našlaičių - 30 proc..“
Jei našlaičių yra daugiau, kiekvienam iš jų pensija skiriama po lygiai, bet neviršijant nustatytų ribų. Jei nėra našlių, našlaičių pensijų suma gali būti skaičiuojama taip, kad bendra išmokų suma neviršytų 100% mirusiojo priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Mokslininkų pensijos
Mokslininkų pensijos skiriamos tiems, kurie sukaupė mokslinį stažą: daktaro stažą ir habilituoto daktaro stažą. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10% VPB, o už habilituoto daktaro stažo metus - papildomai 5% VPB. Bazas - VPB, nuo 2026 m. sausio 1 d. 74,28 euro. Mokslininkų pensijos skiriamos tiems, kurie neturi draudžiamų pajamų iš mokslinio darbo ir kuriems įvyksta atitinkamas senatvės pensijos amžius.
Mokslinės gairės ir įstatymai
Informacija apie šias pensijų rūšis nuolat atnaujinama. 7 straipsnis ir su tuo susijusios teisės akto nuostatos nustato, kaip skaičiuojami pensijų dydžiai atsižvelgiant į stažą, ėjusios tarnybos laiką, bei papildomos nuostatos dėl išlygų ir pereinamųjų laikotarpių. Pakeitimai gali įsigalioti skirtingais laikotarpiais, priklausomai nuo įstatymo nuostatų.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Patarimai gyventojams
- Patikrinkite savo statusą ir teisę gauti tam tikrą valstybinę pensiją, pvz., pareigūnų ar karių pensiją ar mokslininko pensiją.
- Apskaičiuokite savo pensijos dydį remiantis VPB ir tarnybos laikotarpiu, įtraukiant 12 mėnesių vidurkį ir palei nurodytas nuostatas.
- Jeigu svarstote pereiti į kitą pensijų pakopą, sužinokite pereinamojo laikotarpio sąlygas ir galimas dviejų paketų sąveikas.
- Kreipkitės į „Sodrą“ dėl individualių skaičiavimų ir teisiniu pagrindu paremtais sprendimais, ypač kai stažas viršija 20-25 metus arba kai yra išimčių dėl sveikatos ar tarnybos.
Kai nemiega pinigai. 100 eurų – SEB robotui, tiek investuoti pačiai: naujokės iššūkis naujame sezone
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų