Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. O pats smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje
Žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas.
Skubios pagalbos numeriai ir alternatyvūs pranešimo būdai
Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Smurto atveju visada kvieskite policiją - skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti.
Pranešimo apie smurtą galimybė kitiems asmenims
Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka. Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą.
Policijos veiksmai atvykus į įvykio vietą
Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris galioja 15 dienų. Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC) - kas tai ir kuo gali padėti
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
SPC teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą apima: nemokamos teisinės, psichologinės konsultacijos, emocinė parama, tarpininkavimas dėl reikiamos pagalbos kitose institucijose. Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
Kaip SKPC dirba su klientais: konsultanto ir psichologo vaidmuo
Pirmasis ir svarbiausias vaidmuo, teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiam asmeniui, tenka konsultantui. Jis užmezga ryšį, išklauso, suteikia emocinę paramą ir padeda žmogui išsigryninti savo poreikius. Svarbiausias konsultanto tikslas - įgalinti žmogų atgauti galią valdyti savo gyvenimą, sudaryti veiksmų ir pagalbos priemonių planą, padėti suprasti, kad jis nėra bejėgis, o turi teisę ir galimybę rinktis, kaip nori gyventi toliau. Konsultantas tampa tarsi pirmuoju saugiu žmogumi, su kuriuo galima kalbėti atvirai - be baimės būti pasmerktam ar nesuprastam.
Psichologinė pagalba - vienas kertinių SKPC teikiamos pagalbos elementų. Smurto patirtis dažnai palieka ne tik fizinius, bet ir gilius emocinius randus: baimę, kaltės jausmą, menkėjančią savivertę, nuolatinį nerimą, potrauminio streso simptomus. SKPC psichologas dirba įvairiais lygmenimis, atsižvelgdami į žmogaus būseną ir poreikius. Psichologas padeda suvokti, kad smurtas nėra norma, o pagalbos ieškojimas - ne silpnumo, o drąsos ir stiprybės ženklas. Tai kelias, kuriame žmogus iš naujo mokosi pasitikėti savimi, savo sprendimais.
Teisinė pagalba SKPC - kas įeina ir kam ji reikalinga
Teisinė pagalba - dar vienas svarbus SKPC veiklos ramstis. Patyrus smurtą artimoje aplinkoje, žmogus dažnai lieka pasimetęs: nežino, kokių veiksmų imtis, kokios yra jo teisės ir kaip užtikrinti savo bei vaikų saugumą. SKPC teisinė pagalba - tai daugiau nei formalumas. Ji apima konsultacijas dėl turto pasidalijimo, skyrybų procedūrų, finansinių klausimų, tarpininkavimą institucijose ir atstovavimą interesams.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Pagalbos procesas ir žmogaus tempo svarba
Pagalbos procesas visada yra abipusis - jis priklauso ne tik nuo specialistų pastangų, bet ir nuo paties žmogaus pasirengimo priimti pagalbą. Dažnai smurtą patyręs asmuo išgyvena baimę, gėdą, kaltę ar neretai ir lojalumo jausmą smurtautojui, todėl žingsnis link pokyčių būna labai trapus. Išėjimas iš smurtinių santykių - tai ne vienkartinis sprendimas, o ilgas kelias, kuriame susipina emociniai, psichologiniai, teisiniai ir praktiniai iššūkiai. Reikia drąsos pripažinti, kad santykiai yra smurtiniai, reikia vidinių ir išorinių resursų, pasiryžti priimti pagalbą.
Nėra vieno universalaus recepto ar laiko rėmų, kada žmogus turi „būti pasiruošęs“ keistis. Vieniems užtenka kelių pokalbių, kitiems prireikia mėnesių ar metų. Jei žmogus nepasiruošęs priimti sprendimų, jam reikia laiko, svarbu nedaryti spaudimo, tačiau informuoti, kokios galimos pasekmės toliau gyvenant smurto aplinkoje - pasekmės sau, vaikams. Be abejo, suprantama, kad yra labai svarbu įvertinti visus turimus resursus - psichologinį, materialinį pasiruošimą išeiti. Čia labai gali padėti įvardinimas sau, kiek laiko, kokioms aplinkybėms esant galės nutraukti smurtinius santykius. Tai lyg saugus planas, kuris suteikia stiprybę ir žinojimą, kad yra aiškios galimybės išeiti iš smurto.
Vaikų apsauga ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, pradeda teikti reikalingas apsaugos priemones.
Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems.
Statistinė ir pasaulinė situacija (pavyzdžiai iš centrų darbo)
Per 2025 m. I - III ketvirčius Kauno moterų linijos SKPC aptarnaujamose teritorijose - Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybėse - užregistruota 788 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. visų smurtą ar smurto pavojų artimoje aplinkoje patyrusiųjų, sudarė moterys, daugiausiai priklausančios 30-39 m. ir 50-59 m. amžiaus grupėms (bendrai sudaro 43 proc. nuo visų nukentėjusiųjų moterų). 18-29 m. ir 70 m. bei vyresnės moterys sudaro atitinkamai 14 ir 12 proc. visų nukentėjusiųjų moterų. Daugiausiai 67 proc. visų nukentėjusiųjų moterų smurtą patyrė nuo sutuoktinių/ partnerių arba sugyventinių.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Kalbant apie vyrus - daugiau nei pusė nukentėjusiųjų vyrų - 50-69 m. amžiaus. Daugiausiai vyrai patyrė smurtą nuo kitų vyriškos lyties giminaičių, dažnu atveju tėvai nuo suaugusių vaikų.
Istorijos apie pokyčius: viena klientės patirtis
Klientė į mūsų SKPC kreipėsi savarankiškai - palaikoma dukters, nors susidūrė su stipriu sūnaus pasipriešinimu. Su sutuoktiniu ji pragyveno 36-erius metus, užaugino du vaikus. Kaip pati pasakojo, ilgą laiką tikėjo, kad „taip reikia“, kad geriau prisitaikyti prie fizinio, psichologinio smurto, o juolab po tiek metų kažką keisti… Tačiau vieną dieną sutuoktinis eilinio pokalbio metu, tiesiog išvarė moterį iš namų. Moteris jausdama didžiulę gėdą, kaltę, sukaupusi likusias jėgas, išsinuomojo kambarį, kurį laiką grįždavo iš darbo į namus ir tik vėlai vakare, kad nesutiktų sutuoktinio, kuris galėjo atvažiuoti iš rajono, ateidavo į parduotuvę nusipirkti maisto.
Neilgai trukus sutuoktinis ėmė klausinėti dukters, sūnaus, pažįstamų apie moterį. Po kelių mėnesių, galvodama apie savo saugumą, moteris ryžosi persikraustyti į didmiestį, kur gyveno jos dukra. Tuomet klientė ir kreipėsi į mūsų SKPC. Labai reikšmingu žingsniu tapo tai, kad moteris jau buvo apsisprendusi fiziškai atsitraukti - ji persikėlė gyventi į kitą miestą, kur susirado darbą. Tai teikė stiprybės ir pasitikėjimo savimi.
SKPC konsultantė sudarė su moterimi veiksmų ir pagalbos priemonių planą, vedė ją įgalinimo keliu, stiprino emociškai. Lygiagrečiai buvo teikiama ir teisinė pagalba - konsultacijos dėl turto pasidalijimo, skyrybų procedūrų, finansinių klausimų. Šioje vietoje moterį apėmė abejonės - ar tikrai verta „eiti iki galo“, nes sutuoktinis ją gąsdino, kad „be jo ji pražus“, „liks be nieko“. Klientė patyrė sutuoktinio persekiojimą. Ją lydėjo abejonės - gal vis dėlto reikėjo likti, „kažkaip iškentėti“.
Tačiau mūsų specialistai ją palaikė, padėjo įvardyti, kad jos jausmai yra teisėti, o noras gyventi be žeminimo - visiškai natūralus ir svarbus. Vienu metu ji paprašė padaryti pertrauką pagalbos procese - jai reikėjo laiko apsispręsti. Klientei teko dalyvauti ir mediacijos procese. Pagalbos procesas truko daugiau nei pusmetį. Galiausiai moteris išsiskyrė su sutuoktiniu, susitvarkė turto ir kitus svarbius klausimus, taip pat sustiprėjo emociškai, atgavo pasitikėjimą savimi.
„Aš pagaliau gyvenu taip, kaip noriu. Ši istorija - apie drąsą keisti gyvenimą, net kai atrodo, kad jau per vėlu. Kiekvienas žmogus turi teisę į orų, saugų ir pagarba grįstą gyvenimą - nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ar praeities. Išėjimas iš smurto yra asmeninės stiprybės istorija, o kiekviena suteikta pagalba - žingsnis į visuomenę, kurioje smurtui nėra vietos.“
Institucinė ir teisinė aplinka Lietuvoje
2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.
Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš šio Įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaudamasi su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.
SPC proaktyvumas ir teritorinis pasiekiamumas
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos.
2) Asmeniui susisiekus asmeniškai. Pvz: asmuo patiria smurtą artimoje aplinkoje (fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį), nenori kreiptis į policiją, tačiau nori teisinio patarimo, psichologinės pagalbos ar emocinės paramos ir skambina SPC pagal savo gyvenamosios veiklos teritoriją. Iki šiol SPC iš policijos gaudavo tik tuos pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši tvarka keičiasi! Nuo 2017.06.20 įsigaliojus naujiems Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo pakeitimams, gerėja informacijos perdavimo ir bendradarbiavimo praktikos.
Praktiniai patarimai nukentėjusiems asmenims
- Skambinkite 112, kai yra tiesioginis pavojus.
- Jei negalite kalbėti, siųskite SMS 112 be lietuviškų raidžių ir nurodykite vardą, pavardę, tikslią vietą ir kas atsitiko.
- Jeigu įmanoma, surenkite įrodymus: nuotraukas, žinutes, liudytojų kontaktus.
- Kreipkitės į SKPC - jums gali būti suteikta nemokama teisinė ir psichologinė pagalba, sudarytas pagalbos planas.
- Įtraukite artimuosius arba patikimus žmones, kurie gali padėti pranešti apie įvykį ir palaikyti.
- Jei yra vaikų, apie tai informuokite Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Pagalbos kontaktai ir iniciatyvos
Specializuotą kompleksinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras, el. p. Nr. (kontaktai nurodomi vietinės informacijos šaltiniuose). Taip pat informaciniame portale www.lygus.lt publikuojamos tikros nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų istorijos, kurias užrašė Specializuotos kompleksinės pagalbos centro darbuotojai. Jose pasakojama apie patirtus išgyvenimus ir gautą pagalbą iš specialistų.
2023 m. tęsiame pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, įgyvendindami projektą „Specializuota kompleksinė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ir patiriantiems asmenims“. Nukentėjusiam asmeniui suteikiame specializuotą kompleksinę pagalbą: informuojame/konsultuojame, teikiame psichologinę, teisinę pagalbą, tarpininkaujame dėl pagalbos kitose institucijose. Kartu su klientu sudarome pagalbos veiksmų planą ir padedame ieškoti tinkamiausios išeities jo situacijoje.
Valstybės vaidmuo ir atsakomybė
Valstybė privalo užtikrinti atitinkamą kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys. Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą.
Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys. Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis.
Praktinė lentelė: pagrindiniai žingsniai nukentėjusiajam
| Situacija | Pirmas žingsnis | Ką daryti toliau |
|---|---|---|
| Tiesioginis pavojus | Skambinti 112 | Gauti medicininę pagalbą, pranešti policijai, kreiptis į SKPC |
| Negalima kalbėti telefonu | Siųsti SMS 112 be lietuviškų raidžių | Ruošti įrodymus, informuoti artimuosius |
| Nori pagalbos, nenori policijos | Kreiptis į SKPC | Gauti psichologinę ir teisinę pagalbą, sudaryti pagalbos planą |