Šiame straipsnyje aptariami našlaičių pensijų, santuokos ir kitų socialinių aspektų klausimai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, remiantis įvairiais teisės aktais ir istoriniais faktais.
Santuokos ir Šeimos Teisiniai Aspektai
Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad trečiosios valstybės pilietis, Sąjungos piliečio, gyvenančio kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje, sutuoktinis, kuris lydi šį Sąjungos pilietį ar prie jo prisijungia, naudojasi šios direktyvos nuostatomis, neatsižvelgiant į santuokos sudarymo vietą ir datą, taip pat į tai, kaip trečiosios valstybės pilietis įvažiavo į priimančiąją valstybę narę.
Jei sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai nesusiję nei su santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylomis, nei su vieno iš sutuoktinių mirtimi, sutuoktiniai gali nuspręsti turto teisinio režimo klausimus teikti nagrinėti valstybės narės, kurios teisę jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui, teismams.
Taikant 4 ir 5 straipsnius, į santuokos trukmę neatsižvelgiama tuo atveju, kai santuoka, nors ir sudaryta nutraukus personalo nario tarnybą, truko ne trumpiau nei penkerius metus.
Dėl abiejų formų sąjungos - santuokos ir registruotos partnerystės - ypatumų ir joms taikytinų principų skirtumų nuostatos, kuriomis reglamentuojami santuokos turtiniai aspektai, ir nuostatos, kuriose nagrinėjami registruotos partnerystės turtiniai aspektai ir kurioms skirtas šis reglamentas, aptariamos dviejose atskirose priemonėse.
Taip pat skaitykite: Našlaičių pensijos sąlygos ir reikalavimai
Apibrėžtis taip pat apima prekybą žmonėmis organų išėmimo tikslu, kuri yra sunkus žmogaus orumo ir fizinio neliečiamumo pažeidimas, o taip pat ir kitą elgesį, pvz. neteisėtą įsivaikinimą arba priverstinę santuoką, tiek kiek toks elgesys atitinka pagrindinius prekybos žmonėmis elementus.
Socialinės Pensijos ir Parama
Pagal Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 59 straipsnio 2 dalies a punktą Suomija pareiškia, kad 1931 m. vasario 6 d. Konvencija, sudaryta tarp Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos, apimanti tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, kartu su jos Baigiamuoju protokolu santykiuose tarp Suomijos ir Švedijos visa bus taikoma vietoj šio reglamento reikalavimų.
Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas), laikotarpiai, kuriuos įgijo asmuo, kuriam netaikomas 2 dalies a punktas, dirbdamas Danijoje pagal darbo sutartį arba savarankiškai iki 1984 m. sausio 1 d., laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir minėtas asmuo buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.
AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1989 m. rugpjūčio 2 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais, būdamas 15-65 metų amžiaus, ne Nyderlanduose, bet kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenantis pensininko sutuoktinis buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos pensininkas įgijo pagal tą teisės aktą arba su kalendoriniais metais, kurie turi būti įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.
Išlaikymo (Alimentų) Klausimai
Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiami ne vyrui / žmonai, o vaikams. Visų pirma, žiūrima į tai, kokie yra vaiko poreikiai (kiek pinigų kainuoja jį išlaikyti per mėnesį).
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama našlaičių pensija?
Vaiko poreikiai - tai ne vien maistas ar drabužiai. Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - tai viena minimali Lietuvos mėnesinė alga (2017 m.). Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę.
Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos. Tačiau jeigu vieno iš tėvų materialinė padėtis sunkesnė, tai jam teismas gali nurodyti dengti tik mažesnę dalį (mažiau nei pusę) vaikui išlaikyti reikalingos sumos, bet nemažiau, nei vienas MGL (bazinė socialinė išmoka, 2017 m. - 38 EUR).
Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu sunkesnėje materialinėje padėtyje atsidūręs tėvas stengiasi ją pakeisti. Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą.
Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas. Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiami dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti.
Taip galėtų būti tokiais atvejais, kai, tarkime, tėvas, turi vaiką iš pirmos santuokos (kurį padeda išlaikyti alimentais) ir vaiką dabartinėje santuokoje. Jeigu teismas priteistų itin didelį išlaikymą (daug alimentų), atsitiktų taip, kad dabartinėje santuokoje augančiam vaikui liktų mažiau pinigų per mėnesį, nei pervedama vaikui iš pirmos santuokos.
Taip pat skaitykite: Поддержка студентов из детских домов в Литве
Taip būti negali. Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti.
Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti.
Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.
Pensijų pertvarka: ką svarbu žinoti
Žymūs Lietuvos Teatro ir Kino Veikėjai
Straipsnyje minimi įvairūs Lietuvos teatro ir kino veikėjai, kurie prisidėjo prie šalies kultūros. Tarp jų:
- Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė - televizijos režisierė, aktorė.
- Regimantas Adomaitis - teatro ir kino aktorius.
- Leonardas Andriuškevičius - teatro aktorius, poetas.
- Regina Arbačiauskaitė-Flick - teatro, kino ir televizijos aktorė.
- Rolandas Atkočiūnas - teatro režisierius.
- Vladas Auga - teatro aktorius.
- Audronė Bagatyrytė - TV ir teatro režisierė.
- Vladas Baranauskas - teatro aktorius.
- Saulius Bareikis - teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas.
- Šarūnas Bartas - kino režisierius.
- Vytautas Benokraitis - teatro aktorius.
- Nomeda Bėčiūtė - teatro aktorė.
- Elena Bindokaitė-Kernauskienė - teatro aktorė.
- Juozas Bindokas - teatro aktorius, fotomenininkas.
- Lina Bocytė - teatro aktorė.
- Irena Bučienė - teatro ir televizijos režisierė.
- Adolfina Budrikaitė-Zulonienė - teatro aktorė.
- Janina Budrikaitė - teatro aktorė.
- Jūratė Budriūnaitė - teatro ir televizijos aktorė.
Šie asmenys reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir meno, įvairiais vaidmenimis ir režisūriniais sprendimais.
Istoriniai Asmenys ir Kultūriniai Priešakininkai
Straipsnyje taip pat paminėti istoriniai asmenys, kurie turėjo įtakos Lietuvos kultūrai ir visuomenei:
- Anupras Jacevičius - 1831 m. sukilimo rengėjas.
- Genovaitė Jacėnaitė - dailininkė keramikė, pedagogė.
- Jonas Jagėla - skulptorius.
- Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė - pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja.
- Jonas Jamielkovskis - Kražių kolegijos rektorius, jėzuitas.
- J. Kipras Jančiauskis - Žemaičių bajoras, „Juodųjų brolių“ draugijos veikėjas.
- Liūnė Janušytė - Rašytoja, žurnalistė, vertėja.
- Kazimieras Jaunius - Kalbininkas, teologas.
- Jogaila - Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
- Adomas Liudvikas Jucevičius - Kunigas, vienas aktyviausių XIX a. pradžios lituanistinio sąjūdžio dalyvių, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, istorikas, vertėjas.
- Adolfas Jucys - Akademikas, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, fizikas.
- Markas Judelis - Pedagogas, jidiš kalbininkas, vertėjas, publicistas, visuomenės veikėjas.
- Stepas Jukna - Aktorius.
- Justinas Juodaitis - Kanauninkas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius.
- Pranciškus Juozauskas - Architektas, visuomenininkas, dailininkas.
- Albertas Jurevičius - Partizanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės „Narimanto” kuopos įkūrėjas.
- Vytautas Jurevičius - Pedagogas (matematikas), Birželio sukilimo (1941) dalyvis, Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Pušies“ kuopos Palangoje pirmasis vadas.
- Marija Jurevičiūtė - Partizanų ryšininkė.
- Marcijonas Povilas Jurgaitis - Kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas.
- Pranas Jurgutis - Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, medicinos felčeris, Palangos ligoninės įkūrėjas, kraštotyrininkas, fotografas.
- Vladas Rafaelis Jurgutis - Akademikas, politikas, ekonomistas, Lietuvos banko įkūrėjas, kunigas, finansų terminijos kūrėjas.
- Paulius Jurkus - Rašytojas, žurnalistas.
Šios asmenybės reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros, politikos ir visuomenės raidos.
Šis straipsnis apžvelgia įvairius aspektus, susijusius su našlaičių pensijomis, santuoka ir socialine parama, pateikiant konkrečius pavyzdžius ir teisės aktų nuorodas. Tai suteikia išsamų supratimą apie šiuos klausimus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.