Socialiniai įgūdžiai - didelis komplektas gebėjimų, kurie leidžia vaikui tinkamai sąveikauti su kitais žmonėmis, kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Šie įgūdžiai apima viską - nuo bendravimo ir empatijos iki konfliktų sprendimo ir bendradarbiavimo su kitais. Socialiniai įgūdžiai nėra vien apie tai, kaip mes kalbame ir bendraujame su kitais, bet ir apie tai, kaip suprantame, reaguojame į aplinkinių jausmus, kaip sprendžiame tarpusavio nesutarimus ir kaip prisidedame prie bendruomenės gerovės.
Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais.
Daugiau apie socialinių įgūdžių svarbą vaikui pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Kodėl vaikams svarbu lavinti socialinius įgūdžius?
Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, turime bendravimo, buvimo tarp žmonių poreikį. Jei vaikas išmoksta jaustis komfortiškai tarp žmonių, tuomet jis auga ir vystosi kaip sveika asmenybė, nes jam pavyksta tenkinti socialinio bendravimo poreikį.
Socialiniai vaikų įgūdžiai veikia ir jų akademinius pasiekimus. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Bendraamžių pripažinimo trūkumas neretai skatina mokinį atsiriboti, mažina jo norą įveikti akademinius iššūkius, ryškina vidinius sunkumus signalizuojančius požymius.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Mokinių akademiniai pasiekimai yra sąlygojami ne tik jų intelekto potencialo, bet ir tarpasmeninių santykių formavimo įgūdžių. Tyrimai atskleidžia, kad mokinio socialinės-emocinės kompetencijos jų akademinius pasiekimus prognozuoja taip pat gerai ar net geriau nei intelekto rodmenys. Tyrimų duomenimis, vyresniųjų klasių mokinių akademiniai pasiekimai, prognozuojami tiksliau, atsižvelgiant į šių mokinių tarpusavio bendravimo tendencijas pradinėse klasėse.
Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias. Vaikai, turintys draugų, yra iš esmės laimingesni ir sėkmingesni mokykloje - turi aukštesnius pažymius, yra labiau įsitraukę į papildomas mokyklines veiklas, rečiau patenka į bėdas.
Kita vertus, mokiniai, patiriantys patyčias, demonstruoja žemesnius akademinius pasiekimus, dažniau vartoja alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas, turi žemesnę savivertę, jaučiasi vieniši ir prasčiau lanko mokyklą.
Socialiniai įgūdžiai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Kada ir kaip reikėtų pradėti mokyti vaiką įgūdžių, kurie padės lengviau susibendrauti su kitais?
Iki 3 metų vaikui pakanka mamos ir tėčio, todėl net patariama, jei yra galimybė, auklėti vaiką patiems tėvams, o ne leisti į darželį. Paaugus iki 3 metukų, vaikui prireikia daugiau dirgiklių, jam jau nebeužtenka artimiausios aplinkos. Jo smegenys ir psichinė sistema jau pasiruošusi priimti ir įsisavinti daugiau. Vaikai geriausiai mokosi natūralioje aplinkoje, t.y. bendraujant su kitais vaikais, šeimoje, darželyje. Buvimas tarp žmonių yra būdas išmokti.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažesnę elgesio problemų riziką ir išugdytą savivertę ateityje.
Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas. Mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja jo asmenybė.
"Nors kūdikis save ir mamą iš pradžių suvokia kaip vienį ir iš šio laikotarpio turi patyrimą, kad yra pats svarbiausias, augant, jo socialiniai poreikiai didėja. Svarbu, kad tėvai suprastų šių poreikių reikšmę vaikui ir užtikrintų vaikui saugaus ir pilnaverčio bendravimo galimybes už šeimos ribų", - akcentuoja N. Martišienė. Į šias naujas aplinkas vaikas ateina su šeimos vertybėmis ir jas gali užtvirtinti. N. Martišienė sako, kad kiekvienas santykis vaiką ugdo. Pavyzdžiui, bendraudamas su kitais, vaikas realiai patiria, koks elgesys stiprina tarpusavio ryšį ir padeda užmegzti draugystę, kokios taisyklės ir kokie būdai spręsti problemas gyvenime veikia.
"Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius”, - pažymi „Vitlio darželio” psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. „Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”
Trys būdai, kaip tėvai gali ugdyti vaiko empatiją kitiems:
- Pirma, žaisti su vaiku vaidmens žaidimus, kuomet mažylis vaidina kažkokį veikėją, tuomet klausti, kaip tas veikėjas jaučiasi skirtingose situacijose.
- Antra, esant šeimos situacijoms, pvz. jis trenkė sesei, klausti kaip, jo manymu, ji dabar jaučiasi? Kaip tu jaustumeisi? Tikslas toks, kad vaikas įsivaizduotų, jog kitas žmogus gali jaustis kitaip, negu jis tuo momentu.
- Trečia, tai kalbėti apie jausmus skirtingose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, apsiperkant. Jei vaikas kažko prašo, galima paklausti, kaip jis jaučiasi, kai negauna, ko nori, ir kaip jo manymu, jaučiasi jaučiasi, kai yra prašoma ir pasako ne.
Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti. Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę”, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius. Be to, „Ramiosios zonos”, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas. Šie metodai kartu prisideda prie nuoseklaus ir veiksmingo emocinio ugdymo.”
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
E. Baltrūnaitė pasakoja, kaip pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą”, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi”, vietoj „tu blogas”, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP”. Mokytojų tikslas privačiame darželyje - suprasti kiekvieno vaiko emocijas ir pozicijas, jas įgarsinti, kas padeda vaikams lavinti konfliktų sprendimo įgūdžius.
E. Baltrūnaitės teigimu, socialiniai įgūdžiai, tokie kaip emocijų raiška, konfliktų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas ir kt. yra svarbūs vaikų gyvenimui, lemiantys vaiko socialines, emocines ir kognityvines raidas. „Tyrimai rodo, kad ikimokykliniame amžiuje išmokti konfliktų sprendimo įgūdžiai turi ilgalaikį poveikį vaikų socialinei ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie yra mokomi efektyviai spręsti konfliktus, dažniau užmezga pozityvius santykius, išvengia elgesio problemų ir geriau adaptuojasi mokykloje”, - sako psichologė-psichoterapeutė.
Ekspertė prideda, jog tam, kad vaikas nesielgtų netinkamai, jam nepakanka žinoti, kad toks elgesys yra netinkamas. Vaikas turi žinoti ir turėti galimybę išbandyti pageidaujamą bei tinkamą elgesį. Kai suteikiame vaikui grįžtamąjį ryšį, kad jis gali ir jam sekasi, didėja tikimybė, jog jis kartos tą elgesį. Kai vaikas išmoksta tinkamai elgtis įvairiose situacijose, jis labiau pasitiki savimi naujose, dar nepažintose situacijose.
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas yra pagrindinis elementas, padedantis efektyviai ugdyti vaikų socialinius įgūdžius ir užtikrinti jų visapusišką raidą.
Vaiko teisių gynėja pataria suklusti, jeigu iš vaiko girdite „aš neturiu draugų“, „su manim niekas nenori bendrauti“ ir pan. „Kai vaikas pritrūksta patirties, kaip tam tikrose situacijose išbūti, tada jos atrodo baugios, jų gali vengti. Tam tikrais atvejais gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai - pykins, skaudės pilvuką ar galvą“, - atkreipia dėmesį N. Jos nuomone, ką tėvai geriausio gali padaryti šiuo atveju, tai sudaryti erdvę vaikui reflektuoti savo jauseną, suteikti emocinį palaikymą ir patvirtinimą. O kaip atsvarą nusivylimui, užsisklendimui, virtualiam gyvenimui - pasiūlyti kokybišką bendravimą.
Jau vėliau galima po truputį padėti vaikui išeiti iš komforto zonos, sukurti jam kuo daugiau situacijų, kurias turės įveikti, išmokti prisitaikyti, rasti sprendimus.
Psichologė psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler taip pat pabrėžia vaiko socialinių įgūdžių ugdymą, kaip svarbų aspektą pilnavertei asmenybei formuotis ir tuo pačiu drąsina tėvus kilus sunkumams ieškoti pagalbos.
Pasak A. Adler, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tik gimęs vaikas jau daug ilgiau savo dėmesį sutelkia į judančius daiktus ir veidus. Todėl, panašu, kad vaiko gebėjimas fiksuoti veidus ir atpažinti veido mimikas, o per tai artimiausio žmogaus reakcijas ir pagrindines emocijas - įgimtas. Taigi, tėvai ar kiti vaiku besirūpinantys žmonės vaikui suteikia pirmąją informaciją apie pasaulį. Jeigu vaikas šiame ryšyje jaučiasi saugus, jis gali savo artimiausią aplinką ramiai tyrinėti ir ją palaipsniui noriai plėsti.
„Ankstyvoji patirtis ir įsitikinimai nelengvai keičiasi, tačiau nauja pozityvi patirtis sukuria naujas galimybes. Žmonių smegenys yra plastiškos, todėl nauja patirtis mus gali paveikti bet kuriame gyvenimo etape. Mūsų tėvai mus augindami darė klaidas ir dėl to patys būdami tėvais nesąmoningai klystame, tačiau labai svarbu judėti toliau su jausmu, kad galiu rinktis, ką su savo patirtimi daryti, kaip tą patirtį įprasminti ir eiti pirmyn“, - tvirtina A. Psichoterapeutė įsitikinusi, kad jeigu tėvai bando rasti atsakymus į savo abejones, pripažinti ne visada teisingus sprendimus ir apie juos kalbėti su vaiku, tai kartu moko vaiką, kaip elgtis su savo klaidomis.
Pasak A. Adler, kartais mums gali atrodyti, kad vaikas jau pats savaime turi suprasti, kas gera, o kas ne, suvokti santykius ir savireguliacijos mechanizmą valdant emocijas, bet taip nėra.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius, kurie stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas), ir situacinius (pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus).
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos (kompetencija) dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Plačiąją prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas.
Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Ar žinojote, kad stalo žaidimai gali padėti jūsų vaikui tapti empatiškesniu, geriau bendrauti ir spręsti konfliktus? Pasirinkę tinkamus žaidimus pagal vaiko amžių ir gebėjimus, galite natūraliai skatinti jų socialinį ir emocinį vystymąsi.
Stalo žaidimai skatina aiškų bendravimą ir komandinį darbą, kuris būtinas siekiant bendrų tikslų. Stalo žaidimai natūraliai moko vaikus kantrybės ir konfliktų sprendimo. Žaidimų situacijos dažnai sukelia įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki nusivylimo. Žaidžiant stalo žaidimus, vaikai mokosi strategiškai mąstyti ir priimti sprendimus. Pavyzdžiui, žaidime MicroMacro: nusikaltimų miestas dalyviai kartu sprendžia 16 bylų, naudodamiesi žemėlapiu. Žaidimai taip pat padeda vaikams geriau suprasti emocijas ir mokytis pagarbos tiek savo, tiek kitų jausmams. Istorijų kūrimo elementai leidžia vaikams interpretuoti įvairias socialines situacijas, o vaidmenų žaidimai padeda geriau suprasti kitų perspektyvas.
Renkantis žaidimus vaikams, svarbu atsižvelgti į jų amžių ir gebėjimus. Stalo žaidimai ne tik suteikia pramogą, bet ir padeda vaikams lavinti socialinius įgūdžius. Tyrimai rodo, kad žaisdami vaikai natūraliai mokosi suprasti, išreikšti ir valdyti emocijas. Reguliarus žaidimų laikas padeda tobulinti socialinius gebėjimus ir stiprinti šeimos ryšius.
Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu pasirinkti tinkamus žaidimus. „Brain Games LT“ siūlo platų asortimentą, pritaikytą įvairioms amžiaus grupėms. Lietuviška lokalizacija leidžia lengviau pritaikyti žaidimus šeimos žaidimų sesijose. Svarbiausia - sukurti aplinką, kurioje vaikas jaučiasi įtrauktas ir mėgaujasi žaidimu.
Svarbu skatinti socialinių įgūdžių plėtrą ir ugdymą bet kuriame vaiko amžiuje. Tai padės jam ne tik efektyviai bendrauti su kitais, prisitaikyti naujoje aplinkoje, bet ir spręsti iškilusius konfliktus.
tags: #socialiniai #igudziai #vaikams