Šildymo sezono kainoms kasmet augant, vis daugiau žmonių ima domėtis daugiabučių namų renovacija. Todėl Lietuvoje taikomos valstybės finansuojamos renovacijos kompensacijos, kurios skirtos padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms - ypač vienišiems, mažas pajamas gaunantiems ar neįgalumą turintiems senjorams. Šiame straipsnyje aptarsime, kam tokia kompensacija priklauso, kokios jos sąlygos, kokio dydžio ji gali būti ir kaip ją gauti.
Renovacijos kompensacija - tai valstybės teikiama finansinė parama gyventojams, prisidedanti prie daugiabučio pastato atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų. Kompensacija skiriama tik tiems pensininkams, kurie atitinka tam tikrus socialinius, turtinius ir gyvenamosios vietos kriterijus.
Kompensacijos dydis priklauso nuo gyventojo socialinės padėties ir pajamų lygio. Valstybė taiko kelis kompensavimo lygius - nuo dalinės paramos iki visiško renovacijos išlaidų padengimo. Svarbu pabrėžti, kad ši kompensacija skaičiuojama nuo asmeniui tenkančios išlaidų dalies, o ne nuo visos namo renovacijos vertės.
Kai kurioms socialinėms grupėms taip pat padengiamos renovacijos paskolos palūkanos ir administraciniai mokesčiai, todėl jiems iš esmės nereikia prisidėti jokia suma. Norint pasinaudoti kompensacija, būtina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba pateikti paraišką per elektroninę sistemą. Paraiškos nagrinėjimo laikas paprastai trunka nuo 15 iki 30 darbo dienų, priklausomai nuo savivaldybės užimtumo ir pateiktų dokumentų išsamumo.
Lietuvoje mažas pajamas gaunantys gyventojai, įskaitant pensininkus, gali pretenduoti į įvairias kompensacijas ir paramą, skirtą padengti būsto išlaidas. Ši parama apima subsidijas, fiksuotus įkainius renovacijai, šildymo kompensacijas ir paramą būsto nuomai.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokios kompensacijos priklauso pensininkams už mokesčius už butą, kokios yra jų gavimo sąlygos ir kaip jomis pasinaudoti.
Valstybės parama daugiabučių renovacijai
Valstybė teikia paramą daugiabučių renovacijai dviem būdais - subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą. Pagrindinė sąlyga - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc.
Visiems gyventojams, pasirinkusiems renovuoti savo daugiabutį, valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas, įskaitant investicijų planą, energinio naudingumo sertifikatą, atnaujinimo techninį darbo projektą, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimą. Taip pat kompensuojamos projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidos.
Fiksuoto įkainio skaičiavimas
Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.).
Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
Pavyzdžiui, administruojant projektą ir atliekant statybos techninę priežiūrą, siekiant B energinio efektyvumo klasės, įkainis būtų 89 eurai už 1 m2 namams, kurių plotas siekia nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 54 eurai. Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m2 namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 115 eurų.
100 proc. kompensacija gaunantiems šildymo kompensacijas
Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja. Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys apie 100 proc. renovacijos paskolos kompensacijos gavėjus:
| Metai | Gavėjų skaičius |
|---|---|
| 2022 | 14,4 tūkst. |
| 2023 | 19,7 tūkst. |
| 2024 | 19,9 tūkst. |
Nepamirškite, kad norėdami gauti paramą būstui atnaujinti, turite dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti. To nepadarius kompensacija už šildymą iš pradžių mažinama, o vėliau tam tikrą laikotarpį visai nebeteikiama.
Palankesnės paskolos sąlygos
Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos. Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą).
Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.
APVA parama namo renovacijai 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų.
Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m.
Dokumentai, reikalingi APVA paramai gauti:
- Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais
- Namo nuotraukos prieš renovaciją ir po jos
Paraiškos priimamos nuo 2024-11-11 iki 2025-10-01 arba kol pakaks kvietimui skirtų lėšų.
Šildymo kompensacijos apskaičiavimas
Šildymo kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir valstybės remiamas pajamas (VRP). Kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pavyzdžiui:
- Vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc.
- Dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.
Kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).
Statistika
2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro. Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
| Metai | Gavėjų skaičius | Vidutinė kompensacija (centralizuotas šildymas) | Vidutinė kompensacija (kitos energijos rūšys) |
|---|---|---|---|
| 2023 | 193,3 tūkst. | 35,3 euro | 150,5 euro |
P. Kručkauskas apie senų daugiabučių renovaciją: šildymo kaštai žymiai sumažėjo
Būsto nuomos kompensacija
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:
- 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
- 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Nekilnojamojo turto perleidimo lengvatos
Parduodant nekilnojamąjį turtą, gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos:
- Parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta pastaruosius 2 metus, arba parduodamame būste gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo įsigijo ir deklaravo savo gyvenamąją vietą tame kitame būste.
- Nuo 2026-01-01 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje 5 metus.
Renovacija - galimybė pagerinti gyvenimo kokybę. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
tags: #kas #gali #gauti #kompensacija #uz #renovacija