Gerovės valstybė - tai pirmiausia valstybės institucijų, ir jas papildančių nevyriausybinių bei privačių organizacijų veikla socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, aprūpinimo būstais, švietimo, kultūros srityse, siekiant galimybių lygybės ir socialinio teisingumo. Gerovės valstybių teorija ir praktika pirmiausia buvo įgyvendinta socialinėje apsaugoje, tik vėliau išsiplėtė ir į kitas sritis. Per pastaruosius tris dešimtmečius gerovės valstybės Vakaruose kažkiek atsitraukė, tačiau nežlugo. Jos savo “auksinį amžių” išgyveno 50-80-ais praėjusio amžiaus metais, bet dar ir šiandien jos vis dar tebestovi ant tų pačių socialinių-ekonominių ir vertybinių pamatų.
Tačiau ar jų dabartinis, jau net ne „sidabrinis“, o „bronzinis amžius” nevirs „geležiniu“? Iš kitos pusės, matosi ir akivaizdus domėjimasis gerovės valstybe pasaulyje ir Lietuvoje būtent dabar, kai neoliberalus vystymasis priėjo aklavietę, ir jau nebeatrodo vienintele pažangia judėjimo kryptimi. To supratimui ypač pasitarnavo pasaulinė ekonominė krizė, vykusi 2008-2010 metais, galima manyti, kad atitinkamą neoliberalizmo įvertinimą įtakos ir pastaroji, COVID-19 krizė.
Apibrėžiant šiandieninės Lietuvos gerovės valstybės kūrimo tipą, ją galima vertinti tik kaip minimalią post-komunistinę korporatyvinio-bismarkinio-klientelistinio tipo gerovės valstybę, iš lėto dreifavusią į liberalų-marginalinį tipą, tačiau kažkiek pristabdytą, norim tai, ar nenorim to pripažinti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo. Kodėl vadiname judėjimą link liberalaus - marginalinio? Gerovės valstybes galima skirstyti net filosofiniu požiūriu, nes šis skirstymas pasižymi ne tik gnoseologiniu (pažinimo), bet, dėl savo „socialinio jautrumo“ - ir ontologiniu (būties) bei aksiologiniu (vertybių) aspektais.
Gerovės valstybės skirstomos ir socialiniu-politiniu požiūriu - t.y. ekonominiu, sociologiniu ir politologiniu aspektais. Taip liberali marginalinė gerovės valstybė pirmenybę teikia rinkai. Tipiškiausios šio modelio šalys yra anglosaksiškos valstybės. Konservatyvi korporatyvinė (bismarkinė) gerovės valstybė pirmenybę teikia priklausomybei nuo darbo rinkos ir šeimos. Tipiškiausios šio modelio šalys yra kontinentinės Vakarų Europos valstybės, kurias galima skirstyti į labiau šiaurėje, pietuose ir rytuose esančias šalis. Kai kurie autoriai, pavyzdžiui, M. Ferrera, iš šio modelio, kaip atskirą tipą, išskiria daugiau klientelizmo požymių turinčias Pietų Europos valstybes, kuriam apibrėžti yra vartojami ir Viduržemio bei Romaniškojo modelio pavadinimai.
Europos Sąjungos Centrinės ir Rytų Europos valstybės, o dar daugiau - likusios Rytų Europos valstybės, irgi turi nemažai pastarojo modelio savybių - taigi jas būtų galima skirti kaip atskirą valstybių grupę, kurią kai kurie autoriai padalija dar į kelias valstybių grupes. Tipiškiausia šio modelio šalis yra Švedija kartu su kitomis keturiomis Šiaurės Europos valstybėmis. Tai-socialinių teisių valstybės, o Lietuvai, norinčiai (ir jeigu iš tiesų norinčiai) iš jų mokytis, pirmiausiai iškyla požiūrio klausimas būtent dėl socialinių teisių. Tą yra pabrėžęs ir toks ekonomikos bei socialinės politikos autoritetas Lietuvoje, kaip Romas Lazutka, panašiai yra kalbėjęs ir Boguslavas Gruževskis.
Taip pat skaitykite: antros pakopos pensijų fondų apžvalga
Svarbia ir aktualia naujų socialinių mokslų tyrimų kryptimi gerovės valstybių problematikoje visumoje galėtų tapti gerovės valstybių modelių ir viešojo administravimo modelių atitikimo ir suderinamumo problema. Tokio tyrimo tikslas būtų nustatyti logišką, racionalų, neprieštaraujantį sau šių modelių santykį, kuris skatintų tokį efektyvų viešąjį administravimą, kuriuo būtų pasiekiami socialiniai veiksmingos gerovės valstybės tikslai. Taip pat teigiu, kad liberalus marginalinis gerovės valstybės modelis anglosaksiškose šalyse generuoja naująją viešąją vadybą (New Public Management) ir atvirkščiai, o korporatyvus-konservatyvus gerovės valstybės modelis labiau atitinka hierarchinį viešojo administravimo modelį kontinentinės Vakarų Europos valstybėse.
Tam tikri naujojo viešojo valdymo (New Public Governance) bruožai atsiskleidžia labiau universalų perskirstomąjį socialdemokratinį modelį kūrusiose Šiaurės Europos šalyse. Dėl klientelistinių bruožų (nepotizmo, korupcijos, protekcionizmo, mažo nevyriausybinių ir politinių organizacijų aktyvumo) šioms valstybėms, o pirmiausia Albanijai, Bulgarijai, Rumunijai, piečiau esančioms buvusios Jugoslavijos respublikoms, o iš Baltijos šalių pirmiausia Lietuvai, yra ypač aktualus naujojo viešojo valdymo elementų formulavimas ir jų įgyvendinimas.
Dėl COVID-19 poveikio ekonomikai pirmiausia vartojimo padidinimas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams pagerintų ekonomikos būklę. Socialinės išmokos, pakletas minimalus atlyginimas, ar padidintas neapmokestinamas minimumas, kaip sutaria ekonomistai ir politologai, pirmiausia yra skiriamas vartojimui ir įsilieja į ekonomiką greičiausiai. Emigracijos mažinimui tai taip pat būtų naudinga, nes disponavimas kelių šimtų eurų papildomomis pajamomis gali nusverti norą emigruoti.
COVID-19 sukrečė ekonominį pasaulį ir paskatino aptarti naujas viešojo administravimo formas bei socialinės politikos reformas. Sveikatos krizė, kurią iššaukė COVID-19, nors ir gerokai sumažėjo, bet dar nesibaigė. Dabar eilė ateina ekonominio gyvenimo krizei, kuri labiau pasijaus išeikvojus tam tikrus finansinius rezervus, pvz., SODROS sistemoje, ar susitraukus valstybiniam biudžetui. Gali iškilti naujos prioritetų pasirinkimo problemos ir nedelsiamų sprendimų priėmimo klausimai. Tikriausiai keisis ir gyventojų elgesys, vartojimo įpročiai, lūkesčiai dėl darbo susiradimo, kis laisvalaikio praleidimo stilius, palyginus su pernykščiu sezonu, sumažės turistinių poilsinių ir pažintinių kelionių, keisis bendras psichologinis klimatas. Atrodo, kad kyla grėsmė ir gerovės valstybės vystymo teorijai bei praktikai Lietuvoje.
Pratarmė - Vaiko gerovė ir socialinės veiklos profesionalizacija. Socialinė pedagogika kaip vaiko gerovės strategija. Socialinių specialybių profesionalizacija. Socialinio pedagogo kompetencija - 2. Ekologinė socialinės pagalbos sistemos perspektyva. Bendruomenės fenomenas pozityviosios socializacijos procese. Mokykla - socialinės pagalbos koordinatorė. Demokratinio ugdymo galimybės ir pozityvioji socializacija - 3. Socializacijos rizikos veiksniai. Žiniasklaida kaip rizikos veiksnys. Deviantinis elgesys ir nepilnamečių nusikalstamumas. Šeimos netekęs vaikas kaip rizikos veiksnys - 4.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai gyvūnų globos srityje Rokiškyje
LT The book is the first attempt to give an overview of the problems of the child’s social wellbeing, evaluating the influence of positive socialization, rapidly changing tendencies of social policy and social security and the evolution of these problems in the global context. The book aims to analyse the typical aspects of the development of the Lithuanian children’s wellbeing policy over the recent decade and, comparing it with the achievements of other countries, to propose the model of optimal socialisation. The first part discusses the development of social professions, analyses the functions of a social pedagogue as the main actor in the pedagogical aid socialisation process and a social coordinator. The second part examines the phenomenon of the community in the socialisation process. The book more widely analyses the role of family and the social pedagogue’s possibilities of cooperation with the family who are in need of social assistance. This part explores the possibilities of the school when coordinating the social assistance process and creating the network of social pedagogical aid in the community. The third part examines risk actions in the socialisation process. When analysing the tendencies of deviant conduct and minors’ delinquency, their education in isolated establishments, the paper searches for problem solutions, seeking to adequately organise prevention. 14-18 metų jaunųjų savanorių saviugdos galimybės nevyriausybėse organizacijose.
- Adaptacija ir jos raiška pradinėje mokykloje. Pedagogika 2004, 73, 83-88.
- Alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, kaip jaunuolių socialinės atskirties prevencijos veiksnys. Tiltai 2007, 3 (40), 59-72.
- Aplinkos reikšmė ikimokyklinio ugdymo kokybei. Ikimokyklinis ugdymas: situacija ir visuomenės lūkesčiai. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija, 2015. P. 137-150.
LTŠios monografijos tikslas - apibrėžti Lietuvos socialinės politikos modelį ir atskleisti vieno svarbiausiųjų socialinės rinkos ekonomikos elementų - dekomodifikacijos svarbą socialinėje apsaugoje. Dėl šiuolaikinės darbo rinkos pokyčių savarankiškai dirbančių asmenų tematiką ir šių asmenų socialinės apsaugos užtikrinimą reikėtų vertinti kaip perspektyvią socialinės politikos paiešką. Nors knyga pirmiausiai yra skiriama socialinių mokslų atstovams, joje pateikta analize taip pat gali naudotis socialinių ir humanitarinių mokslų pakraipos studentai, žurnalistai, politikai, administratoriai ir visi besidomintieji socialine problematika.
EN Generally, the social policy model of Lithuania conforms to the Eastern European model, which may be defined either as a postcommunist conservative-corporative model, or liberal, or an intermediate between these two types. Tačiau Lietuvos modelis turi specifinių ypatybių. Po nepriklausomybės atkūrimo socialinė politika buvo formuojama dviem pagrindinėmis kryptimis: socialinės politikos formavimu ir darbo politikos įgyvendinimu. Socialinės apsaugos sistema susideda iš dviejų dalių: 1) socialinė obligacijų draudimo sistema ir 2) socialinės pagalbos sistema. Nors universalumo ir solidarumo principai buvo deklaruoti, jų įgyvendinimas buvo iš dalies. Užduotis decentralizuoti socialinę pagalbą buvo iškelta. Po 1990-1991 metų naujoji socialinės apsaugos sistema buvo sukurta remiantis darbo rinkos principu.
Šio tyrimo esmė - išryškinti Lietuvos socialinės politikos modelio bruožus, analizuoti jų įtaką viešajam administravimui ir pasiūlyti kryptis, kurių laikantis būtų galima pasiekti efektyvų viešąjį administravimą ir socialinį teisingumą. Arvydas Guogis yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius.
LTŠios monografijos scenarijus - aptarti, kaip įmanoma derinti Lietuvos socialinį modelį su tarptautiniais gerovės valstybės modeliais, įvertinant jų plusus ir minusus bei siūlant pritaikytus sprendimus socialinės apsaugos, darbo rinkos ir viešojo administravimo kontekstuose. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į žmogiškųjų išteklių, socialinių paslaugų teikimo ir dekomodifikacijos galimybes, kurios gali formuoti tvarią, įtraukią ir socialiai teisingą Lietuvos ateitį.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga gerovės valstybėje: analizė
LTŠio tyrimo tikslas - nustatyti logišką, racionalų santykį tarp gerovės valstybės modelių ir viešojo administravimo raidų, siekiant užtikrinti efektyvią socialinę politiką. Pagrindiniai išvados teigia, kad vienas modelis neatitinka visų kontekstų; Lietuvoje aktualu derinimo modelis tarp liberalios-marginalinės ir korporatyvinės-konservatyvios tradicijų, kartu įtraukiant šiaurietiškas socialines teises ir socialinį solidarumą.
LTŠi analizė įtraukia ir priminimus apie praktinį Lietuvos kontekstą: SODROS, minimalaus atlyginimo, mokesčių ir socialinių išmokų politikos įtaką vartojimui, darbo rinkos stabilizavimą ir emigracijos mažinimą. Taip pat aptariama socialinės pedagogikos svarba vaiko gerovei ir bendruomenės įtraukimui į socialinį/švietimo tinklą, kuriuo siekiama stiprinti socialinę sanglaudą ir atsparumą krizių akivaizdoje.
| Modelis | Tipiškos šalys | |
|---|---|---|
| Liberalus-marginalinis | Rinka, mažos valstybės įtaka, socialinė įtrauktis per vartojimą | Anglosaksiškos valstybės |
| Korporatyvinis-konservatyvus | Darbo rinka, šeima, socialinė priklausomybė | kontinentinės Vakarų Europos šalys |
| Socialiai teisių/ socialdemokratinis | Socialinė lygybė, solidarumas, universali paslaugų prieiga | Švedija ir kitos Šiaurės šalių valstybės |
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos gerovės valstybės modelis yra mišrus, su post-komunistiniais elementais ir kryptimis link liberalizmo, tačiau su tendencija išlaikyti socialinę apsaugą ir socialinių teisių svarbą. Svarbiausia - rasti racionalų, logiškai suderintą ryšį tarp ekonominio efektyvumo ir socialinio teisingumo, atsižvelgiant į kontekstines Lietuvos sąlygas ir tarptautinius pasiekimus.
tags: #palyginamoji #geroves #modeliu #ir #socialinio #administravimo