Antros pakopos pensijų fondai (II pakopa) Lietuvoje veikia pagal gyvenimo ciklo principą, o jų dalyvių lėšos investuojamos taip, kad pensijų fondo investavimo rizika artėjant pensiniam amžiui būtų automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Valdymo įmonės, fondų struktūra ir dalyvių priskyrimas
Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995, 1996-2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupę) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Valdymo įmonių turto ir dalyvių statistika
Remiantis Lietuvos banko paskelbtais naujausiais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje visų mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų bendra vertė siekė 8,889 mlrd. eurų, kai 2024 metų pabaigoje dar viršijo 9 milijardus eurų, o tai reiškia, kad per pirmus tris 2025 metų mėnesius jie sumažėjo beveik trimis procentais, tiesa, per pastaruosius trejus metus paaugo penkiasdešimt keturiais procentais. Kovo pabaigoje Lietuvoje veikiantys visi antrosios pakopos pensijų fondai bendrai turėjo iš viso 1,428 milijonus dalyvių, kurių skaičius nuo metų pradžios nežymiai pasikoregavo 0,1 procento, bet per paskutinius trejus metus paaugo beveik trimis procentais.
Tarp valdymo įmonių daugiausiai turto kovo pabaigoje, t.y. 36,9 procento visų aktyvų (prieš metus - 38,2 procento) arba 3,281 mlrd. eurų, šiuo metu valdo viena iš įmonių. Luminor investicijų valdymo šio tipo pensijų fondų grynojo turto vertė šiais metais smuko mažiausiai, t.y. tik 1,4 procento, o per trejus metus augo sparčiausiai - 56 procentais, kaip ir dalyvių skaičius, kuris pakilo beveik septyniais procentais. SEB investicijų valdymas praėjusio ketvirčio pabaigoje valdė 2,29 mlrd. eurų ir turėjo 316,552 tūkstančius klientų, arba antroji pozicija tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų. Tiesa, abu rodikliai per pirmąjį šių metų ketvirtį krito, bet per trejus metus pakilo atitinkamai 51,2 bei 0,2 procento. Goindex 2025 metais yra vienintelis, kuris padidino tiek savo valdomų antrosios pakopos pensijų fondų aktyvų kiekį, tiek dalyvių skaičių.
Investicinė grąža: trumpalaikiai ir ilgalaikiai rodikliai
Kalbant apie antrosios pakopos pensijų fondų, kurie veiklą vykdo mūsų šalyje, grąžą šiais metais, tai visais atvejais, išskyrus kelis mažiausiai rizikingai investuojančius šio tipo fondus, vyrauja ryškus kritimas ir neigiamas rezultatas arba nuostoliai simbolizuojanti raudona spalva. Bent kol kas mažiausiai per minimą laikotarpį prarado visų pirma Artea (buvęs Šiaulių bankas) bei taip pat Swedbank valdomi antrosios pakopos pensijų fondai.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pažvelgus į paveikslėlius, kur pateiktos diagramos su antrosios pakopos pensijų fondų investicine grąža per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, visais atvejais turime visiškai kitą vaizdą - prieaugį, kas, žinoma, yra labai pozityvu. Tarp valdytojų per aptariamą laikotarpį geriausius rezultatus kol kas rodo Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas.
Ilgalaikiai rezultatai: skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą. „Gyvenimo ciklo fondų rezultatai aiškiai rodo, kad struktūriniai sprendimai pensijų sistemoje duoda apčiuopiamą naudą - net ir per sudėtingus laikotarpius ilgalaikė grąža išlieka reikšminga ir stabiliai lenkia infliaciją. Ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža nėra tik teorinis skaičius - tai reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje“, - pabrėžia V. Rūkas.
„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, - sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas. Pasak jo, pensijų fondų valdytojai Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį.
Rezultatai pagal amžiaus grupes
Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37-50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982-1988“ ir „Pensija 1975-1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“. Nuo 2019 m. konservatyviausio investavimo - „Turto išsaugojimo fonde“ - sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc.
Per tą patį laikotarpį trijų fondų - „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1982-1988“ bei „Pensija 1989-1995“ - dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc. „Nedaug nuo trijų daugiausiai išaugusių gyvenimo ciklo fondų atsilieka ir dabartinių 23-29 metų amžiaus grupės, fondo „Pensija 1996-2002“ dalyviai - jų turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių - gimusių 1974 m. ir anksčiau - pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes, artėjant pensiniam amžiui ir siekiant apsaugoti gyventojų turtą, investicijų rizika mažinama ir investuojama vis į saugesnius instrumentus“, - komentuoja V. Rūkas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Antros pakopos vs. trečioji pakopa ir IGD
Kalbant labai paprastai, PF III (trečioji pakopa) yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD (investicinis gyvybės draudimas). Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota.
Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos. Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz. IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą. Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti.
Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
Trečioji pakopa: rezultatai ir dydis
Trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc. Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje.
Vidutinis dalyvis ir sukauptos sumos
2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus. „Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų - apie 8,7 tūkst. eurų“, - LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Teisiniai pakeitimai ir prognozės
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas. LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs.
„Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, - sako V. Rūkas.
What Is the Difference Between Pension Fund and Retirement Annuity | Retirement with Chris Miles
Valstybės parama ir ilgalaikė perspektyva
Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų.
„Pensijų fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams - su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Todėl net ir daliai žmonių nusprendus pasitraukti, tai neturės neigiamos įtakos likusių dalyvių pensijų kaupimui ar ilgalaikei investicinei grąžai“, - apibendrina V. Rūkas.
Praktiniai patarimai kaupiantiems ir besirenkantiems
- Jei siekiate paprastumo ir mažesnių išlaidų, trečioji pakopa dažnai yra pigesnė ir labiau standartizuota priemonė.
- Jeigu norite platesnio investicinio pasirinkimo ir galimybių investuoti į alternatyvias turto klases, verta apsvarstyti IGD sprendimus, tačiau atidžiai vertinti draudimo ir investicijų sąlygas.
- Atsižvelkite į amžiaus grupę: gyvenimo ciklo fondai automatiškai mažina riziką artėjant pensiniam amžiui, bet jaunesniems dalyviams ilgalaikė akcijų dalis gali suteikti didesnį prieaugį.
- Stebėkite valdymo įmonių rezultatus ilguoju laikotarpiu, nes trumpalaikiai svyravimai gali neatspindėti ilgalaikės grąžos.
| Rodiklis | 2025 (pabaiga) | Pastaros 3 metų pokytis |
|---|---|---|
| Visų II pakopos fondų grynieji aktyvai | 8,889 mlrd. € | -3 % per pirmus 3 mėn., +54 % per 3 metus |
| Dalyvių skaičius | 1,428 mln. | +~3 % per 3 metus |
| Vidutinis dalyvis sukaupęs | ~7,3 tūkst. € | - |
| Trečios pakopos turtas | >528 mln. € | +30 % per metus |