Dažnai kyla klausimas, ar galima Lietuvos gydymo įstaigose gauti ką nors nemokamai. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose mokėti nereikia. Visos šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Seimas pritarė, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, iš pacientų negali būti reikalaujama jokių papildomų mokesčių. Ši nuostata įtvirtinta Sveikatos sistemos įstatyme. „Pacientas, kreipdamasis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa, privalo gauti reikalingą paslaugą be jokių papildomų priemokų.
Siekiant užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka kaip šiuo metu, į Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnį, reguliuojantį kompensuojamųjų paslaugų apimtis, perkeliamos tai garantuojančios Mokamų paslaugų teikimo tvarkos nuostatos. Siekiant užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka kaip šiuo metu, į Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnį, reguliuojantį kompensuojamųjų paslaugų apimtis, perkeliamos tai garantuojančios Mokamų paslaugų teikimo tvarkos nuostatos.
Kas yra socialiai remtini asmenys ir kokias lengvatas jie turi?
Socialiai remtini gyventojai turi pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą. Vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims nei už pirmines odontologines paslaugas, nei už plombines ar kitas odontologines medžiagas mokėti nereikia, nes šios paslaugos apdraustiesiems kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Primename, kad vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniams asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą) nei už pirmines odontologines paslaugas, nei už plombines ar kitas odontologines medžiagas mokėti nereikia.
Taip pat skaitykite: Ligos įtaka kasmetinėms atostogoms: ką svarbu žinoti
Nemokamų paslaugų sąlygos ir išimtys
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Visgi, yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis savo iniciatyva - be siuntimo - ir būti tikras, jog paslaugos jam bus suteiktos nemokamai. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena.
Būtinoji pagalba teikiama be siuntimo. Procedūras, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, gydymo įstaigos teikia mokamai. Paslaugų sąrašą už kurias jų gavėjai privalo sumokėti tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Pavyzdinės mokamų paslaugų kategorijos
- akupunktūra bei manualinė terapija;
- sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, įsigyjant civilinį ginklą;
- nėštumo nutraukimas, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros;
- dantų implantavimas ir kitos paslaugos.
Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams.
Ką daryti, jei gydymo įstaigoje prašo mokėti už nemokamą paslaugą?
Jei gydymo įstaigose paprašoma PSD apdraustų asmenų sumokėti ar primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis ligoninėje pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Jei pacientui bendraujant su gydytoju nepavyksta išsiaiškinti, kodėl reikia mokėti, tuomet verta kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
Tada žmonės kreipiasi į ligonių kasą su prašymu kompensuoti, jų nuomone, nepagrįstas išlaidas. Atsiradus abejonių dėl mokėjimo už medicinos pagalbą pagrįstumo, pirmiausia reikia raštu kreiptis paaiškinimo į gydymo įstaigos administraciją, kuri jį privalo pateikti. Jeigu gautas paaiškinimas paciento netenkina ir pinigai neatgaunami, kreipimąsi į administraciją ir jos paaiškinimą galima pateikti nagrinėti savo gyvenamosios vietos teritorinei ligonių kasai.
Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas - pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, jo netenkina, jis su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.
Specialūs aspektai: sutikimai, pasirinkimai ir priemonių kainų skirtumai
Įstatyme įtvirtinta - jeigu paciento, kuriam teikiama valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūros paslauga, pageidavimu naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra apmokamos iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų, jis turi sumokėti iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą.
Pacientas, pageidaujantis gauti brangiau kainuojančią priemonę, turi raštu patvirtinti, kad atsisako iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų apmokamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, tipų sąrašą tvirtina ir kainų skirtumų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Gydymo įstaigoje prieš mokant privaloma pasirašyti sutikimą mokėti už paslaugas. Būtina atidžiai jį perskaityti ir prireikus paprašyti paaiškinti, už ką ir kodėl prašoma mokėti. Pacientas, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Kaip pasirinkti gydymo įstaigą ir kada nemokama paslauga garantuota?
Jei esate apdraustas PSD, už jūsų gydymą sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusiai įstaigai sumoka ligonių kasos. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Apdraustieji su siuntimu gali gauti kompensuojamąsias paslaugas tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose. Tačiau prieš kreipiantis būtina sužinoti, ar pageidaujama gydymo įstaiga turi sutartį su ligonių kasa dėl konkrečios paslaugos, jos teikimo būdo. Kompensuojamoji paslauga gali būti suteikta, tik jei būtent dėl jos gydymo įstaiga turi sutartį su ligonių kasa.
Kuriose bent trijose gydymo įstaigose teikiama pacientui reikalinga kompensuojamoji paslauga, turi nurodyti siuntimą išduodantis gydytojas. Išsamus sąrašas įstaigų, su kuriomis ligonių kasos sudariusios sutartis ir dėl kokių paslaugų, skelbiamas ligonių kasų svetainėje. Pagal teisės aktus ir gydymo įstaigos privalo savo interneto svetainėse, registratūroje bei kitose pacientams lengvai pasiekiamose vietose aiškiai skelbti paslaugų, dėl kurių sudariusios sutartis su ligonių kasa, sąrašą. Pacientams rekomenduojama susisiekus su pasirinkta gydymo įstaiga pasitikslinti šią informaciją.
Kai pacientas sumoka, o turėjo būti nemokama
Pasitaiko, kad apdrausti pacientai sutinka mokėti, bet abejoja dėl mokėjimo pagrįstumo, numanydami, kad jiems suteiktos paslaugos veikiausiai gali būti teikiamos ir PSDF lėšomis. Tada žmonės kreipiasi į ligonių kasą su prašymu kompensuoti, jų nuomone, nepagrįstas išlaidas. Paaiškėjus, kad iš paciento neteisėtai buvo prašoma sumokėti, žmogaus išlaidas kompensuoja gydymo įstaiga, kuriai jis sumokėjo už paslaugas.
Finansavimas ir PSDF vaidmuo
Apibendrinant, Seimo patvirtinimui bus pateiktas didesnis PSDF biudžetas. Kas yra gerai tiek valstybinėms gydymo įstaigoms, tiek ir privačioms. 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (sutrump. PSDF) biudžetas yra šiek tiek daugiau kaip 3 milijardai eurų.
| PSDF biudžeto paskirstymas (2023 m.) | Procentai |
|---|---|
| Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms | beveik 70% |
| Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms | 19% |
| Sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms | 5,4% |
| Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas | 4% |
| Ortopedijos techninėms priemonėms | 0,65% |
Klaidinga yra manyti, kad PSDF biudžetas yra skirtas tik valstybinėms gydymo įstaigoms, o privačios įstaigos užsidirba pačios. Privačių gydymo įstaigų biudžetą sudaro ne tik savanoriški pacientų mokėjimai, bet ir finansavimas iš PSDF. Kitaip tariant, 70 proc. PSDF biudžete yra nemenka dalis privačiam sektoriui.
Privačių ir valstybių gydymo įstaigų tinklas ir praktinė nauda pacientui
Remiantis 2022 m. duomenimis, Lietuvoje privačių gydymo įstaigų yra 3323. Iš jų - ligoninių yra 16 (tiesa, nei viena jų nėra bendrojo pobūdžio, daugiausia tai slaugos įstaigos). Labiausiai dominuoja odontologinės įstaigos (jų yra daugiausia - 1445), šeimos gydytojo paslaugos, specialistų kabinetai (pirminės sveikatos priežiūros įstaigų - 228, poliklinikų - 466).
Tuo tarpu valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra 230. Iš jų ligoninių - 76 (bendrojo pobūdžio - 56), pirminės sveikatos priežiūros centrų - 86, poliklinikų - 15. Taigi ryškėja tokia tendencija - privačių gydymo įstaigų tinklas sparčiai didėja, o valstybinių gydymo įstaigų tinklas tendencingai siaurėja.
Ligonių kasos kiekvienais metais kaip su valstybinėmis, taip ir su privačiosiomis įstaigomis, pasirašo finansavimo sutartis: su ligoninėmis, vaistinėmis bei optikomis, šeimos gydytojo kabinetais, poliklinikomis, medicinos centrais, dantų protezavimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Visoms gydymo įstaigoms - tiek viešosioms, tiek privačioms - taikomi vienodi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Praktiniai patarimai pacientui
- Susirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs.
- Patikrinkite, ar pasirinkta gydymo įstaiga turi sutartį su TLK dėl konkrečios paslaugos.
- Prieš mokėdami paprašykite dokumentų, įrodančių priemokos teisėtumą.
- Jei kyla neaiškumų - aiškinkitės gydymo įstaigos administracijoje, vėliau kreipkitės į teritorinę ligonių kasą.
- Jei pageidaujate brangesnės priemonės ar paslaugos, visada pasirašykite sutikimą ir išsaugokite kvitus.
tags: #mokamu #sveikatos #paslaugu #lengvatos #socialiai #remtiniems