Autizmo spektro sutrikimas (ASS) ir autizmas yra bendri terminai skirti apibūdinti grupei sudėtingų smegenų vystymosi sutrikimų. Šiuos sutrikimus apibrėžia skirtingo laipsnio socialinio bendravimo, verbalinio ir neverbalinio bendravimo bei pasikartojančio elgesio problemos.
Autizmas diagnozuojamas vis dažniau ir jaunesniems vaikams. Ankstyvoji diagnostika bei ankstyva pagalba vaikui gali duoti gerų rezultatų.
Kaip nustatoma diagnozė ir kodėl kartais ji vėluoja
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau.
Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi. Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo.
Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje. Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 24 mėn. Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 36 mėn. Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai 6-12 mėn.
Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Pirmuosius autizmo spektro sutrikimo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni.
Dažniausi elgesio ir raidos požymiai kūdikiams ir mažiems vaikams
- Kalbos ir komunikavimo sutrikimai: „Vienas dažniausių požymių, bylojančių, jog vaikas gali turėti autizmą, yra kalbos sutrikimai. Jeigu vaikas visiškai nekalba arba tik kartoja kitų pasakytus žodžius, tačiau pats savarankiškai nevartoja kalbos, vertėtų atkreipti į tai dėmesį.“
- Socialinės sąveikos trūkumai: „Tokie vaikai nemoka suformuluoti klausimo, kreipinio. Yra labai daug kitų požymių - vaikas nereaguoja į savo vardą, neateina kviečiamas, nevykdo paprastų nurodymų, tokių kaip prašymas paduoti daiktą. Vaikai nemoka parodyti savo susidomėjimo, neatneša savo žaislų. Trūksta socialinės sąveikos.“
- Akių kontakto vengimas: „Labai dažnas simptomas yra nežiūrėjimas į akis. Pastarąjį galima pastebėti gana anksti. Vaikas vengia akių kontakto.“
- Sensoriniai sutrikimai: „Požymius, kaip pasireiškia autizmas, galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausia tai kalbos ir komunikavimo sutrikimai, taip pat sensoriniai sutrikimai - vaikas gali būti pernelyg jautrus arba atvirkščiai - nepakankamai jautrus šviesai, garsui, skoniui, kvapui, prisilietimui.“
- Motorinės koordinacijos ir žaidimo ypatumai: „Taip pat gali sutrikti judesių koordinacija. Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.“
- Elgesio pokyčiai ir regresija: „Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.“
Praktiniai patikrinimo veiksmai namuose
„Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą). „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą?
Kada verta kreiptis į specialistus
Jeigu kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
Mes visuomet raginame tėvus nedelsti, kreiptis į medikus. Net jei šeimos gydytojas ramina, jog galbūt viskas yra gerai, vis tiek patariame paprašyti siuntimo pas raidos specialistus. Dažniausiai, kaip taisyklė, tėvų įtarimai būna pagrįsti.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Testai ir patikros
Šiuo metu vienas iš būdų pasitikrinti, ar vaikas nekenčia nuo autizmo - atlikti vadinamąjį „m-chat" testą. Deja, kol kas lietuvių kalba jo nėra. „Tai dvidešimties klausimų testas. Šiuo metu jis verčiamas į lietuvių kalbą. Dalis testo bus įtraukta į privalomąjį vaikų sveikatos patikrinimą.
Pagal naująją tvarką vaikams nuo trijų mėnesių iki ketverių metų yra numatyti aiškus kriterijai, pagal kuriuos šeimos gydytojai arba pediatrai turės įvertinti vaiką. Nebus apsiribojama ūgio, svorio ar galvos apimties matavimais. Į privalomus tikrinimus įeis ir klausimai dėl kabos, žvilgsnio ir tt. Raginame tėvus pasinaudoti galimybe visapusiškai ištirti vaiką. Svarbu pabrėžti, kad kuo ankstyvesnė diagnostika, tuo daugiau galima pasiekti, pradėjus tikslingai dirbti su vaiku“, - sakė asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Kaip vystosi autizmas ir kokios yra jo priežastys
Tyrimai rodo, kad autizmo šaknų galima rasti labai ankstyvame smegenų raidos etape, tačiau akivaizdžiausi autizmo ženklai ir simptomai vaikams atsiranda apie 2-3 gyvenimo metus. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Tačiau dabar tyrimai jau pateikia atsakymus. Pirmiausia ir svarbiausia - mes dabar žinome, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, kaip ir nėra vieno autizmo tipo.
Per pastaruosius metus mokslininkai identifikavo keletą retų genų pokyčių (arba mutacijų), siejamų su autizmu. Daugeliu autizmo atveju jį sukelia autizmo rizikos genų ir aplinkos veiksnių, veikiančių ankstyvąjį smegenų vystymąsi, derinys. Esant genetiniam polinkiui į autizmą, negenetinių ar „aplinkos” veiksnių kiekis dar labiau padidina šią riziką.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Geriausias šių autizmo rizikos veiksnių įrodymas apima įvykius prieš ir per gimimą. Jie apima vyresnį abiejų tėvų amžių pastojimo metu, motinos ligas nėštumo metu ir tam tikrus gimdymo metu buvusius sunkumus, ypač susijusius su deguonies trūkumo kūdikio smegenims laikotarpiais. Svarbu nepamiršti, kad šie veiksniai patys savaime nesukelia autizmo, jie kartu su genetiniais rizikos veiksniais šiek tiek padidina riziką.
Autizmo paplitimas ir demografiniai duomenys
Tyrimai rodo, kad autizmas keturis - penkis kartus dažniau nustatomas berniukams, nei mergaitėms. JAV autizmas yra diagnozuojamas apytiksliai 1 berniukui iš 54 ir 1 mergaitei iš 252. Statistikos duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Ką daryti, jei diagnozuotas autizmas arba yra įtarimų
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės: Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.
Žaismingi vaikai: ankstyvųjų autizmo požymių paieška
Kaip padėti vaikui kasdieniame gyvenime
Kai kurie praktiniai sprendimai: priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir žaislai 0-3 m. dažnai tinkami lavinti autistiškus vaikus, nes jie padeda ugdyti kalbą, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir motoriką. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Sunkios antklodės tarsi apkabina vaikus ir padeda nurimti miegant.
Ugdyme dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus.
Patarimai tėvams
- Jei jus neramina vaiko raida, pasikalbėkite apie tai su vaiko gydytoju.
- Nedelskite: kreipkitės pas specialistus, net jei pirminė nuomonė yra raminanti.
- Priimkite vaiką tokį, koks jis yra, ir mylėkite jį su visomis jo ypatybėmis.
- Pasitarkite su kitais specialistais ir ieškokite naujausios informacijos bei paramos šaltinių.
Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos.
| Amžius | Galimi požymiai |
|---|---|
| 6-12 mėn. | Ribotas akių kontaktas, mažas domėjimasis veidais, mažas reagavimas į garsus |
| 12-24 mėn. | Nereaguoja į vardą, nėra pavienių žodžių 16 mėn., nerodo pirštu ar gestu būdamas 12 mėn. |
| 24-36 mėn. | Nėra spontaniškų dviejų žodžių frazių 24 mėn., regresija - kalbos ar socialinių įgūdžių netekimas |
Nors atpažinti autizmo požymius galima anksti, pasitaiko atvejų, kuomet autizmas nustatomas jau mokyklinio amžiaus vaikams. Mamos kartais sako: viskas buvo gerai ir, po to vaikas pasikeitė. Nustojo kalbėti, pradėjo kitaip žaisti, pasikeitė elgesys. Manoma, jog pastebėjus bent vieną iš ankstyvųjų požymių reikėtų kreiptis į specialistą.